- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- I-1309-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04156-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal galiojančius teisės aktus nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, turi teisę maudytis duše po karštu vandeniu 15 min. kartą per savaitę, tačiau dėl gedimo 2018 m. spalio 6 d. jis šia teise pasinaudoti negalėjo. Nors pareigūnai žadėjo, kad nusiprausti po šiltu dušu bus galima kitą dieną po gedimo pašalinimo, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis šia teise galėjo pasinaudoti tik 2018 m. spalio 13 d. pagal pataisos namuose nustatytą grafiką. Dėl to pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 13 d., t. y. dvi savaites, buvo nesimaudęs ir dėl to patyrė nežmoniškų nepatogumų, pažeminimą, kankinimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 6-8) paaiškina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis Vilniaus PN organizuojamas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 258 punktu, kuris nustato, kad „ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį-pasinaudoti kirpėjo paslaugomis“. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte. Paaiškina ir tai, kad I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo.
Taip pat informuoja, kad panašiu į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpiu Vilniaus PN iš Vilniaus šilumos tinklų buvo gauti du informaciniai pranešimai dėl trasos rekonstrukcijos darbų. Vieni jų vyko 2018 m. spalio 16 d. (antradienį), kiti – 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienį). Šiomis dienomis nebuvo tiekiamas karštas vanduo į įstaigą. Pabrėžia, kad darbų atlikimo metu prausimasis duše pagal grafiką numatytas nebuvo. Duomenų, kad Vilniaus PN karšto vandens tiekimas buvo nutrauktas 2018 m. spalio 6 d., nėra. Atsakovės atstovas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės aktuose nustatyta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše nebuvo pažeista, o skunde pateikiamas aplinkybes vertina kaip pareiškėjo bandymą suklaidinti teismą.
Mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta civilinės atsakomybės pagrindų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė ir neturtinės žalos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 13 d. jam nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė naudotis dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. bylos Nr. A143-1966/2008 ir Nr. A502-734/2009).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 13 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus PN. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog 2018 m. spalio 6 d. pagal nustatytą grafiką jis negalėjo nusiprausti duše, nes dėl gedimo Vilniaus PN nebuvo karšto vandens.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 1345:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktas, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiškos nuostatos yra išdėstytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194, 258 punkte.
Vilniaus PN pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įstaigoje yra nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji maudosi duše šeštadieniais (b. l. 11). Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas.
Taip pat nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018 m. spalio 11 d. informaciniais pranešimais informavo Vilniaus PN apie tai, jog 2018 m. spalio 16 d. nuo 8.00 val. iki 20 val. ir 2018 m. spalio 18 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dėl šilumos trasos rekonstrukcijos darbų bus išjungtas termofikacinio vandens tiekimas šildymui ir karštam vandeniui ruošti adresu Rasų g. 8, Vilnius (b. l. 9, 10). Informaciniuose pranešimuose nurodytas šilumos trasos rekonstrukcijos darbų laikotarpis yra artimas nurodytam pareiškėjo skunde, tačiau jokių duomenų, kad būtent 2018 m. spalio 6 d. dėl gedimo Vilniaus PN nebuvo tiekiamas karštas vanduo, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad karšto vandens tiekimo nutraukimas buvo numatytas antradienį ir ketvirtadienį, t. y. tomis savaitės dienomis, kuriomis nėra numatytas Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistųjų maudymasis duše.
Pažymėtina, kad praustis ne rečiau kaip kartą per savaitę po šiltu dušu yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Vilniaus PN administracijai raštu reiškė pretenzijas dėl neužtikrintos teisės naudotis šiltu dušu 2018 m. spalio 6 d. ar prašymus pasinaudoti šia teise nesilaikant Vilniaus PN nustatyto grafiko.
Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus PN HN 134:2015 44 punkto reikalavimų ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė (b. l. 14).
Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.