Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Regina Majauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-614-120/2012

Teisėja: Larisa Tamulionienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01783-2011-6

Kaunas 2012 m. spalio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-07-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Iš E. P. priteista nukentėjusiajam A. M. 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, VšĮ valstybinei ligonių kasai 2345,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011-11-12 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, autobusų stotelėje, kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną kartą į dešinę momeninę galvos pusę, dėl ko A. M., praradęs pusiausvyrą, nukrito ant betoninio grindinio, taip E. P. padarė A. M. muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, dešinio smilkinkaulio lūžimą, nueinantį į kaukolės pamato vidurinę daubą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, kairio galvos smegenų pusrutulio sumušimą smilkininėje ir kaktinėje skiltyse, galvos smegenų pabrinkimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinio smilkinkaulio lūžimas, nueinantis į kaukolės pamato vidurinę daubą, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, kairio galvos smegenų pusrutulio sumušimas smilkininėje ir kaktinėse skiltyse, galvos smegenų pabrinkimas yra pavojingi gyvybei.

Parinkdamas jam bausmės rūšį ir dydį, teismas neįvertino kaltinamojo asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis yra labai jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, kad realiai anksčiau neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė turės neigiamų pasekmių jo asmens socializacijai, kad nusikalstamos veikos padarymui lemiamą įtaką turėjo persekiojantys nukentėjusio veiksmai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Nepagrįstai teismas iš jo priteisė ir 6000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nes neįvertino jo asmenybės, kad jis nedirba, neturi savarankiškų pajamų, yra labai jauno amžiaus. Neįvertino teismas ir nukentėjusio neteisėtų provokuojančių veiksmų. Civilinio ieškinio dalyje padarytos išvados neparemtos įrodymais, apsiribota tik abstrakčiomis išvadomis. Nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė nukentėjusio dideli išgyvenimai, nepatogumai, taip pat neįvertinti nukentėjusio provokuojantys neteisėti veiksmai prieš pasekmių atsiradimą. Priteistas iš kaltinamojo civilinis ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje turėtų būti žymiai mažinamas, nes jis yra neprotingai per didelis asmeniui, kuris yra labai jauno amžiaus ir neturi savarankiškų reguliarių pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. P. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai paskyrė jam bausmę ir pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajam 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio.

Pagal BK 136 straipsnio prasme staigiu dideliu susijaudinimu laikoma fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Ypatybė dar ir ta, kad staigų didelį susijaudinimą sukelti turi arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus, o itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną tarp nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo A. M. konfliktas A. M. namuose kilęs buvo dėl dingusių pinigų, kurių paėmimu nukentėjusysis apkaltino apeliantą E. P.. Kilusio konflikto metu nukentėjusysis A. M. stuktelėjo E. P. į krūtinę. Jis ir kiti su juo atėję asmenys iš A. M. namų buvo išvaryti ir tuo konfliktas tarp jų užsibaigė, nes, E. P. ir A. K., A. S. paprašyti iš nukentėjusio namų išeiti, ramiai pasišalinę, nuėjo į autobusų stotelę.

Pasak teisme apelianto duotų parodymų (b.l. 108-109), praėjus 20-30 minučių, paskambino nukentėjusiam ir pats pakvietė šį ateiti išsiaiškinti tad pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog nukentėjusiojo veiksmai buvo apeliantą persekiojantys, taip pat nėra.

Pasak apelianto, į autobusų sustojimą atėjęs A. M., jį pastūmė ir jis nukrito. Atsikėlęs, jis trenkė kumštimi nukentėjusiam į žandikaulį.

Teismas konstatavo, kad, nuo smūgio krisdamas, galva nukentėjęs atsitrenkė į betoninį grindinį ir dėl muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, dešinio smilkinkaulio lūžimo, nueinančio į kaukolės pamato vidurinę daubą, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje srityje, kairio galvos smegenų pusrutulio sumušimo smilkininėje ir kaktinėje skiltyse, galvos smegenų pabrinkimo, jam buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata.

Tokios nustatytos konflikto tarp nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo A. M. aplinkybės, A. M. veiksmus, pastūmus apeliantą, laikyti ypatingais, galėjusiais sutrikdyti E. P. gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kad E. P. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną, pagrindo neduoda, tad, susidariusioje situacijoje, E. P. nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) būsenos ir todėl jo veika teismo pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Už BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Apeliantas yra teistas ir teistumas neišnykęs. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota padaryta nusikalstama veika padaryta yra bausmės vykdymo atidėjimo metu, tad laisvės atėmimo bausmės rūšis, jam paskirta pagrįstai.

BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 135 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkis yra 5 m. 1 mėnuo 15 d. Teismas, konstatavęs jo veikoje vienos atsakomybę sunkinančios ir vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, įvertinęs jo konstatuotą ir paties nukentėjusio ne visai teisėtą nuteistąjį E. P. išprovokavusį elgesį, E. P. paskyrė žymiai mažesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, 3 m. laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrindo laikyti šią jam paskirtą bausmę aiškiai per didele ir ją mažinti, nėra.

E. P. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tad teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, už BK 135 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 3 m. laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2011-07-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos 2 m. laisvės atėmimo bausmės dalimi. Subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas jas iš dalies sudėjo, tad ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, teismas CK 6.250 str. 2 d. reikalaujamų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų bei kriterijų, taip pat laikėsi.

Esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, į kurias teismo pilnai yra atsižvelgta.

Dėl neteisėtų E. P. veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl padaryto sužalojimo jis 2011-11-12 – 2011-12-02 ne tik buvo gydomas stacionariai galvos smegenų traumų skyriuje, bet buvo ir operuotas. Kaltininko turtinė padėtis nėra prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes priešingu atveju būtų pažeista pusiausvyra tarp jo ir nukentėjusio asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimą.

Dėl padarytų sužalojimų jis neabejotinai kentė fizinį skausmą, patyrė neigiamų išgyvenimų. Teismas įvertino taip pat ir kitas žalos dydžio nustatymui turinčias reikšmės aplinkybes, tarp jų ir apelianto nurodytas apeliaciniame skunde (nukentėjusiojo elgesį, nuteistojo turtinę padėtį ir t.t.). To pagrindu, nukentėjusiojo prašytas atlyginti 7000 lt dydžio ieškinys neturtinei žalai atlyginti, sumažintas buvo iki 6000 lt.

Šios kategorijos bylose Respublikos teismuose neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 10000 lt. iki 80000 lt, tad iš apelianto nukentėjusiam priteista 6000 lt dydžio suma padarytai neturtinei žalai atlyginti, yra ženkliai mažesnė už minimalią priteisiamą sumą šalyje. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis, atlygintinos neturtinės žalos dydis yra realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tad pagrindo laikyti ją neteisinga ir per didele, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.