Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-1321-238/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-1321-238/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06028-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP-1321-238/2013;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06028-2013-4;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatas (toliau – Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2013-08-27 apie 19.30 val., tyčia, spyręs koja, išdaužė R. P. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langelio stiklą, taip padarė R. P. 100 Lt turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013-10-24 nutarimu nutarė A. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje, ir skirti 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad ATPK 50³ straipsnio pažeidimo faktą ir A. M. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3), R. P. pareiškimas ir paaiškinimas, kuriuose jis nurodė, kad kaimynas A. M. jo akivaizdoje tyčia išdaužė garažo stiklą, padaryta 100 Lt žala (b. l. 4), fotonuotrauka (b. l. 7). Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2011-06-30 A. M. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad dvi nusikalstamos veikos padarytos prieš nukentėjusįjį R. P.. Bylos nagrinėjimo metu A. M. pripažino, kad nurodytu laiku, nurodytoje vietoje konfliktavo su R. P.. Padarė išvadą, kad šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, – įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, todėl yra baustinas. Nurodė, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl sprendė, kad A. M. skirtina normos sankcijoje numatyta bauda.

Šalies argumentai

A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-24 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei visas bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybės naudai. Nurodo, kad R. P. versija apie įvykį yra negalima, nes buitinis stiklas dėl savo trapumo gali būti arba vientisas, arba sudužęs. Mano, kad stiklas jau prieš tariamus apelianto „spyrius“ buvo sudužęs. Teigia, kad R. P. parodymai faktiškai neturi jokios įrodomosios galios, nes neįmanoma patvirtinti arba paneigti jo įvykių versiją. Akcentuoja, kad tarp apelianto ir R. P. egzistuoja nesutarimas dėl galimai R. P. vykdomų neteisėtų statybos darbų ne jam priklausančioje žemėje. Mano, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis (A. M.) padarė ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. P. pareiškimu ir paaiškinimu, fotonuotrauka, kita rašytine bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. M. kaltė, padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje esančių įrodymų pagrindu apylinkės teismas nustatė, kad A. M. 2013-08-27 apie 19.30 val., tyčia, spyręs koja, išdaužė R. P. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langelio stiklą, taip padarė R. P. 100 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Nurodė įrodymus, kurie šias aplinkybes patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti ar nesutikti su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl apelianto kaltės. Aukštesnysis teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apelianto kaltė dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju padarytą pažeidimą įrodo pirmosios instancijos teismo nutarime pakankamai išsamiai aptarti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. P. pareiškimas ir paaiškinimas, fotonuotraukos, pareigūnės I. S. parodymai teismo posėdžio metu, kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013-08-27 kivirčijosi su kaimynu R. P. (b. l. 18), I. S. nurodė, kad langas yra praėjime, ten pašaliniai žmonės nevaikšto, ten yra tik R. P. ir A. M. bendras praėjimas (b. l. 26). Pažymėtina, kad pareigūnė I. S. nėra susijusi su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuota bylos baigtimi. O paties apelianto pozicija, kad jis lango nedaužė, atmestina kaip prieštaraujanti objektyviems byloje surinktiems įrodymams ir laikytina pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl savo trapumo stiklas negalėjo jau prieš tai būti įtrūkęs, atmestina, nes kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ir po fizinio kontakto, kurio metu išdužo dalis stiklo, matyti įtrūkimai, todėl akivaizdu, kad šis stiklas gali būti ir įtrūkęs, o ne sudūžta iš karto, ką iš esmės bando įrodyti apeliantas.

Pažymėtina, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl faktinių aplinkybių nustatymo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50³ straipsnį. Aukštesniojo teismo nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė