- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- II-311-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01017-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-08-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialistas Ž. M. 2018-08-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) T. Z. už tai, kad jis 2018-08-03, 09.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,53 prom.) girtumas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo skyriaus Jūrų uosto policijos grupės tyrėjo M. R. 2018-08-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. Z. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas T. Z. prašo palikti galioti paskirtą baudą, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui ir kartu taikyti kitą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, suprato nusižengimą ir jo nebepakartos.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2018-08-03, apie 09.00 val. keltu, plukdančiu keleivius bei transporto priemones iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą atvyko į Klaipėdos uostą. Kartu su kolega S. D. vyko iš (duomenys neskelbtini), kur jau kurį laiką dirba. Visos kelionės metu jis vienas vairavo automobilį, t.y. kelionė truko apie 48 valandas nepertraukiamai, todėl atvykus į keltą nuo didėlio pervargimo negalėjo užmigti. Nuėjęs į kelte esančią kavinę nusipirko vieną, o vėliau dar vieną (viso du) bokalus alaus, bei vėliau vieną buteliuką mineralinio vandens. Kelionė keltu truko apie 14 valandų, užmigti pavyko tik trumpam. Atplaukus į uostą, kartu su S. D. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Kadangi jautėsi gerai ir nebuvo jokių įtarimų apie galimą neblaivumą, vairavo automobilį jis pats. Nuvažiavus nedidelį atstumą, jis buvo paprašytas pareigūnų sustoti, bei pasitikrinti blaivumą, jie alkotesterio pagalba nustatė 0,53 promilės girtumą, surašė administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skyrė 300 eurų baudą su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių. Su tokiu nutarimu bei paskirta nuobauda sutinka iš dalies, t.v. sutinka su jam paskirta 300 eurų bauda, tačiau nesutinka su skirta administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių dėl šių priežasčių: transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6.,6. T, 6.3., 9., 9.1.. 9.3. punktai). Pareiškėjas prieš pradedant patikrinimą informavo pareigūnus, jog jis vartojo alkoholį, nurodė jog išgėrė du bokalus alaus, tačiau tikrai ne du litrus alaus kaip protokole pažymėjo pareigūnas, tačiau dėl nuovargio, bei susijaudinimo šios klaidos nepastebėjo. Pareiškėjas taip pat informavo, jog jis nėra valgęs, bei vartojęs vandens ar kitų skysčių prieš alkoholio patikrą, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė, nepasiūlė prasiskalauti burnos vandeniu, bei atlikti kitus veiksmus, kurie leistu objektyviai įvertinti Pareiškėjo būklę. Pareiškėjas buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044, 803594 tik vieną kartą, paprašius leisti pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu po to kai jis praskalaus burną vandeniu, pareigūnai neleido to padaryti. Todėl akivaizdu, jog parodymai dėl galimai susikaupusių alkoholio garų burnoje galėjo, o Pareiškėjo nuomone ir yra neatitinkantys tikrovės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau tekste Metodika) 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3.. 2.4. punktai). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1. 3.2. punktai). Esant pagristiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas). Iš Pareiškėjo burnos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, bendravo rišliai, aiškiai bei nuosekliai aiškino pareigūnams visas įvykio aplinkybes, bei ne kartą prašė pakartotinai atlikti jo patikrą alkotesteriu. Tačiau pareigūnai neleido atlikti pakartotinės patikros. Skunde taip pat nurodyta, jog Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,53 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje. Pareiškėjo nuomonė, alkotesterio parodymų rezultatas nebuvo tikslus bei atspindėjo ne realią Pareiškėjo būklę. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę apie vartoto alkoholio kiekį patvirtina ir teismui pateikiamame banko sąskaitos išraše esanti informaciją apie Pareiškėjo atliktus pirkimus kelionės keltu į Klaipėdą metu. Pareiškėjas 2018-08-02 pirko du alaus bokalus, kurio vieno kaina 7,00 Eur (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)), bei vieną buteliuką mineralinio vandens už 6,00 Eur (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kas dar kartą patvirtina aplinkybę, jog Pareiškėjo alkotesterio pagalba nustatytas neblaivumas buvo įtakotas ne tik burnoje susikaupusių garų koncentraciją, tačiau ir nuovargio. Jis yra atsakingas bei pareigingas asmuo ir darbuotojas. Bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas atsakingas bei nekonfliktuojantis darbuotojas. Iš pirmosios santuokos turi mažametį sūnų, kuriam į buvusios sutuoktinės M. Z. sąskaitą yra pervedami vaiko išlaikymui skirti pinigai (po 150,00 Eur). Netekus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) ne tik iškils reali grėsmė netekti darbo, kadangi kas dieną tenka vykti ne tik jam pačiam, tačiau jis kartu veža ir kitus darbuotojus į darbo vietą. Netekus darbo, praras galimybę skirti lėšas ir savo mažamečiui vaikui. Be to, kadangi jo buvusi sutuoktinė gyvena Klaipėdoje, o jis Šilalės rajone, bus apsunkintas ir bendravimas su mažamečiu vaiku.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo T. Z. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog T. Z. padarė itin grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jis savo skunde nenurodė išskirtinių priežasčių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes T. Z. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijų vykdymui, susisiekimui bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo naikinti nutarimo ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Skundas yra nepagrįstas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. Ž. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
T. Z. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į 2018-10-01, 09.30 val. teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsniu byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas negali sutikti su skunde išdėstyta T. Z. nuomone, kad alkotesterio parodymų rezultatas nebuvo tikslus bei atspindėjo ne realią jo būklę.
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).
Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis T. Z. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044“ rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, iš kurių matyti, jog T. Z. 2018-08-03 nustatytas 0,53 promilės girtumas (įvertinus 0,02 % paklaidą). Be to, iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044“ 2018-03-19 patikros sertifikato Nr. 0803594 matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta vadovaujantis patikros metodu BPM 8871101-78:2003 bei nustatyta, jog „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044“ yra tinkamas naudoti iki 2018-09-19. Taigi teismui nekyla abejonių dėl T. Z. neblaivumui nustatyti naudoto alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0044“ patikimumo.
Teismo nuomone, skunde nurodytoje Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) aprašytos tik teorines galimybes, kad alkoholio kiekis T. Z. kraujyje buvo leistinas, tačiau nepaneigia to, kad T. Z. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2018-08-03, 09.30 val. Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ANK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
T. Z. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Tai, kad T. Z. gailisi dėl padaryto pažeidimo, sumokėjo paskirtą baudą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, perveda pinigus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2018-08-03 nutarimu T. Z. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, T. Z. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-08-03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) T. Z. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-08-03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir T. Z. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.