Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. A., M. D., A. M., atsakovo R. G., apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. A., M. D., A. M. ieškinį atsakovui R. G., tretieji asmenys R. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono skyrius, dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

- Z. A., kuri yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ½ žemės sklypo dalies, 4,41 ha kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo 1,35 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8425/14600 žemės sklypo dalies 1,46 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12444/54300 žemės sklypo dalies 5,43 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų, aprašytų 2013-08-29 Nekilnojamojo turto registro išraše, savininkė,

- A. M., kuris yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 6175/14600 žemės sklypo dalies 1,46 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 29407/54300 žemės sklypo dalies 5,43 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų, aprašytų 2013-08-29 Nekilnojamojo turto registro išraše, savininkas,

- M. D., kuri yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo 2,40 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo 0,36 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų, aprašytų 2013-08-29 Nekilnojamojo turto registro išraše savininkė,

teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti nustatant servituto vietą ir kryptį pagal matininko G. K. parengtą planą - pasiūlymą kelio servituto nustatymui žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų ir atsakovo susitarimu, o nepavykus teismo sprendimu nustatyta viešpataujančio daikto savininkams, t. y. ieškovams Z. A., M. D. ir A. M. prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, t. y. atsakovui R. G.; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Taigi, išanalizavus byloje esančius įrodymus, matyti, jog tinkamo kito esamo kelio, kuriuo į atsakovų sklypą būtų galima patekti transporto priemonėmis, šiuo metu nėra. Norint sukurti naują, reikalingas kitų žemių savininkų ar žemės valdytojo sutikimas, bei naujų planų sukūrimas ir derinimas.

Teismo įsitikinimu, ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra optimalus ir leidžiantis mažiausiomis sąnaudomis išspręsti ginčytiną klausimą. Nustatytas atlygintinas servitutas. Už kelio servitutą iš ieškovų solidariai priteista atsakovo naudai 1965 Lt (1500 Lt už 1 arą x 1,31aro). Kadangi servitutinis kelias skirtas didesne apimtimi ieškovų ir trečiojo asmens interesų tenkinimui, tai teismas manė esant pagrindui išlaidas dėl kelio sutvarkymo ir priežiūros priteisti ieškovams solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmo instancijos teismui. Pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus bei pateikiant šiuos įrodymus pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal esamus byloje rašytinius įrodymus, bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybės, todėl prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

2) Duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą susisiekimo kelių tinklą civilinėje byloje nėra.

5) Civilinėje byloje esančioje kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, tvirtinto 2000-09-25 Vilniaus AVA įsakymu Nr. 3D67-41, ištraukoje ginčo teritorijoje nėra numatyto bendro naudojimo kelio per atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis sklypo Nr. 39-2), į kurį įvažiuoti nori ieškovai, prašydami nustatyti servitutą.

6) Nenustatytas ar neužfiksuotas bendro naudojimo kelias apsprendžia civilinėje byloje viešąjį interesą. Šios faktinės aplinkybės neištirtos, Nacionalinės žemės tarnybos ar jos Vilniaus rajono skyriaus, Geodezijos, erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus specialistų išvadų, paaiškinimų byloje nėra, rajono savivaldybės administracija byloje nedalyvavo, išvadų nepateikė.

9) Teismo sprendime nurodyti argumentai, kad įvairių metų orto foto grafiniuose žemėlapiuose istoriškai matosi išvažinėti keliai, nėra pagrindas nustatyti atsakovo žemės sklype servitutinį kelią į „išvažinėtą“ kelią, nes ieškovai neprašo nustatyti kito servituto tame pačiame atsakovui priklausančiame žemės sklype, kad turėtų galimybę pervažiuoti privačios nuosavybės sklypu. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-04-14 raštu Nr. A33(l)-2937-(4.3) nurodė, kad pagal 2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-44 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ kelio atkarpa per sklypus kadastrinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Leičių kaime nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių balansą. Tokiu atveju susisiekimo taip sklypų iki Č. M. gatvę klausimas aktualus ne tik ieškovams ir atsakovams, bet ir tretiesiems į civilinę bylą neįtrauktiems asmenims, bei Vilniaus rajono savivaldybei.

10) Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad „<...> objektyviai ir pagrįstai atsakovas to neįrodė, o tik nurodė galimybę, kuri ekonomiškai ir praktiškai yra neprotinga ir priimtina tik pačiam atsakovui. Taigi, išanalizavus byloje esančius įrodymus, matyti, jog tinkamo kito esamo kelio, kuriuo į atsakovų sklypą būtų galima patekti transporto priemonėmis, šiuo metu nėra. Norint sukurti naują reikalingas kitų žemių savininkų ar žemės valdytojo sutikimas, bei naujų planų sukūrimas ir derinimas“. Pareigą civilinės bylos nagrinėjime įrodyti, kad nėra kito būdo patekti į sklypą turi ieškovas. Ieškovams buvo pasiūlytos įvairios galimybės ir projektai, tačiau ieškovai nenorėjo ieškoti kompromisinio varianto, derėtis, ieškoti kontakto su kitais suinteresuotais asmenimis. Atsakovas suinteresuotas racionaliu žemės sklypo naudojimu. Teismas nesiaiškino kokias pasekmes sukels atsakovui prašomo servituto į išvažinėtą pravažiavimo kelią atsiradimas jo žemės sklype (prognozuojamas kelias, į kurį teismas šioje byloje nustato servitutą, dalina sklypą į dvi dalis ir su galimai nustatytomis kelio apsaugos zonomis, dalis žemės sklypo bus naudojama labai ribotai arba visai nenaudojama).

11) Teismas sprendime mini 1995, 2005, 2009 m. orto fotografinius žemėlapius, tačiau nepasisako dėl civilinėje byloje esančio orto foto grafinio žemėlapio ORT10LT, sudaryto pagal 2013 m. atliktą aero fotografinę nuotrauką. Ją palyginus su žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų planu (jame pažymėta elektros linijos apsaugos zona), orto foto grafiniame žemėlapyje aiškiai matosi elektros linijai lygiagretus pravažinėtas kelias, kuriuo naudojasi ieškovai. Atsižvelgiant į tai, kad elektros linijos apsaugos zona apriboja žemės naudojimą, susisiekimo tarp sklypų kelias tokioje zonoje būtų optimalus žemės naudojimas, taip pat patogu būtų aptarnauti elektros liniją aptarnaujančiai įmonei. Elektros linijai lygiagretaus kelio ilgis sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ieškovų namų iki esamo servitutinio kelio sklype kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) yra 50 - 60 m. trumpesnis, todėl išlaidos kelio priežiūrai būtų žymiai mažesnės.

12) Servitutą nustačius pagal ieškovų prašomą G. K. parengtą planą, tarp taškų 3,11,10,9,3 susiformuoja keistas trikampis, žemės plotas, kurio racionalus panaudojimas neįmanomas. Net ir nustatant kelio servitutą žemės ūkio paskirties žemės sklype, jis gali būti racionalus, nes servitutinis kelias formuojamas ne mieste, tam netrukdo jokie statiniai, jis gali sutapti su sklypo ribomis ir gali būti suformuotas 90 laipsnių kampu, nepaliekant nenaudojamų žemės plotų, kryptimi į dešinę, link Gandrų gatvės.

13) Jei žemėtvarkos institucijos suformavo sklypus, neišspręsdamos privažiavimo prie sklypų klausimo, ir visus buvusius pravažiavimo kelius įskaičiavo į pretendentams grąžinamą žemės plotą, atkuriant nuosavybę į žemę į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad yra kiti numatyti susisiekimo keliai, arba tokiems keliams nebuvo poreikio. Pastebėtina, kad Č. M. gatvė Leičių kaime patvirtinta nustatyta tvarka ir aiškiai matyti jos išsidėstymas kaime, sodybų adresai nurodyti ne kokioje kitoje gatvėje, o Č. M.. Po nuosavybės atkūrimo iškilus klausimui dėl privažiavimo prie sklypų, žemėtvarkos skyrius nurodo, kad visi pravažiavimai yra per privačius sklypus ir turi būti išspręsti servitutų pagalba. Taip fizinio asmens sąskaita išsprendžiamas privažiavimo klausimas, kuris turėjo būti išspręstas iki nuosavybės atkūrimo, taip taupomos piniginės lėšos kelio įrengimui ir nesprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Sklypų formavimo, jų pertvarkymo ir geodezinių matavimų metu ieškovai derino sklypų ribas, 1998 m. pasirašė aktuose, kuriuose nurodyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype servitutų nėra.

14) Teismas nepasisako dėl sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) istoriškai matomo kelio, kuris išdėstytas lygiagrečiai elektros linijos, neaišku, kodėl 2006 m. nebuvo šiam keliui nustatytas servitutas, jis matosi ir 1995 m. aero foto nuotraukoje. Nors sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtam keliui servitutas nenustatytas, bet keliu ieškovai važinėjo ankščiau ir tik kai buvo panaikinta kelio dalis atsakovo sklypo pusėje, vėl juo pradėjo naudotis. Teismas neatsižvelgia į nurodyto kelio naudojimo realumą, pagrįstumą ir ekonomiškumą , nepagrįstai kelio servitutą nustato atsakovo sklype.

15) Teismas nenagrinėjo, kodėl 2006 m. (vėliau už atsakovo sklypui atliktus kadastrinius matavimus) rengiant R. A. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo pažymėti servitutai atsakovo nuosavybes teise priklausančio sklypo pusėje, kur 1998 m. įregistruotame žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane nebuvo kelio ir nebuvo registruotas servitutas. Atsakovo 1998 m. sklypo plane kelias buvo kitoje vietoje nei yra parodytas R. A. sklypo plane ir kelio plotas yra ženkliai mažesnis negu 2006 m. parengtame R. A. žemės sklypo plane bei G. K. plane - pasiūlyme dėl kelio servituto nustatymo. Teismas nepasisakė, kad UAB „Geokada“ matininkas R. K. rengdamas R. A. žemės sklypo planą, nepagrįstai, nesivadovaudamas dokumentais (atsakovo 1998 m. sklypo planu ir nekilnojamojo turto registro išrašu) pažymėjo servitutą atsakovo sklype. Žemėtvarkos institucijos tokį planą patvirtino, nors ir žinojo, kad atsakovo žemės sklype servituto nėra. Ko pasėkoje neteisėtai parodytas kelio servitutas atsakovo sklype sukėlė teisinį ginčą.

16) Pateiktos nuotraukos neatitinka LR CPK 177 str. įrodymams keliamų reikalavimų, nes neaišku kieno, kada, kur ir kodėl darytos. Nuotraukoje matosi išvažinėtas lauko keliukas, kuris, net ir nustatant jo būtinumą, gali būti tiesus, su stačiais posūkių kampais. Teismo sprendimo priėmimo metu šis keliukas niekur vedama, nes pagal dokumentus baigiasi atsirėmęs į atsakovui priklausantį žemės sklypą.

Ieškovai apeliaciniu skundu pakeisti Vilniaus rajono apylinkės tesimo sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas išnagrinėjęs bylą priimtame sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies. Tačiau iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl servituto kelio nustatymo visiškai. Ieškovai nesutinka su teismo argumentu, kad tenkinant ieškinį iš dalies, kai sprendimu patenkinami abiejų šalių interesai, teismas šalis palieka prie savo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes teismas faktiškai patenkino ieškovų reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi teismas turėjo priteisti ieškovams iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1) Mano, kad teismo išvada yra pagrįsta, priimta atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ieškovų elgesį bylos nagrinėjimo metu ir atitinka teisingumo ir protingumo principus. Pirmos instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, kadangi netenkino reikalavimo nustatyti servitutą neatlygintinai, be to papildomai priteisė iš ieškovų solidariai išlaidas dėl kelio sutvarkymo ir priežiūros, ko ieškovai ieškinio reikalavime nebuvo nurodę. LR CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

2) Pradiniame ieškinyje buvo pateiktas reikalavimas nustatyti servitutą neatlygintinai. Tik 2014 m. rugsėjo 22 d. prašyme dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašoma nustatyti servitutą „<...> ieškovų ir atsakovų susitarimu, o nepavykus teismo sprendimu nustatyta viešpataujančio daikto savininkams, t. y. ieškovams Z. A., M. D. ir A. M. prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, t. y. atsakovui R. G.“. Pagal bylos medžiagą, ieškovai nesiūlė atsakovui jokio nuostolių atlyginimo ar kompensacijos dėl siekiamo nustatyti servituto. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, ieškovai nenurodė atsakovui mokėtinos kompensacijos sumos. Visą laiką ieškovai akcentavo tik servituto nustatymo faktą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodo, kad ginčo dėl kainos nebuvo tik po paskutinio teismo posėdžio, kurio metu šalys iš esmės sutiko su 1500 Lt už vieną arą kaina. Tuo tarpu iki tol jokio racionalaus pasiūlymo ieškovai nebuvo pateikę. Pravažiavimo kelias prie ieškovų sklypų ir kelio servitutas nebuvo nustatyti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl valstybinių institucijų priimtų sprendimų, todėl atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti ne dėl jo kaltės atsiradusius kitų asmenų nuostolius.

Trečias asmuo R. A. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko.

2) Kritiškai vertintinas atsakovo skundo teiginys, kad ieškovams ginčo kelias nereikalingas, nes yra kiti keliai, vedantys į jų žemės sklypus. Byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai nepatvirtina skundo teiginio apie kitus kelius. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo nepaneigia ir atsakovo teiginiai, jog yra privažiavimas prie ieškovų sklypų per trečiojo asmens R. A. žemės sklypą. Tai ne kelias, o privažiavimas prie jo sklype esančių žemės ūkio naudmenų, jas aptarnauti. Jis niekada neturėjo pratęsimo į kitus sklypus. Nėra atvaizduotas plane, jam nenustatytas servitutas. Po to, kai atsakovas suardė nuolatinį pravažiavimą prie ieškovų sklypų, laikinai leido jiems važiuoti per savo žemę iki bus išspręstas ginčas su atsakovu. Tuo tarpu ginčo kelias, kuris prasideda ties viršutine atsakovo žemės sklypo riba ir tęsiasi trečiojo asmens žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškovų sklypų, jo dalyje turi servitutą.

3) Teismas nelaikė teisingu, protingu ir sąžiningu atsakovo pasiūlymą įrengti naują kelio servitutą kitoje vietoje . Pagal jį atsakovas ir R. A., netektų dar didesnio žemės ploto dalies, nuosavybės teisės būtų apsunkintos dar didesniu kelio servitutu, negu siūlo ieškovai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas atlygintinas kelio servitutas atsakovo sklype buvusioje kelio vietoje yra objektyvus, būtinas tinkamai ir normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį bei atitinka šalių interesų pusiausvyros ir ribojimų proporcingumo reikalavimus.

1) Ginčui išspręsti, ieškovai ir trečias asmuo kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių. Viešojo administravimo subjektai, patikrino faktus ir konstatavo, jog dalis ginčo kelio eina per atsakovo žemės sklypą, kuriam nėra nustatytas kelio servitutas. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius sudarė komisiją, kuri nustatė, kad UAB Korporacija „Matininkai“ 1998-04-10 parengtame atsakovo žemės sklypo plane, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 4 metrų pločio kelias, kuris įtrauktas į bendrą žemė sklypo plotą. VĮ Registrų centras Vilniaus filialo duomenimis atsakovo žemės sklypas įregistruotas su 0,0420 ha ploto keliu. Atsakovo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 4 m pločio kelias, toliau einantis į trečiojo asmens R. A. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suartas.

2) Atsakovo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas su jame nurodytu ginčo pravažiavimu, atidalijus jį nuo 79 282 kv. m. dydžio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame 1998 metų 79 282 kv. m. žemės sklypo padalijimo projekte M 1:2000, taip pat nurodytas ginčo kelias, jo atkarpa, einanti atsakovo sklypu su atsišakojimu į trečiojo asmens sklypą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas nepaneigia teismo išvadų dėl kelio buvimo iki ginčo, jo (įvažiavimo) suardymo ir poreikio juo naudotis ieškovams pagrįstumo ir teisingumo.

3) Atsakovas skunde nurodo, kad jis pateikė pasiūlymą dėl didesnės apimties kelio servituto nustatymo taikos sutarties pagrindu. Jo pasiūlymas siejamas ne tik su ginču šioje byloje, bet ir su ginčo išsprendimu iš esmės dėl trylikos žemės sklypų savininkų patekimo į Č. M. gatvę. Ieškovų manymu pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pasiūlymą įrengti bendrą pravažiavimą visiems suinteresuotiems asmenims ir palyginęs jį su ieškovų prašomu nustatyti kelio servitutu, bei vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo kriterijais, minimalaus savininko ribojimo principu pagrįstai konstatavo, jog atsakovo siūlymas nustatyti servitutą dar didesniam 231 kv. m plotui su papildomu 120 kv. m servitutu trečiajam asmeniui, neatitinka abiejų šalių interesų ir minėtų teisinių principų. Atsakovo pasiūlymas (taikos sutarties projektas) ieškovams buvo nepriimtinas ne tik dėl teismo sprendime nurodytų argumentų, kaip neekonomiškas ir neturintis objektyvaus pagrindo.

4) Atmestinas skundo teiginys, kad ieškovams ginčo kelias nereikalingas, kadangi turi kelią per mišką ar trečiojo asmens sklypą. Tai atsakovo manymu patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašai, Avižienių kadastro vietovės žemės reformos projektas. Priešingai atsakovo teiginiams visi byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai nepatvirtina skunde nurodyto teiginio apie kitus kelius einančius iki ieškovų namų valdų. Kito pravažiavimo į bendrojo naudojimo kelią, tame tarpe, per mišką ieškovai neturi. R. A. laikinai leido važiuoti per savo žemę iki bus išspręstas ginčas su atsakovu. Iki tol pravažiavimo per trečiojo asmens žemę į ieškovų sklypus nebuvo. Servitutas nenustatytas. Laikinas pravažiavimas eina per trečiojo asmens R. A. žemės ūkio naudmenas. Tai daro neigiamą įtaką jo ūkinei veiklai.

5) Pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą. Tai minimaliai apriboja jo nuosavybės teises, nes atkuriamas buvusioje vietoje, ties sklypo riba bei atitinka šalių interesų pusiausvyros ir ribojimų proporcingumo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmos instancijos tesimo sprendimas naikinamas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, neišsamiai tyrė su šalių teisinių santykiais susijusias faktines aplinkybes, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

Kartu su apeliaciniu skundu bei 2015 m. balandžio 14 d. buvo gauti apelianto (atsakovo) R. G. rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai, kuriais grindžiamos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės.

CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju buvo pateikti įrodymai, bei rašytiniai paaiškinimai, kurių dalis gauti jau po to, kai pateiktas apeliacinis skundas, bei šie įrodymai papildo argumentus, nurodytus skunde. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į bylos dalyką, kelio servitutas, kuris susiję su kiekvienos iš šalies teise turėti tinkamą privažiavimą prie kiekvienam žemės savininkui priklausančio žemės sklypo, bei vertinant aplinkybę, kad tokią funkciją turi pareigą tinkamai vykdyti valstybinė institucija (formuojant žemės sklypus), teisėjų kolegija laiko, kad siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai prijungiami prie bylos.

Ginčas tarp šalių kilo dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str.)

Kaip teisingai nurodė apeliantas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatytas registre įrašytų duomenų patikimumo principas, t. y. visi įrašyti kadastro ir registro duomenys yra laikomi teisingais, iki tol, kol jie nėra pakeisti ar nuginčyti. Duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintą susisiekimo kelių tinklą byloje nepateikta. Kaip ir nepateiktas bendras žemės sklypų žemėtvarkos projektas buvęs žemės sklypų atkūrimo metu, iš kurio būtų galima nustatyti (ar galimai numatyti) privažiavimus prie ginčo žemės sklypų, bei planas iš kurio būtų galima spręsti apie bendro naudojimo kelius, sietinus su ieškovų reikalavimu dėl servituto nustatymo privažiavimui prie jų naudojamų žemės sklypų, kuris būtų sietinas (ribotųsi) su bendro naudojimo keliu. Byloje būtina išreikalauti ir pateikti parengtą planą, apimantį visus ginčo šalių žemės sklypus bei gretimus žemės sklypus, iš kurio galima spręsti ar toks nustatytas servitutas yra pakankamas ieškovams naudotis savo žemės sklypais ir ar toks kelio servitutas nepažeidžia kitų šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 178 str.). Byloje būtina išreikalauti ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus išvadą, galimai pasitelkti geodezijos ir/ar kartografijos specialistus, išreikalauti jų išvadas, kadangi procesinio dokumento trečias asmuo nepateikė, nes formuojant žemės sklypą numatyta pareiga parengti privažiavimo kelius ir tokie dokumentai būtų pagrindu spręsti apie bendro naudojimo ar ieškovų prašomo servitutinio kelio nustatymo aplinkybes. Atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas servitutas, kuris būtų įregistruotas viešame registre. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad byloje nesiaiškintos aplinkybės, ar yra galimybė sujungti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), ar ši kelio atkarpa yra numatyta žemėtvarkos institucijų projektuose.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškintis aplinkybes, kurios nurodytos Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. 48SS-11-(14.48.45) apie tai, kad žemės sklype projektinis Nr. 3301, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VAVA 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 2.3 -630-41 pertvarkymo padalijimo projekto pagrindu buvo padalintas į tris žemės sklypus: projektinis Nr. 338-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); projektinis Nr. 338-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); projektinis Nr. 338-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskritis viršininko 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2.5-41-17432 buvo nustatytas servitutas, kurio plotas 0,04 ha. Be to UAB korporacija „Matininkai“ 2002 m. balandžio 15 d. parengtame ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintame žemės sklypo projektinis Nr. 3301, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), preliminariame plane pažymėtas 4 m. pločio servitutinis kelias.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos esmė neatskleista, teismo padarytų procesinių normų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, dėl ieškovų apeliacinio skundo, kuris išimtinai sietinas tik su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasisakytina, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo, priimant teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priteisė kelio sutvarkymo ir priežiūros išlaidas ieškovams solidariai, t. y. priėmė sąlyginį teismo sprendimą, nesant duomenų apie realiai patirtas ir/ar galimas patirti tokio kelio ir priežiūros išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.