Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-484-253/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-04642-2015-5)

2016 m. kovo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Gargždų bangos draugai“ ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl 2015-03-17 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei asociacijai „Gargždų bangos draugai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Dėl proceso teisės normų taikymo.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 140 str. 1 d. nuostatų taikymo. Nustatyta, kad 2015-11-11 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo panaikinti 2015-03-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-3833/2015 dalį dėl 2 298,05 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas panaikinimo. Ieškovės atstovas toliau palaikė ieškinio reikalavimą dėl panaikinimo 2015-03-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-3833/2015 dalies dėl 228,18 Eur delspinigių už darbo užmokesčio pavėluotą mokėjimą darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, 1 652,13 Eur vidutinio darbo užmokesčio uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną priteisimo. CPK 140 str. 1 d. numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Minėta įstatymo nuostata, be kita ko, numato, kad ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Nustatyta, kad 2015-11-11 teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 str. 1 d.). Ieškovę atstovavusio advokato ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas įtrauktas į teismo posėdžio protokolą. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas šiuo atveju negali būti vertinamas pagal CPK 140 str. 1 d. Visų pirma pažymėtina, kad DK 297 str., reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, yra numatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas gali būti ginčijamas ir iš dalies, tokiu atveju sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Taip pat atmestinas argumentas, kad atsisakant ieškinio reikalavimo dėl 2 298,05 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, iš esmės pakeistas ieškinio dalykas, dėl to turėjo būti taikomos CPK 141 str. nuostatos ir pateikiamas procesinių dokumentų turiniui keliamus bendruosius reikalavimus atitinkantis rašytinis pareiškimas. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo įstatyme numatyta teise atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių ieškovė negali vykdomųjų bylų dėl darbo užmokesčio išieškojimo pateikti pati, be to, atsakovo darbo santykiai su ieškove prasidėjo 2014-07-01 ir pasibaigė 2015-02-02, o pirmosios instancijos teismas įpareigojo AB „Swedbank“ pateikti V. G. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014-06-30 iki 2015-10-09, taip išėjo už ieškinio ribų, reikalavo perteklinių įrodymų bei pažeidė apelianto teises bei teisėtus interesus. Teisėjų kolegija vertina, kad įrodymų, tarp jų ir vykdomųjų bylų, pareikalavimas ir laikotarpio, už kurį pareikalauta pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašą, nustatymas negali būti laikomi bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, kadangi darbo bylose įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo. Tai reiškia, kad atsižvelgdamas į byloje paaiškėjusias aplinkybes, tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 str. 1 d.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2015‑10‑01 parengiamojo teismo posėdžio metu nuspręsdamas tenkinti ieškovės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, atsižvelgė į bylos pobūdį, t. y. kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių, ir teismui nustatytą pareigą šiose bylose veikti aktyviai.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2015-12-01 sprendimas į EPP sistemą įkeltas tik 2015-12-04, taip sumažinant apskundimo terminą 3 dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas pažymi, jog galimybės per nustatytą apskundimo terminą pateikti apeliacinį skundą apribojimas buvo formalus. Atsakovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo padavė per įstatymo nustatytą terminą ir teise į apeliaciją realiai pasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad apelianto nurodomos aplinkybės turėjo įtakos atsakovui efektyviai pasinaudoti procesine teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pasisakytina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl materialinių teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas DK 141 str. 3 d. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad dėl neatsiskaitymo su atsakovu kaltas pats apeliantas, ir teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, neįsigilino į apeliantui paskirtas darbo funkcijas. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 3 d. numato, kad atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi minėtoje nuostatoje numatytai darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimo pagrindas yra konstatavimas sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl antrosios sąlygos egzistavimo, t. y. ar dėl uždelsimo atsiskaityti nėra darbuotojo V. G. kaltės. DK 141 str. 3 d. taikymo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia DK 141 str. 3 d. nustatytos išmokos nemokėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑02‑12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑215/2010; kt.).

Apeliantas, remdamasis ieškovės įstatais, nurodo, kad už ieškovės finansinę veiklą buvo atsakingas ieškovės prezidentas. Asociacijos „Gargždų bangos draugai“ įstatuose numatyta, kad asociacijos vienasmenis valdymo organas – asociacijos prezidentas (7.1 punktas). Įstatų 7.4.3 bei 7.4.4 punktuose numatyta, kad į asociacijos prezidento pareigas įėjo ir pareigos priimti sprendimus tvarkyti asociacijos finansus ir turtą, atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose, taip pat tvarkyti asociacijos turtą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išyręs ir išanalizavęs bylos faktinius duomenis, nustatė apelianto einamas pareigas, vertino atsakovo veiksmus bei realiai vykdytas darbo funkcijas ir konstatavo, kad prezidentas D. Š. (D. S.) faktiškai tiesioginių asociacijos vadovo pareigų nevykdė, o jas vykdė atsakovas V. G..

Byloje nustatyta, kad 2014-08-14 asociacija „Gargždų bangos draugai“, atstovaujama prezidento D. Š. (D. S.), išdavė įgaliojimą Nr. 2014/08/14 asociacijos „Gargždų bangos draugai“ direktoriui V. G., jame, be kita ko, numatyti įgaliojimai ir asociacijos vardu sumokėti ir gauti pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad asociacijai Gargždų bangos draugai“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikė UAB „Patikimos erdvės“. Iš 2014-09-04 antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų apie UAB „Patikimos erdvės“ atsisakymą pateikti asociacijos „Gargždų bangos draugai“ turto administratoriaus prašomus asociacijos dokumentus be asociacijos direktoriaus sprendimo bei direktoriaus V. G. sutikimą parašyti įsakymą buhalterei paruošti dokumentus matyti, kad nurodymus ieškovės apskaitą tvarkančiai įmonei ir buhalterei realiai duodavo ieškovės asociacijos direktorius V. G. (t. 1, b. l. 127). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas E. V., dirbantis atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusioje UAB „Patikimos erdvės“, paaiškino, kad ieškovės asociacijos direktorius V. G. pateikdavo buhalterinius dokumentus, atsakovas įgaliojimo pagrindu vykdė visus asociacijos reikalus, pateikdavo nurodymus, kam atlikti mokėjimus, taip pat nurodė, kad mokėjimai (taip pat ir darbo užmokestis) buvo atliekami pagal direktoriaus pateiktus dokumentus. Kaip matyti ir iš darbo ginčo bylos Nr. APS-3-3833/2015 medžiagos, pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą atlygį bei kitas išmokas pasirašė pats atsakovas, kaip asociacijos direktorius. Taigi, atsakovas faktiškai disponavo buhalterinės apskaitos dokumentais ir faktiškai kontroliavo atsiskaitymo galimybes, turėjo teisę disponuoti lėšomis. Dėl to atmestini apelianto teiginiai, kad, esant pagrindžiantiems dokumentams, jis negalėjo nurodyti išmokėti jam darbo užmokestį.

Atsakovas byloje išreiškė poziciją, kad su juo turėjo atsiskaityti asociacijos administratorius ir apeliaciniame skunde pažymi, kad siuntė prašymus su juo atsiskaityti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo kilę nesutarimų perduodant buhalterinius dokumentus laikinajam asociacijos administratoriui, atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, asociacijos „Gargždų bangos draugai“ 2014 m. kasos knygos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-08-31 iki 2014-12-31 atsakovui iš asociacijos sąskaitos išduotos lėšos – 84 898,19 Lt suma (24 588,22 Eur) (nors kasos knygos 2014-08-31 įraše 3 stulpelyje pažymėta 37 000 Lt suma, tačiau išlaidų grafoje bei 2014-08-31 avanso apyskaitoje dokumento Nr. 20 pagrindu nurodyta 47 000 Lt). Tiek duodamas paaiškinimus byloje, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas V. G. patvirtinto, kad asociacijos prezidentas jam skirdavo lėšų, iš kurių apeliantas vykdė ieškovės veikloje reikalingus atsiskaitymus su futbolo žaidėjais, tiekėjais ir kreditoriais. Atsakovas duodamas paaiškinimus byloje nurodė, kad turėjo pinigų, kuriuos jam duodavo asociacijos valdžia ir valdžios nurodymu galėjo pinigus leisti tiems tikslams, kurie buvo svarbiausi, taip pat nurodė, kad jo atlyginimas nebuvo tiek svarbus, nes jis gaudavo kitų pajamų ir turėjo iš ko gyventi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas byloje taip pat nurodė, jog kai asociacijai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sąskaitoje buvo pinigai, bet faktiškai nebuvo galima jais naudotis, tad iš tų lėšų, kurias atsakovas gaudavo, atsakovas turėjo apmokėti varžybų organizavimą, mokėti butų nuomą, mokėti už žaidėjų maitinimą, iš atsakovo sąskaitos iš dalies buvo mokami avansai žaidėjams. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. G. faktiškai disponavo ieškovės lėšomis ir po to, kai 2015-01-23 parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-02-02.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kai atsakovas, atsižvelgiant į užimamas pareigas, faktiškai kontroliavo ieškovės atsiskaitymo su juo galimybę, o jo darbo užmokesčio neišmokėjimą iš esmės lėmė subjektyvios priežastys, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įstatymo nustatytu laiku su apeliantu neatsiskaityta dėl jo paties kaltės. Kaip matyti iš darbo ginčo bylos Nr. APS-3-3833/2015 medžiagos, nėra patvirtinančių duomenų, kad V. G. prašymas dėl su darbo santykiais sumų išieškojimo būtų įteiktas asociacijai „Gargždų bangos draugai“, o šios aplinkybės dėl darbuotojo kaltės nebuvimo darbo ginčo byloje iš esmės nebuvo analizuotos ir nagrinėtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu Darbo ginčų komisijos 2015‑03-17 sprendimo dalį išieškoti 288,18 Eur delspinigių ir 1 652,13 Eur vidutinį darbo užmokestį uždelsus atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną.

Apeliaciniame skunde atsakovas išreiškė poziciją, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Kitų nesutikimo su šia sprendimo šia dalimi motyvų bei argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumo atsakovas nepateikė. Priešieškiniu atsakovas V. G. prašė priteisti iš ieškovės 3 361,23 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, t. y. nuo 2015‑03‑18 iki 2015-05-15. Nustačius, kad skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu pagrįstai pripažinta negaliojančiu dalis Darbo ginčų komisijos 2015-03-17 sprendimo, taip pat byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei vykdomosios bylos Nr. 0004/15/00654 duomenims patvirtinant, kad šiuo metu išieškota daugiau lėšų negu priklausytų pagal nepanaikinto Darbo ginčų komisijos 2015-03-17 sprendimo dalį, teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Duomenų apie šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-01 sprendimą palikti nepakeistą.