Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Faustai Nauronytei , dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov , atsakovei I. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinės ,pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovė I. B. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis paaiškino, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, kreditorių neturi, yra darbingi ir išlaikymo neprašo. Jie susituokė, kai ieškovas atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Jis grįžo iš į kalinimo įstaigos 2018 m. kovo mėnesį, pradėjo gyventi kartu su atsakove jos namuose, tačiau nesutapo jų charakteriai, požiūris į šeimyninį gyvenimą. Jis nuo balandžio mėnesio buvo išvykęs gyventi ir dirbti į Kauną, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį grįžo. Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. jie kartu nebegyvena, jis išsikraustė gyventi kitur, jie bendro ūkio neveda, jis turi kitą moterį, taikytis su atsakove nenori. Mano, kad šeima iširo dėl jų abiejų kaltės.

Atsakovė I. B. su patikslintu ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jų abiejų kaltės sutiko ir paaiškino, kad su ieškovu gyvena atskirai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, jie bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi, kreditorių neturi. Ieškovas buvo jai neištikimas, dabar gyvena su kita moterimi. Ji po ištuokos nori pasilikti pavardę- B..

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad V. B. ir I. B. (Balčiūnienė) susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 2).

Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad V. B. šeimą sudaro žmona I. B., bendrų vaikų neturi.

Iš pažymų matyti, kad V. B. socialinės išmokos nemokamos, iš SODROS išmokų negauna.

Iš pažymos matyti, kad V. B. dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir gauna darbo užmokestį.

Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad V. B. nekilnojamojo turto neturi.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad I. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš SODROS pažymos apie pajamas matyti, kad I. B. dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir gauna darbo užmokestį.

Iš sprendimo matyti, kad V. B. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos išlaidų dalis -100 procentų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti-208 eurai.

Ieškovo V. B. ieškinys atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, jeigu įsitikina, kad ji faktiškai iširo. Teismų praktikoje santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Ieškovo V. B. ir atsakovės I. B. paaiškinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo jų charakteriai. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti santuokinio gyvenimo, nes šalys santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, tiek ieškovas, tiek atsakovė nemato galimybės toliau gyventi santuokoje, ieškovas ir atsakovė neprašė skirti laiko susitaikymui ir reikalavo nagrinėti bylą iš esmės (CK 3.60 str., 3.62 str.,3.69str.,3.70str. ).

Teismo įsitikinimu šalių santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių, kadangi šalys nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, kai ieškovas išsikraustė iš atsakovės namo, tai yra apie tris mėnesius laiko gyvena atskirai, ieškovas gyvena su kita moterimi, tiek ieškovas , tiek atsakovė nededa pastangų santuokai išsaugoti. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnis), todėl, esant tokiai situacijai, kai sutuoktiniai kartu nebegyvena , nebendrauja, neveda bendro ūkio, abu sutinka santuoką nutraukti, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jų šeimos išsaugoti nebeįmanoma.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos antros dalies antro skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais (dėl sutuoktinio kaltės), jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi šalys sutinka ir pripažįsta, kad jos abi yra kaltos dėl šeimos iširimo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė-I. B., nes ji to pageidauja.

Išlaikymas ieškovui V. B. iš atsakovės I. B. nepriteistinas, kadangi ieškovas to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas V. B. 100 procentų buvo atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų.

Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės I. B. valstybei priteistinas žyminis mokestis- 75 eurai , nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas bei bylinėjimosi išlaidos- 3,42 eurų procesinių dokumentų įteikimo, iš viso 78,42 eurai (LR CPK 79str.,80str.,88str.,92str.,93str.). Kadangi šalys ginčą išsprendė taikiai, susitarė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovas V. B. 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgus į šalių tinkamą procesinį elgesį ( šalių iniciatyva byla buvo baigta taikiai, per vieną posėdį ), iš atsakovės I. B. valstybei nepriteistinos ieškovui V. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96, 99 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir I. B. (Balčiūnienės) a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę –V. B., jai – I. B..

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini),78,42 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą AB „Swedbank“ , sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660 .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos , šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai , kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą