Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1735-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2A-1735-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12735-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė (pran.)
Atsakovas
P. P.
Ieškovas
R. P.
Civilinė byla Nr. 2A-1735-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12735-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.2.6.; 43.2.; 72.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Palubinskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-240-475/2013 pagal ieškovo R. P. firmos „Rigena“ ieškinį atsakovui P. P., trečiasis asmuo antstolė A. R. Ž. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atsakovo P. P. priešieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Rigena“ (buv. R. P. firma „Rigena“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo be pagrindo gautą 4495,70 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6). Nurodė, kad 2012-08-21 ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui taikos sutarties pasirašymo dieną sumokėti 8500,00 Lt, o atsakovas patvirtino atsisakantis 3356,70 Lt įsiskolinimo dalies ir netesybų bei įsipareigojo kreiptis į antstolę dėl vykdomojo rašto atsiėmimo. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad tinkamai įvykdžius joje nurodytus įsipareigojimus, ateityje šalys viena kitai jokių pretenzijų nebeturės. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, atsakovas P. P. patvirtino, kad ieškovė su juo visiškai atsiskaitė ir šiai firmai jokių pretenzijų neturi. 2012-08-22 antstolės A. R.-Ž. kontorai buvo pateiktas prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo ir areštų panaikinimo skolininko atžvilgiu. Tačiau antstolė toliau vykdė išieškojimo veiksmus ir į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 12995,70 Lt bei 2012-08-29 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2012-08-21 taikos sutarties pagrindu ieškovė pareikalavo, kad atsakovas jam pervestą sumą grąžintų antstolei arba šią sumą pervestų į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, ieškovei grąžino tik 8500,00 Lt. Ieškovė su atsakovu pagal 2012-08-21 taikos sutartį pilnai atsiskaitė, todėl atsakovas ieškovės sąskaita nepagrįstai praturtėjo 4495,70 Lt.

Su atsakovo priešieškiniu ieškovė nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 93-96).

Atsakovas P. P. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2012-08-21 tarp P. P. ir R. P. firma „Rigena“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-3935-740/2009, kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.) (b.l. 53-55). Nurodė, kad tapęs išieškotoju su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolės A. R. Ž. kontorą dėl skolos išieškojimo. 2012-08-21 pasirašė ieškovės parengtą prašymą antstolei dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir taikos sutartį. 2012-08-25 į atsakovo banko sąskaitą antstolė pervedė visą pagal vykdomąjį dokumentą reikalautą 12995,70 Lt sumą, kas rodo, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų grąžinti visą skolą, tačiau tikslingai darė spaudimą kuo greičiau baigti derybas, siekdama kuo greičiau sumokėti sutartą mažesnę nei buvo faktiškai skolinga sumą bei kad būtų panaikintas areštas jos banko sąskaitoms. 2012-08-21 taikos sutartis buvo sudaryta apgaule, nes ieškovė nuslėpė aplinkybes, kurias žinodamas atsakovas nebūtų pasirašęs sutarties sau nenaudingomis sąlygomis. Kadangi sutiko su antstolės išieškota visa suma, atsakovas 2012-09-07 į ieškovės sąskaitą grąžino pagal 2012-08-21 taikos sutartį gautus 8500,00 Lt. Taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog jis nepagrįstai įgijo turtą.

Trečiasis asmuo antstolė A. R. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 44). Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia neleistinu įrodymu - 2012-08-21 taikos sutartimi, kuri teismo nepatvirtinta CPK nustatyta tvarka. Nei viena iš šalių šios sutarties nepateikė antstolei, nes tik gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui. Teismas CPK nustatyta tvarka priima nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pabrėžė, kad nei viena iš šalių sutarties nepateikė, apie atliktus tarpusavio mokėjimus nepranešė, todėl remtis 2012-08-21 sutartimi šalys negali. Skola, palūkanos, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko R. P. firma „Rigena“ kreditoriaus P. P. naudai išieškota teisėtai ir pagrįstai, vykdant nepanaikintą vykdomąjį dokumentą Nr.2-3935-740/2009, ir pervesta išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė (b.l. 126-132). Priteisė ieškovei R. P. firmai „Rigena“ iš atsakovo P. P. 4495,70 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4495,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,43 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 63,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad 2012-08-21 taikos sutartis buvo sudaryta raštu, pasirašyta tinkamai atstovaujant, jos sudarymo fakto neginčija nei ieškovė, nei atsakovas, todėl taikos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, remiantis vien tuo pagrindu, kad ji nebuvo pateikta išieškojimą vykdančiai antstolei ir nebuvo perduota teismui patvirtinti. Taikos sutartis šalims yra galiojanti, kol nenustatytas kitoks jos negaliojimo pagrindas. Atsakovo teiginius, kad sutartimi patvirtintos sąlygos neatspindėjo jo tikrosios valios bei kad sutartį jis pasirašė suklydęs, teismas vertino kritiškai ir pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygos buvo tarp šalių derinamos tarpusavio bendradarbiavimo ir nuolaidų būdu, ką patvirtina byloje pateikti atsakovo ir ieškovės atstovo susirašinėjimas elektroninėmis priemonėmis, šalių derybos, liudytojo R. Š. parodymai teismo posėdžio metu. Iš byloje esančios medžiagos teismas darė išvadą, kad po taikos sutarties paaiškėjusios naujos aplinkybės, neįrodžius, kad ieškovė jas slėpė ar sąmoningai nurodė klaidingas, negali būti pagrindu taikos sutarties negaliojimui CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo ar neteisingos informacijos pateikimą atsakovui. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas reikalavimo teisę į ieškovės skolą įsigijo už 100,00 Lt, priverstinio išieškojimo veiksmai iš ieškovės turto jau buvo pradėti, todėl atsakovas su ieškove bandydamas susitarti dėl skolos padengimo taikiu būdu turėjo žinoti, kokią riziką prisiima. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai suprato sudaromo sandorio turinį ir tiesiogiai ieškovės atstovui išreiškė valią dėl sandorio sudarymo sąlygų, konsultavosi su išieškojimą vykdančia antstole. Be to, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsakovo teiginius, kad ginčo taikos sutartis buvo pasirašyta jam iš esmės suklydus dėl ieškovės pateiktos klaidingos informacijos ir spaudimo bei, kad tikroji atsakovo valia visada buvo gauti visą išieškomą sumą, teismas laikė nepagrįstais. Ieškovei nepavykus apginti savo teisėtų interesų pagal 2012-08-21 sudarytą taikos sutartį vykdymo procese, ji kreipėsi į teismą dėl be pagrindo gautos sumos išieškojimo iš atsakovo ginčo teisenos tvarka. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta 2012-08-21 sudarytos ginčo taikos sutarties negaliojimo pagrindų, o iš byloje esančių įrodymų nustačius, kad atsakovas iš ieškovės 2012-08-21 gavo 8500,00 Lt sumą, ir atsisakė reikalavimo dėl 3356,70 Lt, o antstolei išieškojus 12995,70 Lt, teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 4495,70 Lt sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, tenkino, o priešieškinį – kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė, bei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas P. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2013-05-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti (b.l. 139-143). Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas dėl šalių sudarytos taikos sutarties teisėtumo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Ginčas byloje kilo dėl taikos sutarties, sudarytos vykdymo procese, todėl iškilusį ginčą būtina vertinti ne tik bendrųjų teisės normų, taikytinų taikos sutarties sudarymui, bet ir specialiųjų, šiuo atveju CPK nustatytų teisės normų, kontekste. Normos turėjo būti aiškinamos sistemiškai. Šiuo atveju 2012-08-21 taikos sutartis turėjo būti pateikta tvirtinti teismui, kadangi tik teismas turi teisę pakeisti vykdymo tvarką, be to, jis vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Šalys negali be teismo priežiūros pakeisti teismo sprendimo, nustatyti kitą išieškojimo tvarką sąlygas ar sumą.

Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turtą įgijo, nesant teisinio pagrindo. Teigia, kad atsakovas pinigines lėšas įgijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-30 sprendimo pagrindu. 2012-08-21 taikos sutarties teisiniu pagrindu turtui gauti laikyti negalima, kadangi ši sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Minėtu sprendimu teismas nustatė, jog R. P. firma „Rigena“ neatsiskaitė su UAB „Mituvos langai“ už suteiktas paslaugas ir prekes. Šiuo sprendimu nustatytas įsiskolinimo faktas iki šiol yra nepaneigtas, o įsiskolinimo dydis nepakeistas. Tuo tarpu ieškovė elgėsi nesąžiningai.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Rigena“ (buv. R. P. firma „Rigena“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 147-149). Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-14 sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas. Mano, kad teismas dėl taikos sutarties sudarymo ir jos teisėtumo padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas atsisakė išieškojimo ieškovės atžvilgiu, kurio jis neginčijo, o tai patvirtina, kad ieškovė su juo pilnai atsiskaitė 2012-08-21 sudarytos taikos sutarties sąlygomis, ko atsakovas irgi neginčija, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas 4495,70 Lt sumą įgijo be teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo antstolė A. R. Ž. su apeliaciniu skundu sutiko, prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-14 sprendimą panaikinti (b.l. 155). Nurodė, kad teismas ieškovei iš atsakovo lėšas priteisė visiškai be pagrindo, tai pagrįsdamas neleistinu įrodymu - 2012-08-21 taikos sutartimi, kuri nebuvo teismo nepatvirtinta CPK nustatyta tvarka. Ši nepatvirtinta sutartis nesukuria šalims jokių teisių ir pareigų bei negali pakeisti įsiteisėjusio 2009-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, analizuojant jį ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-09-30 galutiniu sprendimu iš R. P. firmos „Rigena“ ieškovui UAB „Mituvos langai“ priteista 9400,00 Lt skolos, 846,00 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos (10246,00 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2009-02-19), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152,70 Lt žyminio mokesčio bei 228,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir antstolės A. R. Ž. kontoroje pradėta vykdomi byla. 2012-08-21 ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui taikos sutarties pasirašymo dieną sumokėti 8500,00 Lt, atsakovas atsisakė 3356,70 Lt įsiskolinimo dalies ir netesybų (b.l. 8). Atsakovas raštu patvirtino, kad 2012-08-21 gavo 8500,00 Lt (b.l. 9). 2012-08-22 antstolės A. R. Ž. kontorai buvo pateiktas atsakovo, t.y. išieškotojo, prašymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo ir areštų panaikinimo ieškovo, t.y. skolininko, atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00527 (b.l. 10), tačiau antstolė 2012-08-25 toliau vykdydama priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovo areštuotos sąskaitos gavusi pinigines lėšas, pervedė išieškomą 12 995,70 Lt sumą atsakovui (b.l. 11). 2012-08-29 patvarkymu antstolė užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l. 13). Ieškovas 2012-09-05 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti antstolės nepagrįstai pervestas pinigines lėšas (b.l. 14-15). Atsakovas 2012-09-07 ieškovui grąžino 8 500,00 Lt, t.y. tiek kiek gavo iš ieškovo pagal 2012-08-21 Taikos sutartį (b.l. 16).

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, teigia, kad su atsakovu pagal 2012-08-21 sudarytą taikos sutartį ieškovas pilnai atsiskaitė, sumokėdamas 8 500,00 Lt, atsakovas neturėjo gauti 4495,70 Lt (12995,70 Lt – 8500,00 Lt), todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 4495,70 Lt ieškovo sąskaita.

Dėl taikos sutarties vykdymo procese. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-26 nutartimi pakeitė išieškotoją UAB „Mituvos langai“ į išieškotoją P. P. vykdymo procese dėl 9400,00 Lt skolos, 846,00 Lt delspinigių, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos (10246,00 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2009-02-19), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152,70 Lt žyminio mokesčio bei 228,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko R. P. firmos „Rigena“ pagal 2010-06-07 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo (b.l. 7). Pagal vykdomąjį dokumentą antstolė A. R. Ž. pradėjo išieškojimą. Išieškotojas P. P. 2012-08-22 pateikė antstolei prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo.

Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipiantis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipiant. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas leidžia šalims neperžengiant įstatyme nustatytų ribų pasirinkti savo elgesio variantą civilinio proceso metu. Taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. CPK 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą baigiamojoje civilinio proceso stadijoje ? vykdymo procese. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 str. 6 p., 643 str. 7 p.). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.

Nagrinėjamoje byloje išieškotojas ir skolininkas 2012-08-21 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė modifikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl 9400,00 Lt skolos, 846,00 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2009-02-19), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152,70 Lt žyminio mokesčio bei 228,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00527, tačiau nei viena iš šalių šios sutarties nepateikė antstolei, kad ji kreiptųsi į teismą dėl šios sutarties patvirtinimo (CPK 595 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pačios šalys tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes tik teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad išieškojimui modifikuoti pakako vien tik tos aplinkybės, kad taikos sutartis buvo sudaryta raštu.

CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu yra išieškotojo prašymas. Civilinio proceso įstatymas nenustato tikslaus termino per kiek laiko antstolis turi išieškoti skolas, ar grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui. CPK 625 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės dėl kurių vykdomasis dokumentas grąžinamas. Įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais (b.l. 82-87). Esant tokiai situacijai, kai taikos sutartis nėra patvirtinta teismo nutartimi, negalima daryti išvados, kad išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo modifikuotas ir turėjo būti nutrauktas ar pakeistos jo vykdymo sąlygos, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes be teisinio pagrindo įgijo turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinys naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas nesutinka su teismo spendimu dėl priešieškinio atmetimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas prašymą pripažinti taikos sutartį negaliojančia neteisingai taikė teisės normas taikytinas taikos sutarties sudarymui. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nurodė, jog pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tuo atveju, jei būtų nesilaikyta rašytinės formos. Šiuo atveju taikyti sudarytos sutarties šalių santykiams negalima, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 595 str.), ji nėra patvirtinta teismo ir neturi šalims teises ir pareigas nustatančios galios.

Patikslintu priešieškiniu (b.l. 53-55) apeliantas savo reikalavimą grindė dviem pagrindais – tai, kad sudaryta taikos sutartis pasirašyta suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.) ir tai, kad ji neatitinka imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartis turi būti rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 9 p.) ir tik rašytinės sandorio formos nesilaikymas daro taikos sutartį negaliojančia (CK 6.983 str. 3 d.). Kadangi 2012-08-21 taikos sutartis buvo sudaryta raštu, ją pasirašė ieškovo atstovas ir atsakovas, jos sudarymo fakto nei viena šalis neginčija, nėra pagrindo teigti, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir pripažinti ją negaliojančia CK 1.80 straipsnio prasme nėra pagrindo. Apie tai, kokias pasekmes sukelia sutarties nepateikimas išieškojimą vykdančiai antstolei ar teismui, kadangi ji nebuvo patvirtinta teismo nutartimi, teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi ir tų pačių argumentų nekartoja.

Dėl suklydimo. Atsakovas suklydimą grindė tuo, kad ieškovė vertė jį derėtis, pateikė klaidingą informaciją, darė spaudimą, siekė išvengti pilno atsiskaitymo su skolininkais. Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo matyti, kad teismas ne tik nustatė, kad prašymas pripažinti sutartį negaliojančia grindžiamas ne tik kitos sutarties šalies apgaule, bei apelianto suklydimu, bet ir pasisakė dėl kiekvieno apelianto patikslintame priešieškinyje nurodyto argumento, leidžiančio spręsti sandorio sudarymo teisėtumo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, apklausė liudytoju R. Š., dalyvavusį sudarant ginčijamą sandorį, bei remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas esant priešingos šalies spaudimui ar neatitiko šalių valios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005). Nepaisant to, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose minėjo suklydimą, šio suklydimo jokios bylos aplinkybės bei įrodymai nepatvirtina, todėl abstraktus nurodymas apeliaciniame skunde, kad teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, kai viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas negalėjo nurodyti ar sandoris sudarytas dėl suklydimo ir dėl ko buvo suklysta, ar dėl kitos šalis apgaulės, ekonominio spaudimo ir pan., jokiomis priemonėmis neįrodinėjo, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t.y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12 str., 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Bylos medžiaga patvirtina, apeliantui buvo sudarytos sąlygos įrodyti savo teiginių pagrįstumą, tačiau nepateikus argumentų ir įrodymų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi patikslintame priešieškinyje išdėstytais argumentais ir įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, liudytojo parodymus bei kitus įrodymus, priėmė sprendimą priešieškinį atmesti.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantas už paduodamą apeliacinį skundą yra sumokėjęs 635,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 145) bei 500,00 Lt už advokato pagalbą (b.l. 144). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (dalyje dėl ieškinio), įvertinus bylos sudėtingumą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tokiu būdu iš ieškovės atsakovui priteistina 135,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, bei 100,00 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, viso 235,00 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, iš šalių valstybei priteistina po 31,50 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. P. firmos „Rigena“, į.k. 141803523, atsakovui P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 235,00 Lt (du šimtus trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. P. firmos „Rigena“, į.k. 141803523, ir atsakovo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 31,50 Lt (trisdešimt vieną litą penkiasdešimt centų) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė