Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-654-256/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
1S-654-256/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Advokatai
Mindaugas Banelis
Kategorijos
Nr.1S-654/10
Procesinio sprendimo kategorija:2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010m. lapkricio 2d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamuju bylu skyriaus teisejai Virginijai Švedienei,

sekretoriaujant Jolantai Romancikienei,dalyvaujant A. V. PI atst. adv. M.Paukštei,

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo adv. Mindaugo Banelio skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-10-07 nutarties, kuria buvo netenkintas skundas del prokurores nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

skundžiama nutartimi teismas netenkino A. V. PI atstovo advokato M.Banelio skundo del Vilniaus miesto prokuraturos prokurores G.Seniut 2010-09-10 nutarimo atmesti skunda del Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrejo A.Rackausko 2010-08-19 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškejas prašo panaikinti teismo nutarti. Nurodo, kad pagal sudaryta kroviniu draudimo sutarti tarp UAB „H“ (duomenys pakeisti) ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) ir pasitelkus tretiji asmeni-K (duomenys pakeisti), su kuriuo taipogi buvo sudaryta sutartis, atgabenus krovini buvo nustatyta, kad stiklo paketai buvo apgadinti, o sugadinimo faktas užfiksuotas iškrovimo akte bei 2007-12-14 krovinio apžiuros vietoje darytose nuotraukose. Kadangi ivykis buvo pripažintas draudiminiu, draudikas išmokejo 41176,02Lt dydžio draudimo išmoka ir pateike ieškini A,V.personalinei imonei. Pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo ir skunduose nurodyta, kad iškrovimo aktas niekada nebuvo pasirašytas nei pareiškejo, nei treciojo asmens vairuotoju. Pateiktoje iškrovimo akto kopijoje nenurodyta vairuotojo vardas ir pavarde, nenustatyta kieno parašas. Dokumentuose buvo itvirtinta tikroves neatitinkanti informacija, t.y., kad krovinys buvo sugadintas, o kadangi vairuotojas mineto akto nepasiraše, darytina išvada, jog parašas yra suklastotas. Todel ši veika yra dokumento suklastojimas, nepaisant to ar asmuo pasirašydamas vietoje kito asmens naudojo savo paraša, ar suklastojo kito asmens paraša, kadangi bet kuriuo atveju, jis dokumente pateike neteisingus duomenis. Akto pagrindu buvo pripažinta pareiškejo kalte del krovinio sugadinimo, tai konstatuota ir teismu sprendimuose. Teismu nustatytos aplinkybes aiškiai parodo, kad surašytas iškrovimo aktas, kuris atitinka pretenzijos esme, buvo pripažintas pagrindiniu krovinio sugadinimo irodymu nustatant pareiškejo kalte, nepaisant to, kad CMR važtaraštyje jokiu pastabu del krovinio kokybes ir bukles nenurodyta. Iškrovimo aktas turi didesne irodomaja galia, kadangi jis yra rašytinis dokumentas, jame nurodyta surašymo data, asmenu rekvizitai, parašai. Iš pateiktu bylu duomenu nera aiškus ju darymo laikas, vieta, t.y. nera nenugincijamu pareiškejo kaltes irodymu, todel šiu rašytiniu irodymu pagristumas turi buti tikrinamas. Tarp šaliu iš pradžiu buvo susikloste civiliniai santykiai, taciau kai buvo suklastotas iškrovimo aktas, tarp šaliu atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai. Suklastodamas iškrovimo akta UAB „H“ (duomenys pakeisti) jau turejo iš anksto susiformavusia tycia neteisetu budu igyti turta. Pareiškejas krovinio pervežimui pasamde kita imone-UAB „K“ (duomenys pakeisti), kuri faktiškai atliko krovinio pervežima. Vežejo darbuotojas, atlikes darba, pareiškejui nurode, kad jokio krovinio iškrovimo akto nepasiraše. Vairuotojas yra Estijos pilietis, todel rusu kalba surašyto iškrovimo akto jis galimai nesuprato. Pareiškime buvo pateikti keli argumentai, kodel šio akto vairuotojas ne tik nepasiraše, bet ir objektyviai negalejo pasirašyti, nes per viena valanda fiziškai krovinys negalejo buti apžiuretas, nufotografuotas, surinktas kompiuteryje bei atspausdintas iškrovimo akto tekstas ir pan. Teismo posedžio metu buvo pateiktas prašymas patraukti treciuoju asmeniu vairuotoja U. I., kuris galetu patvirtinti fakta, jog jis akto nepasiraše, taciau teismas netenkino prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2str. numato pareiga atskleisti nusikalstamas veikas: prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Prokuroras atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra BPK 3str. 1d. nurodytos aplinkybes.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad UAB „H“ (duomenys pakeisti) ir „UAB „I“ (duomenys pakeisti) buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kuria buvo apdrausti visi UAB „K“ (duomenys pakeisti) priklausantys kroviniai. Su A. V. PI UAB „H“ (duomenys pakeisti) sudare krovinio pervežimo sutarti, pagal kuria isipareigojo krovini pervežti iš Suomijos i Lietuva. Krovini i Lietuva pristatyti isipareigojo UAB „K“ (duomenys pakeisti), kuri krovini atveže 2007-12-14 sutartyje nurodytu adresu. Kai atgabenus krovini buvo nustatyta, jog dalis stiklo paketu yra suduže, sugadinimo faktas buvo užfiksuotas iškrovimo akte ir krovinio apžiuros vietoje padarytose nuotraukose. Kadangi tai buvo draudiminis ivykis, UAB „IF draudimas“ išmokejo UAB „H“ (duomenys pakeisti) 41176,02Lt draudimo išmoka ir pateike ieškini A. V. PI, kuris Traku rajono apylinkes teismo 2009-09-29 sprendimu buvo pilnai patenkintas.

Nors pareiškejas teigia, kad iškrovimo aktas buvo galimai suklastotas, taciau nenurodo jokiu objektyviu duomenu ir svarbiu aplinkybiu del klastojimo fakto. Kaip jau mineta apylinkes teismo nutartyje, pareiškejo nurodytos aplinkybes yra pagristos jo paties subjektyviu manymu ir isitikinimu. Tai, kad per valanda fiziškai negalejo buti apžiureta transporto priemone ir surašytas iškrovimo aktas, akte nenurodytas laikas, vairuotojo vardas ir pavarde, yra tik parašas, sprendžiant pervežimo metu padarytos žalos atlyginimo klausima nebuvo pateiktas iškrovimo akto originalas, vairuotojas, budamas Estijos Respublikos pilieciu galejo nesuprasti dokumento teksto, nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Baudžiamajai atsakomybei kilti butini visi nusikalstamos veikos požymiai, o bent vienam nesant, ikiteisminis tyrimas negalimas. Tarp sutarties šaliu kilo gincas del krovinio pervežimo ir jo metu padarytos žalos atlyginimo, taciau tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Nesant jokiu faktiniu aplinkybiu, kurios leistu manyti, jog, kad UAB „H“ (duomenys pakeisti)suklastojo iškrovimo akta ir sieke igyti turtine teise i A. V. PI priklausanti turta, ikiteisminis tyrimas pagristai nebuvo pradetas.

Teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti skundo motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442str. 1d. 1p.,

nutare:

A. V. PI atstovo advokato Mindaugo Banelio skunda atmesti ir palikti galioti teismo nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teiseja V.Švediene