- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- A5.-2274-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01667-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P., būdamas darbdaviu fiziniu asmeniu, leido D. V. tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne mažiau kaip savaitę iki 2019 m. balandžio 2 d. atlikto patikrinimo, dirbti pardavėja prekybos centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), o D. H. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. dirbti pardavėja prie prekybos centro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Taip E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje D. V. ir D. H. jo išnuomotose prekybos vietose prekiavo jam priklausančia produkcija (vaisiais ir daržovėmis) prie prekybos centrų „M.“ ir „B.“. Teigė, kad nežinojo, jog D. V. ir D. H. negalėjo prekiauti jo produkcija, nes D. V. jam sakė, kad turi verslo liudijimą, o D. H. buvo pažadėjusi tokį verslo liudijimą netrukus įsigyti.
Apklausta teisme liudytoja D. V. parodė, kad E. P. jos paprašė padėti prekiauti jam priklausančia produkcija prie prekybos centro „M.“ ir ji sutiko. Produkcija ir prekystalis priklausė E. P.. Jis pravedė instruktažą ir jai nustatė parduodamos produkcijos kainas. Jos darbo laikas buvo nuo 10.00 iki 20.00 val. Dirbo beveik kiekvieną dieną. Kiekvienos dienos pabaigoje E. P. už atliktą darbą (prekyba jam priklausančia produkciją) jai sumokėdavo 30 Eur. Gaudama atlygį niekur nepasirašydavo. Dirbo savaitę laiko iki darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Tuo metu ji turėjo individualios veikos vykdymo pažymą, leidžiančią jai verstis vaisių, uogų ir daržovių mažmenine prekyba, tačiau E. P. apie tai nebuvo sakiusi. Šiuo metu dirba savarankiškai pagal minėtą individualios veiklos vykdymo pažymą.
Po atlikto patikrinimo surašytame paaiškinime D. V. pripažino, kad vykdė prekybą E. P. produkcija jo išnuomotoje darbo vietoje ir už tai gauna atitinkamą atlygį. Už parduotą produkcija gautus pinigus atiduoda E. P. ir jo produkcija prekiavo apie savaitę laiko iki patikrinimo.
Apklausta teisme liudytoja D. H. parodė, kad internete ieškojo darbo pasiūlymų ir aptikusi jai tinkamą paskambino skelbime nurodytu numeriu. Taip ji susipažino su E. P., kuris pasiūlė prekiauti jam priklausančia produkcija jo išnuomotoje darbo vietoje prie prekybos centro „B.“. Buvo sutarta, kad jai bus mokama 10 procentų dydžio atlygis nuo suprekiautos produkcijos. Jokių sutarčių su E. P. nepasirašė. Iki atlikto patikrinimo spėjo išdirbti dvi dienas ir už tai atlygio negavo. Jos parduodamos produkcijos kainas nustatydavo E. P.. Pasibaigus darbo dienai atiduodavo jam už parduotą produkcija gautus pinigus, kurių būdavo apie 80 Eur.
Po patikrinimo surašytame paaiškinime D. H. pripažino, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. prekybos centre „B.“ vykdė prekybą E. P. priklausančiais vaisiais. Prekyba vykdė ant E. P. priklausančio prekystalio. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su E. P.. Jos atlyginimą sudarydavo 10 procentų nuo parduotos produkcijos ir buvo išmokamas kiekvieną dieną.
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0801-1544 matyti, kad gavus anoniminę informaciją dėl galimai nelegaliai dirbančių pardavėjų, prekiaujančių ispaniškais vaisiais, prekybos centruose „M.“ ir „B.“, kurias samdo pilietis, vardu E., 2019 m. vasario 5 d., apie 11.40 val., Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai J. V. ir T. V. atliko patikrinimą prekybos centre „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad netoliese nuo pagrindinio įėjimo į prekybos centrą vaisiais prekiavo D. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš jos buvo paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad paprašyta E. šioje vietoje dirba apie savaitę laiko. Jos darbo laikas nuo 10.30 iki 20.30 val. Su E. sutartas atlygis. Darbo vieta ir produktai priklauso E.. Pinigus už parduotas prekes ji atiduoda E., su kuriuo darbo ar civilinės sutarties nėra sudariusi. Patikrinimo metu į prekybos vietą atvyko E. P., kuris paaiškino, kad D. V. jam padeda apie savaitę laiko. Su ja yra sutartas atlygis už atliekamą darbą. Pats prekiauja turėdamas verslo liudijimą. Tai, kad D. V. šioje vietoje dirba apie savaitę patvirtino ir prekybos centro apsaugos darbuotojai.
2019 m. vasario 5 d., apie 12.50 val., buvo nuvykta į prekybos centrą „B.“, adresu (duomenys neskelbtini). Netoliese parduotuvės „Ma.“ rasta prekyvietė, kurioje prekiaujama vaisiais, riešutais, tačiau pardavėjo (-os) ten nebuvo. Peržiūrėjus prekybos centro apsaugos darbuotojų pateiktus apsaugos kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad netrukus iki Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atvykimo iš prekyvietės pasišalino moteris, kuri patikrinimo metu surasta prekybos centre esančioje kavinėje. Nustatyta, kad tai D. H., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš jos paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame ji patvirtino, jog minėtoje prekyvietėje ji dirba nuo 2019 m. vasario 1 d. Dėl darbo užmokesčio susitarė su E.. Sutarta, kad jos užmokestis bus 10 procentų nuo parduotos produkcijos sumos. Atsiskaitymas kiekvieną dieną po darbo. Jos darbo laikas nuo 10.00 iki 20.00 val. Prekystalis ir ten esanti produkcija priklauso E.. Atvykęs E. P. pateikė papildomą paaiškinimą.
Tolesnėje tyrimo eigoje nustatyta, kad E. P. vykdo veiklą turėdamas verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas nuomos sutartis, sudarytas tarp E. P. ir prekybos centrų „M.“ ir „B.“ nustatyta, kad prekyvietes nuomojasi E. P.. Tyrimo metu nebuvo pateiktos jokios sutartys tarp E. P. bei D. V. ir D. H.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis D. V. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. vykdo individualią veiklą. Duomenų, kad D. V. šiuo konkrečiu atveju vykdė darbus pagal individualią veiklą Valstybinė darbo inspekcija neturi. Patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis D. H. niekur nedirbo.
Konstatuota, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai. Pardavėjos D. V. ir D. H. atliko darbines funkcijas darbdavio E. P. naudai, pakluso jo nustatytai tvarkai ir jis mokėjo sutartą darbo užmokestį. E. P., būdamas darbdaviu fiziniu asmeniu, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Už nustatytą pažeidimą E. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (b. l. 3-4).
Teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad E. P. nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo išduotas verslo liudijimas prekybai neribojant veiklos teritorijos (b. l. 8). Prekybos centrai „B.“ ir „M.“ su E. P. buvo sudarę trumpalaikės nuomos sutartis (b. l. 11-19). D. V. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. yra įregistravusi individualią veiklą (vaisių, uogų ir daržovių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse) (b. l. 40). D. H. nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 9 d. buvo individualią veiklą vykdančio A. S. darbuotoja (b. l. 10).
Nagrinėjant bylą teisme buvo peržiūrėtas kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2019 m. vasario 5 d., apie 11.40 val., prie prekybos centro „M.“ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektorių J. V. ir T. V. atliktas patikrinimas. Įraše užfiksuota, kaip prisistačius patikrinimą atliekantiems darbo inspekcijos pareigūnams ir pareikalavus pateikti atitinkamus dokumentus D. V. pradeda aiškinti, kad ji tik laikinai pavaduoja prieš tai šioje vietoje dirbusį asmenį, skambina telefonu E. P. ir prašo nedelsiant atvykti. Atvykęs E. P. darbo inspektoriams pradeda pasakoti, kad D. V. šioje vietoje dirba tik laikinai ir jį pavaduoja, o jis pats asmeniškai šioje darbo vietoje dirbo vakar.
Motyvuojamoji dalis
E. P. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 dalis). Pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P. kaltė jam pačiam vykdant individualią veiklą ir esant darbo sutarties požymiams leidus jo išnuomotuose darbo vietose dirbti D. V. ir D. H., nesudarius su joms rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. faktiškai savo kaltės nepripažino. Jis laikėsi gynybinės pozicijos, kad nežinojo, jog D. V. ir D. H. negalėjo vykdyti prekybos jo išnuomotose darbo vietose ir jam priklausančia produkcija. Buvo įsitikinęs, kad jos galėjo tai daryti nes D. V. jam sakė, kad turi jai išduotą verslo liudijimą, o D. H. jam buvo pažadėjusi verslo liudijimą gauti, tačiau savo pažado neištesėjo ir jį apgavo.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius (1 punktas); savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (2 punktas); savarankiška sporto veikla (3 punktas); savarankiška atlikėjo veikla (4 punktas). Nepriklausomai nuo individualios veiklos formos, ja užsiimantis asmuo turi teisę įdarbinti kitus asmenis sudarant darbo sutartis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Kita vertus, individualia veikla užsiimantis asmuo su kitais fiziniais asmenimis taip pat turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ar pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. Pastebėtina, kad to paties straipsnio 2 dalis numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus.
Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. V. ir D. H. pakluso E. P. nustatytai tvarkai, dirbo jo išnuomotose darbo vietose, darbui atlikti naudojo jam priklausančius prekystalius ir prekiavo jo pateikta produkcija jo nustatytomis kainomis. Pasibaigus darbo dienai už parduotą produkciją gautas lėšas atiduodavo E. P., kuris joms išmokėdavo iš anksto sutartą piniginį atlygį už atliktą darbą. Visa tai rodo D. V. ir D. H. pavaldumą E. P., jo naudai už užmokestį atliekant pardavėjo funkciją, kartu, paneigia D. V. ir D. H. savarankiškumą aktualiu aspektu, kas sudaro pagrindą spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Kadangi E. P., kaip darbdavys, leido D. V. ir D. H. dirbti su jomis neįforminęs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią, jis yra tinkamas atsakomybės subjektas. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo darbdavio E. P. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyti du nelegaliai dirbę asmenys), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertina E. P. asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti dviejų tūkstančių penkių šimtų (2 500) Eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19099142564.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.