Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų;

2) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

3) 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu arba darbu arba sveikata. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

4) 2019 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šiuo laikotarpiu įpareigojant mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą) bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi 2019 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą; tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti darbo užimtumo tarnyboje, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 10 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi subendrintos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir K. Š. pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

5) 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant turėti ir naudoti, vartoti psichiką veikiančius daiktus – alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant turėti ir naudoti, vartoti psichiką veikiančius daiktus – alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

6) 2020 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2020 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;

8) 2020 m. birželio 15 d. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

9) 2020 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams;

10) 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis pagal 2020 m. kovo 23 d. nuosprendį, 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį, 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Bausmė atlikta 2022 m. spalio 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. Š. 2023 m. vasario 20 d. apie 21:42 val., parduotuvėje „IKI“„ esančioje Sukilėlių pr. 84, Kaune, prekybos salėje nuo lentynų paėmė alkoholinių gėrimų: 3 vnt „Martel Cognac VSOP“, 40 proc., 0.7L“, kurių vertė 137,85 Eur, 1 vnt. „Cognac Hennesy VSOP“ 40 proc., 0.7L, kurio vertė 62,95 Eur, 1 vnt. „Torres 15“ 40 proc., 0.7L, kurio vertė 25.95 Eur, 1 vnt. „J. Walker Black Label“ 40 proc., 0.7L, 12YO, kurio vertė 34,95 Eur ir 1 vnt. „Gauter Vs Cognac“ 40 proc., 0.7L, kurio vertė 29,95 Eur ir slapta pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 291,65 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.4. Tarnybiniame pranešime dėl nustatyto asmens įvykdžiusio vagystę nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato, Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07558-23 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kurio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo atitinka požymius K. Š.. K. Š. žinomas kaip asmuo linkęs vykdyti vagystes iš parduotuvių bei įrašuose atpažįstamas pagal veido formą, kūno sudėjimą, dėvimus rūbus ir eiseną. Pridedama asmens nuotrauka (b. l. 33).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. BK 178 straipsnyje numatytą vagystę kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą. Kompleksiškai vertinant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusias BK 190 straipsnio ir BK 178 straipsnio nuostatas, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Apie veikos kvalifikavimo keitimą iš inkriminuoto BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., teisiamojo posėdžio metu teismas pagal BPK 256 straipsnio nuostatas pranešė kaltinamajam, kuris nepageidavo pertraukos pasiruošti gynybai.

8. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

9. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. Š. padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Kaltinamasis K. Š. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – pareiškimas dėl vagystės, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

10. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika yra įrodyta, ji atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamasis 2023 m. vasario 20 d. apie 21:42 val., iš parduotuvės „IKI“, esančios Sukilėlių pr. 84, Kaune, slapta pagrobė įvairių alkoholinių gėrimų ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 291,65 Eur nedidelės vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

11. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

12. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta recidyvisto nepripažintina todėl, kad nors K. Š. teistas 10 kartų, tačiau jis teistas yra už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu. Taigi, nėra įstatymo sąlygų pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Vertinant kaltinamojo K. Š. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas jau vienuoliktą kartą, anksčiau teistas už įvairias padarytas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, bausmės atliktos, tačiau pažymėtina, kad neilgai trukus po bausmės atlikimo kaltinamasis vėlei nusikalto, padarydamas šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nagrinėjama teisme dar keletas baudžiamųjų bylų. Be to, kaltinamasis daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 66–82). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo K. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė, kas rodo kaltinamojo antimoralines nuostatas, tai, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, kaltinamasis ne tik, kad nedirba, nors nenustatyta duomenų apie jo nedarbingumą ar ribotą darbingumą, bet būdamas jauno amžiaus ir nesimokina, kaip nurodė pats kaltinamasis posėdžio metu prieš mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 61-63), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruotas (b. l. 58-60).

14. Kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos tiek lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas, tiek griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos jam jokios siektinos teigiamos ilgalaikės įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo savanaudiškus motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam 10 kartų, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia savo rūšimi bausmė, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį už vidurkį (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

15. Kadangi kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. K. Š. ne kartą buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, netrukus po bausmės atlikimo, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas jau 10 kartų, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, teismuose nagrinėjama dar ne viena jo baudžiamoji byla, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

VI. Dėl civilinio ieškinio procesinių, prievartos priemonių, kitų klausimų

17. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

18. Baudžiamojoje byloje UAB „IKI Lietuva“ pareiškė 291,65 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 39). Kaltinamasis K. Š. su jam pareikšti ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinės ieškovės patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

20. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę – 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo K. Š. UAB „IKI Lietuva“ naudai 291,65 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 65 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę CD plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.