Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D., jo atstovei advokatei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 25 d., apie 20.40 val., Kaune, Talino g. ties namu Nr. 14, M. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Citroen C5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė stovinčius automobilius Volvo XC 90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530D, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo automobilis Citroen C5 kliudė gatvės apšvietimo stulpą. Vairuotojas, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiesiems, nei policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti trys automobiliai. Šiais veiksmais M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. kaltę dėl pažeidimų pilnai pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 20.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį Citroen. Automobilio nesuvaldė ir kliudė Talino gatvėje stovėjusius du automobilius. Juos kliudė savo automobilio kairės pusės priekine dalimi. Po to, su dešinės pusės veidrodėliu kliudė apšvietimo stulpą. Dėl įvykio labai išsigando bei pasimetė, todėl iš įvykio vietos išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 4; 5), M. D. paaiškinimas (b. l. 6), G. B. paaiškinimas (b. l. 7), R. V. paaiškinimas (b. l. 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 14), foto nuotraukos (b. l. 15-17), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 19-20).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinių pranešimų dėl eismo įvykio (b. l. 4; 5), M. D. paaiškinimo (b. l. 6), G. B. paaiškinimo (b. l. 7), R. V. paaiškinimo (b. l. 8), foto nuotraukų (b. l. 15-17), policijos informacinės sistemos duomenų (b. l. 19-20), M. D. paaiškinimų matyti, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 20.40 val., Kaune, Talino g. ties namu Nr. 14, M. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Citroen C5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė stovinčius automobilius Volvo XC 90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Ant automobilio Volvo XC 90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, apgadintos priekinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės durelės. Ant automobilio BMW 530D, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: apgadintas galinis kairės pusės sparnas, galinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, važiuoklė, priekinis kairės pusės žibintas. Po susidūrimo automobilis Citroen C5 kliudė gatvės apšvietimo stulpą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad M. D. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 20.40 val., Kaune, Talino g. ties namu Nr. 14, M. D., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Citroen C5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės Volvo XC90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530D, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiųjų asmenų įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. D. pirminio paaiškinimo (b. l. 6) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad jis kaltę dėl šio pažeidimo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nes išsigando ir pasimetė.

Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog M. D., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusių asmenų eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadintų automobilių vairuotojų ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, neįvykdęs KET 222 punkte numatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad M. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog M. D. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. D. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

M. D. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl už tai turi būti baudžiamas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. D. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus bei kitus administracinius teisės pažeidimus. Jo vairuotojo stažas apie 37 metus, kas rodo, jog jis yra pakankamai atidus ir pareigingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kad M. D. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, M. D. asmenybę, įvykio aplinkybes, į tai, kad policijai pranešus apie padarytą įvykį, iš karto atvyko į policiją ir pripažino padaręs eismo įvykį bei pasišalinimą iš jo, nebandė apsunkinti jo aplinkybių išsiaiškinimą, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. M. D. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du kitiems asmenims priklausantys automobiliai.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.