- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-926-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25511-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Laima Kriaučiūnaitė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- TT Club Mutual Insurance Ltd, TT Club Mutual Insurance Limited
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Delamode Baltics“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Laimos Kriaučiūnaitės ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės TT Club Mutual Insurance Ltd apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės TT Club Mutual Insurance Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delamode Baltics“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Allianz Bulgaria Insurance Company AD, Delamode Bulgaria Ltd, Generali Insurance AD, Intermes OOD, P. T. D. ir Logisto Ltd.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 939,06 Eur nuostolius, 159,69 Eur ikiteismines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, kuri yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemuno banga“ teisių perėmėja, nurodė, kad UAB „Nemuno banga“ ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė krovinio vežimo sutartį-užsakymą. Sandorio šalys susitarė, kad atsakovė perveš krovinį iš Bulgarijos į Lietuvą. Bulgarijoje 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dalis krovinio buvo apgadinta už 6 349,06 Eur sumą. Nuostolių įvertinimo paslaugos ieškovei kainavo 740 Eur. Ieškovė išmokėjo 6 199,06 Eur (6 349,06 Eur nuostoliai – 150 Eur franšizė) draudimo išmoką, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti 6 939,06 Eur (6 199,06 Eur + 740 Eur) nuostolius. Atsakovė, kaip vežėja, eismo įvykio galėjo išvengti ar jį numatyti. Atsakovė nepaneigė preziumuojamos vežėjo kaltės (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nedalyvavo Bulgarijos kompetentingų institucijų atliktame eismo įvykio aplinkybių tyrime, todėl eismo įvykio kaltininko nustatymas neprivalomas šią bylą nagrinėjančiam teismui ir neturi prejudicinės galios.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį
prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčo krovinio pervežimui ji pasitelkė susitariantį vežėją Delamode Bulgaria Ltd (toliau – susitariantis vežėjas), kuris pasamdė faktinį vežėją Logisto Ltd (toliau – faktinis vežėjas arba vežėjas). Bulgarijos Botevgrado rajono teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 20221810200173 (toliau – nuosprendis) kaltu dėl eismo įvykio padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus pripažintas trečiojo asmens Intermes OOD vairuotojas trečiasis asmuo P. T. D. (toliau – vairuotojas). Kadangi nuostoliai atsirado dėl eismo įvykio, kuris kilo ne dėl vežėjo kaltės, darytina išvada, kad tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
4. Trečiasis asmuo susitariantis vežėjas Delamode Bulgaria Ltd atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykis įvyko iš galo važiuojančiai transporto priemonei atsitrenkus į faktinio vežėjo transporto priemonę. Vežėjas negalėjo numatyti, kad kita transporto priemonė atsitrenks į vežėjo transporto priemonę, kuri važiavo priekyje. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pripažino savo kaltę ir dėl to gailėjosi.
5. Trečiasis asmuo draudimo įmonė Generali Insurance AD atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį netinkamai atsakovei, piktnaudžiauja procesu, siekia padidinti įvykio administravimo išlaidas, nes įvykio ir atitinkamai nuostolių kaltininkas nustatytas, o nuostolių dydis nėra ginčijamas.
6. Trečiasis asmuo faktinis vežėjas Logisto Ltd atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad vežėjo vairuotojui nebuvo įmanoma užkirsti kelio eismo įvykiui ir išvengti žalos kroviniui.
7. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismo teigimu, ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia kaip UAB „Nemuno banga“ reikalavimo teisių perėmėja, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad baudžiamojoje byloje, kurioje vairuotojas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu sugadintas krovinys, nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
10. Teismas nustatė, kad Bulgarijos Botevgrado rajono prokuratūros 2022 m. balandžio 27 d. kaltinamajame akte (toliau – kaltinamasis aktas) ir nuosprendyje nėra užfiksuota aplinkybių, kurios keltų abejones dėl trečiųjų asmenų UAB „Delamode Baltics“, Delamode Bulgaria Ltd ir Logisto Ltd, t. y. vežėjų, veiksmų ar neveikimo, turėjusių įtakos eismo įvykiui įvykti ir (arba) dėl eismo įvykio nuostoliams atsirasti ar padidėti.
11. Teismas vertino, kad vežėjas, t. y. jos vairuotojas, neturėjo pareigos numatyti, jog į jo transporto priemonę, nors ir važiavusią 63 km / h greičiu, atsitrenks iš galo greičiau nei 100 km / h važiavusi transporto priemonė. Teismo vertinimu, krovinys buvo apgadintas dėl tokios aplinkybės, kurios pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas sprendė, kad vežėjo važiavimo 63 km / h greitis nebuvo draudžiamas. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra duomenų apie tai, kad toks vežėjo transporto priemonės greitis galėjo turėti neigiamos įtakos (būti susijęs priežastiniu ryšiu) eismo įvykiui atsirasti. Be to, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra duomenų apie vežėjo transporto priemonės netinkamą techninę būklę, apie prakiurusią galinę padangą ir pan. Iš vairuotojo pozicijos teismas sprendė, kad jis neturėjo pretenzijų dėl vežėjo transporto priemonės būklės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad eismo įvykis nėra aplinkybė, kurios vežėjas, kaip kelių eismo dalyvis, negali išvengti ar numatyti. Todėl nepaisant to, kad buvo nustatytas eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ginčo krovinys, kaltininkas, apeliantės (ieškovės) nuomone, atsakovė nepaneigė preziumuojamos vežėjos kaltės.
1.2. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas akcentavo ne CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką, kuriomis iš esmės visiškai nesirėmė, tačiau tiesiog vertino, ar yra atsakovės, atitinkamai jos pasitelkto vežėjo, už kurį atsakovė atsako, neteisėti veiksmai ir kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje nuostatoje numatytos keturios aplinkybių grupės, iš kurių nagrinėjamu atveju aktuali ketvirtoji. Vežėjas turi įrodyti, kad jis buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, tačiau ir elgdamasis ypač sąžiningai ir pareigingai, negalėjo išvengti šių aplinkybių ir negalėjo užkirsti kelio jų pasekmėms. Vežėjas negali būti laikomas ypač sąžiningu ir pareigingu, nes eismo įvykio metu greitkelyje važiavo itin mažu 63 km / h greičiu dėl nuleistos padangos ir šios aplinkybės atsakovė bei tretieji asmenys nepaneigė. Atsakovė neįrodė, kad vežėjas buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, t. y. užtikrino tinkamą transporto priemonės būklę, vairuotojo kvalifikaciją, saugaus greičio pasirinkimą (ne bet koks leistinas greitis konkrečiomis aplinkybėmis yra saugus). Transporto priemonės atsitrenkimas į galinę vežėjo transporto priemonės dalį iš esmės nelaikytinas ypatinga aplinkybe, tačiau eiliniu eismo įvykiu, kuris nebūtų įvykęs, jei nebūtų ženklaus skirtumo tarp važiavusių transporto priemonių greičio, ko iš esmės nei atsakovė, nei tretieji asmenys neneigė, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta.
1.3. Vežėjui paprastai taikoma ribota atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, tačiau ne atleidimas nuo atsakomybės pagal 17 straipsnio 2 dalį, kuriam reikia ypatingų aplinkybių bei ypač pareigingo ir sąžiningo vežėjo elgesio.
1.4. Nuosprendyje nėra duomenų, kad UAB „Nemuno banga“ būtų informuota apie teismo procesą ir teismo posėdį, o kaltinamajame akte yra nurodyta, kad UAB „Nemuno banga“ kviestina dalyvauti procese, kaip nukentėjęs asmuo, tačiau iš esmės byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Nemuno banga“ būtų buvusi iš tiesų informuota apie Bulgarijos prokuratūros ir teismo vykdytą procesą ir jame dalyvavusi. Nei apeliantė (ieškovė), nei UAB „Nemuno banga“ teismo procese nedalyvavo, todėl nebuvo pagrindo nuosprendžiui suteikti prejudicinę galią. O jei tokia galia ir būtų suteikta, civiliniame procese nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos iš naujo, civilinių teisės aktų kontekste, nes baudžiamojo proceso tikslai ir taikomi teisės aktai, kaltės vertinimas ir t. t. yra skirtingi ir neatitinka įrodinėjimo dalyko civiliniame procese.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015, kurioje buvo sprendžiama, ar yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą dėl gaisro. Tačiau ji nutyli, kad šia nutartimi kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015 nusprendė ieškinį vežėjo atžvilgiu atmesti, ir, be kita ko, spręsdamas, ar vežėjas toje situacijoje buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, rėmėsi ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga.
2.2. Apeliantė (ieškovė) nuo pat ginčo šioje byloje pradžios buvo informuota, žinojo ir suprato, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas įvykusio eismo įvykio aplinkybėms ir kaltininkui nustatyti, bei, kaip nukentėjusio asmens UAB „Nemuno banga“ reikalavimų perėmėja, ji turėjo visas galimybes tiesiogiai susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
2.3. Įvertinus nuosprendžio turinį akivaizdu, kad kaltinamuoju, sukėlusiu eismo įvykį, pripažintas tik vienas asmuo. Jis nėra atsakovės pasitelktas vežėjas. Nuosprendyje nėra užuominų apie tai, kad prie eismo įvykio kilimo prisidėjo kiti asmenys, įskaitant nukentėjusiuoju pripažintą trečiąjį asmenį faktinę vežėją, arba kad kitų asmenų veiksmai lėmė, ar galėjo lemti eismo įvykio priežastis.
15. Trečiasis asmuo Delamode Bulgaria Ltd atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Byloje buvo surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių eismo įvykio aplinkybes, iš kurių galima padaryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Buvo nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji požymiai, kuriais remiantis buvo galima nustatyti kaltą asmenį dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Surinktų įrodymų visuma, kaip antai kaltinamasis aktas ir nuosprendis, patvirtina, kad trečiasis asmuo vežėjas nebuvo kaltas dėl eismo įvykio (avarijos).
3.2. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad trečiojo asmens vežėjo transporto priemonės padanga buvo nuleista. UAB „Klaipėdos netas“ nebuvo eismo įvykio vietoje, neapžiūrėjo vietos, neužfiksavo savo išvadų foto ar vaizdo įrašais, neatliko eismo įvykio ekspertizės, nesikreipė į trečiuosius asmenis dėl tokios ekspertizės atlikimo. UAB „Klaipėdos netas“ neapklausė vairuotojų, neapžiūrėjo transporto priemonių, neatliko eismo įvykio vertinimo. Tokiu būdu UAB „Klaipėdos netas“ ataskaitoje padarytos išvados nėra grindžiamos pirminiais įrodymais.
3.3. Pirmosios instancijos teismui nenustačius vežėjo veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip nesąžiningi ar aplaidūs, buvo nuspręsta ieškinį atmesti. Priekyje važiavęs trečiojo asmens vežėjo vairuotojas negalėjo nei numatyti, nei juo labiau išvengti eismo įvykio. Trečiojo asmens vežėjo vairuotojas užtikrino protingą (minimalų) krovinio praradimo laipsnį bei negalėjo numatyti ir užkirsti kelio eismo įvykiui atsirasti. Tokioje situacijoje atsakomybė vežėjui negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių
16. UAB „Nemuno banga“ ir atsakovė sudarė 2019 m. rugpjūčio 29 d. vienkartinę krovinio vežimo sutartį-užsakymą Nr. 29D-08/19, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pateikti transporto priemonę krovinio, t. y. apie 5 200 kg (brutto) popieriaus (toliau – krovinys), pakrovimui Bulgarijoje ir nugabenti krovinį į Lietuvą.
17. Atsakovė, kaip susitarianti vežėja, šio pervežimo įvykdymui pasamdė trečiąjį asmenį Delamode Bulgaria Ltd, o pastarasis – trečiąjį asmenį Logisto Ltd, t. y. faktinį vežėją.
18. Pervežimo metu Bulgarijoje 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio eismo įvykio metu dalis krovinio buvo apgadinta, kai į trečiojo asmens faktinio vežėjo transporto priemonės galą atsitrenkė trečiojo asmens Intermes OOD transporto priemonė, kurią vairavo trečiasis asmuo P. T. D..
3.1. Kaltinamajame akte (e. b. l. 2, l. 109–115) nurodyta, kad „nesumažindamas judėjimo greičio, kad galėtų sustoti prieš bet kokią matomą kliūtį, ir nesilaikydamas judėjimo tokiu atstumu nuo prieš jį važiuojančio sunkvežimio, jog išvengtų susidūrimo, kai šis sumažina greitį arba staigiai sustoja, kalt. D. lenkė prieš jį važiavusią transporto priemonę ir jo vairuojamo sunkvežimio <...> priekinė dešinė pusė atsitrenkė į <...> [vežėjo] sunkvežimio <...> galinę kairę pusę“. Taigi, kaip matyti, avarija įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo vairuotojas važiavęs trečiajam asmeniui vežėjui iš galo lenkimo metu atsitrenkė į vežėjo transporto priemonę. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad „dėl atsiradusio smūgio impulso <...> [vežėjo] sunkvežimis <...> apvirto ant stogo, dešinėje nuo važiuojamosios dalies“. Be to, dėl trečiojo asmens vairuotojo veiksmų padaryta žala „pažeista 742 vnt. popieriaus cigarečių filtrams“. Kaltinamajame akte konstatuota, kad kaltinamasis (trečiasis asmuo vairuotojas) įvykdė nusikaltimą, numatytą tam tikruose baudžiamojo kodekso straipsniuose, nes pažeidė tam tikras kelių eismo taisykles, tokiu būdu dėl neatsargumo padarydamas didelę turtinę žalą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir dėl įvykio gailisi.
3.2. Nuosprendžiu (e. b. t. 2, l. 171–172) teismas pripažino trečiąjį asmenį vairuotoją kaltu dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. automagistralėje vairuodamas krovininį automobilį pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl neatsargumo padarė didelę turtinę žalą.
19. Apeliantė (ieškovė), draudiminės subrogacijos būdu perėmusi draudėjos ir krovinio pirkėjos UAB „Nemuno banga“ teises (CK 6.1015 straipsnis) (DOK-200661, priedas „priedas Nr. 3“), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 939,06 Eur nuostolius dėl vežimo metu sugadinto krovinio. Teismas ieškinį atmetė, su kuo apeliantė (ieškovė) nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo argumentų pagrindu patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl apeliacinio skundo
20. Byloje kilo ginčas, kas yra kaltas, kad eismo įvykio metu į trečiojo asmens faktinės vežėjos transporto priemonės galą atsitrenkė trečiojo asmens Intermes OOD transporto priemonė, kurią vairavo trečiasis asmuo P. C. D., ir eismo įvykio metu buvo apgadinta dalis UAB „Nemuno banga“ krovinio bei patirti nuostoliai. Apeliantė (ieškovė) apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, grindžia praktika, kurioje faktinės aplinkybės nėra tapačios ar identiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo ja vadovautis.
21. Remiantis CMR 17 straipsnio 2 dalimi vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Sąvoka „dėl aplinkybių atsiradusių pasekmių neišvengiamumo“ yra vertinamoji ir jos aiškinimas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas ištyrus ir įvertinus konkretaus įvykio aplinkybes bei šių aplinkybių pasekmes, pobūdį ir poveikį kroviniui, taip pat tai, ar tokioje situacijoje vežėjas elgėsi ypač sąžiningai ir pareigingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vežėjas įrodo, kad buvo sąlygos, kurios yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, t. y. pirma, aplinkybės, kurių vežėjo agentas ar darbuotojas negalėjo numatyti, ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio, tai vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015).
22. Nagrinėjamu atveju kaltinamuoju, sukėlusiu eismo įvykį, pripažintas tik vienas asmuo – trečiasis asmuo vairuotojas, kuris nėra atsakovės pasitelktas vežėjas. Nuosprendyje nėra užuominų apie tai, kad prie avarijos prisidėjo kiti asmenys arba kad kitų asmenų veiksmai lėmė ar galėjo lemti eismo įvykio priežastis. Būtent vairuotojas, važiuojantis iš paskos, privalo išlaikyti saugų atstumą iki artimiausios transporto priemonės. Jei jis atsitrenkė į priekyje esančią transporto priemonę, reiškia, kad jis nesilaikė saugaus atstumo, ką patvirtino tiek kaltinamasis aktas, tiek nuosprendis. Jeigu pirmojo vairuotojo veiksmai būtų buvę neatsargūs ar aplaidūs, akivaizdu, kad tai būtų paminėta kaltinamajame akte ir nuosprendyje.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo atsakomybės, nes vežėjo vairuotojas nepripažintas kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplaidžių vežėjo veiksmų ar neveikimo, kaip antai nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra užfiksuota aplinkybių, kurios keltų abejones dėl vežėjo veiksmų ar neveikimo, kurie būtų galėję turėti įtakos eismo įvykiui įvykti ir (arba) dėl eismo įvykio kilusiai žalai atsirasti ar padidėti. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius vežėjo veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip nesąžiningi ar aplaidūs, buvo nuspręsta ieškinį atmesti.
24. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad vežėjas negali būti laikomas ypač sąžiningu ir pareigingu, nes eismo įvykio metu greitkelyje važiavo itin mažu 63 km / h greičiu dėl nuleistos padangos. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad trečiojo asmens vežėjo transporto priemonės padanga buvo nuleista. Apeliantė (ieškovė) šią aplinkybę įrodinėja UAB „Klaipėdos netas“ ataskaita (toliau – ataskaita) (DOK-200661, „priedai Nr. 2”). Tačiau ataskaitoje ši aplinkybė nustatyta ne savarankiškai, t. y. tiesiogiai iš eismo įvykio vietos surinktų įrodymų pagrindu, o remiantis policijos ataskaita. Tuo tarpu policijos ataskaitoje apie šią aplinkybę nėra nurodoma, joje apskritai nėra rašoma apie eismo įvykio aplinkybes (DOK-243058 priedo l. 10–13). Jeigu trečiojo asmens vežėjo transporto priemonės padanga būtų buvusi nuleista ir / arba jeigu dėl šios priežasties būtų buvęs sukeltas eismo įvykis, tai būtų atsispindėję kaltinamajame akte arba nuosprendyje.
25. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės (ieškovės) keliamas prielaidas apie nuleistą vežėjo padangą bei mažą greitį ir nurodydamas apie atsakovės pareigą paneigti tokias apeliantės (ieškovės) keliamas prielaidas, pagrįstai konstatavo, kad CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo įrodinėjimo pareiga negali būti aiškinama kaip įrodinėjimo našta paneigti bet kokias net ir hipotetinio pobūdžio aplinkybes ar prielaidas, leidžiančias manyti, kad žala galėjo atsirasti dėl vežėjo kaltės. Pritartina, kad laikantis šioje byloje apeliantės (ieškovės) nurodomos pozicijos, jog atsakovė turėjo įrodyti gerą vežėjo transporto priemonės padangos būklę, vairuotojo per galinio vaizdo veidrodėlius stebėtą aplinką, galimybes išvengti iš galo artėjančio automobilio, atsakovei tektų pareiga įrodinėti ir tai, kad žalos atsiradimui ar padidėjimui neturėjo įtakos, pavyzdžiui, vežėjo pasirinktas maršrutas, konkretus pervežimo laikas, važiavimo vienoks ar kitoks greitis, vairuotojo asmens savybės, jo sveikatos būklė, vairavimo patirtis, veiksmai po transporto priemonių kontakto–susidūrimo ir t. t. Priešingai nei mano apeliantė (ieškovė), toks įrodinėjimas nėra objektyviai būtinas, nes atsakovės reikalaujama paneigti arba patvirtinti tai, kas nėra reikalinga teisingam bylos rezultatui pasiekti, kai eismo įvykio kaltininkas yra aiškus, jo kaltė taip pat, o paties nerūpestingo elgesio ir iš to kilusių neigiamų pasekmių jis neneigia, jas pripažįsta.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodinėtinų teisiškai reikšmingų aplinkybių mastas kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtingas atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, ir padarė logišką ir pagrįstą išvadą, kad vežėjo pareigos numatyti kitos transporto priemonės atsitrenkimą iš galo, nesvarbu kokiu greičiu judama, neįtvirtina nei norminiai teisės aktai, nei šalių sutartis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įrodytas eismo įvykio mechanizmas pakankamai patvirtina atsakovės atsikirtimus, jog krovinys buvo apgadintas dėl tokios aplinkybės, kurios pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos metu, kvestionuoja kaltinamąjį aktą ir nuosprendį, teigdama, kad UAB „Nemuno banga“ nedalyvavo nei ikiteisminiame tyrime, nei baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo nuosprendžiui suteikti prejudicinę galią. Apeliantė (ieškovė) neneigia, kad UAB „Nemuno banga“, kurios teises ir pareigas apeliantė (ieškovė) perėmė, kaip nukentėjusioji šalis buvo įtraukta į ikiteisminį ir teisminį procesus. O įrodymų, kad apie šiuos procesus UAB „Nemuno banga“ nebuvo žinoma byloje nėra. Pati apeliantė (ieškovė) apie ikiteisminį tyrimą informuota dar prieš 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimą, kai atsakovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. į bylą pateikė 2022 m. balandžio 27 d. kaltinamąjį aktą (e. b. t. 2, l. 100). Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantė (ieškovė) šioje byloje ieškinio reikalavimus reiškia kaip UAB „Nemuno banga“ reikalavimo teises perėmusi draudikė, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus apeliantės (ieškovės) argumentus, kuriais teigiama, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Įsiteisėjęs nuosprendis, kuriame nustatytas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ginčo krovinys, kaltininkas ir kuriame detalizuotos eismo įvykio kilimo priežastys ir pasekmės, yra neabejotinai pakankamas įrodymas, kad vežėjas krovinio dalį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti.
28. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje esantys kaltinamasis aktas ir nuosprendis sudaro pagrindą daryti išvadą, kad krovinio dalis buvo prarasta dėl trečiojo asmens vairuotojo neteisėtų veiksmų, t. y. kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir dėl to sukelto eismo įvykio. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neįrodė, jog krovinio dalis buvo prarasta dėl aplinkybių, kurių vežėjas objektyviai išvengti negalėjo.
29. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Iš bylą pralaimėjusios apeliantės (ieškovės) priešingai šaliai atsakovei priteisiamos 1 815 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, o trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Delamode Bulgaria Ltd – 1 750 Eur, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ (juridinio asmens kodas 300614485) iš apeliantės (ieškovės) TT Club Mutual Insurance Ltd (juridinio asmens kodas 02657093) 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) išlaidas advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Delamode Bulgaria Ltd (juridinio asmens kodas BG131285897) iš ieškovės TT Club Mutual Insurance Ltd (juridinio 02657093) 1 750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.