- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-491-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05674-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- BUAB ,,Vėjo tiltas“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-491-227/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. įmonės apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-837/2013 pagal ieškovo BUAB ,,Vėjo tiltas“ ieškinį atsakovui V. V. įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. įmonės 85 938,41 Lt skolą už atliktus statybos ir rekonstrukcijos darbus, 27 649,69 Lt palūkanų, 7,75 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad UAB „Vėjo tiltas“ ir V. V. įmonė 2008-11-21 aktu, kurį pasirašė V. įmonės savininkas V. V., UAB „Orestinos montažas“ direktorius K. M. ir UAB „Vėjo tiltas“ direktorius A. V., UAB „Orestinos montažas“ perdavė V. V. įmonės 74 000 Lt įsiskolinimą UAB „Vėjo tiltas“. Pagal trišalį tarpusavio aktą buvo surašytas tarpusavio susitarimas tarp V. ir UAB „Vėjo tiltas“, kur buvo užfiksuota bendra skola, dalį skolos atsakovas apmokėjo arba buvo atliktos užskaitos. BUAB „Vėjo tiltas“ ir V. V. įmonė taip pat susitarė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo. Ieškovas įsipareigojo darbus atlikti, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir sumokėti už juos pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras apmokėti, tačiau šios sąskaitos faktūros liko neapmokėtos: 2008-07-18 – 11 545,63 Lt sumai; 2011-09-30 – 8 609,15 Lt sumai; 2011-06-29 – 117,98 Lt sumai; 2010-07-30 – 2 544,63 Lt sumai; 2010-06-22 –2 169 Lt sumai; 2010-04-19 – 355,43 Lt sumai; 2010-03-04 – 120 Lt sumai; 2010-02-24 – 927,42 Lt sumai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. V. įmonės 85 938,41 Lt pagrindinę skolą, 27 649,69 Lt palūkanas ir 7,75 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško atsiskaitymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui BUAB „Vėjo tiltas“ iš atsakovo V. V. įmonės 85 938,41 Lt skolą, 27 649,69 Lt palūkanų, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 900 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų, į valstybės biudžetą iš atsakovo V. V. įmonės priteisė 3 272 Lt žyminio mokesčio bei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2011-10-28 skolų suderinimo aktu Nr. 20111028-1 šalys pripažino, kad 2011-10-28 V. V. įmonės skola UAB „Vėjo tiltas“ yra 100 468,67 Lt, o UAB „Vėjo tiltas“ skolinga V. V. įmonei 4 234,87 Lt, galutinis saldo: V. V. įmonės skola 2011-10-28 yra 96 233,80 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dalį skolos apmokėjo, todėl reikalavimą reiškia 85 938,41 Lt sumai. Atsakovas su skola nesutinka, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad skola buvo padengta. Teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą priteisti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, vadovaudamasis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nuo ieškovo reikalaujamos priteisti sumos likučio proporcingai pradelstų dienų skaičiui priteisė 27 649,69 Lt palūkanų bei 7,75 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas V. V. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kaip susidarė 85 938,41 Lt skola ir kodėl skola yra būtent tokio dydžio. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovą patikslinti ieškinį ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolos dydį. Ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, tačiau nepaisant to, teismas ieškinį tenkino. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą skolos paskaičiavimo išklotinę, atspausdintą iš atsakovo elektroninės apskaitos, motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas yra netinkamas įrodymas, nors analogiškus ieškovo skaičiavimus priėmė. Atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai nusprendė dėl pagrindinės skolos dydžio, kuri, apelianto nuomone, yra 77 015,02 Lt. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog ieškovas palūkanų dydžiui apskaičiuoti nepagrįstai rėmėsi LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“, nes šie teisės aktai yra skirti ūkio subjektams, besiverčiantiems ūkine komercine veikla, tuo tarpu bankrutuojanti UAB „Vėjo tiltas“ nepateikia duomenų, jog ūkinę veiklą vykdytų, todėl neturi teisės remtis minėtais įstatymu ir direktyva. Apeliantas pažymėjo, kad ieškinyje bei palūkanų apskaičiavimo lentelėje padaryta aritmetinė klaida, nes skaičiuojant palūkanas prie 72 628,65 Lt pridėjus 927,42 Lt, gauta 74 927,42 Lt, t. y. 1 371,35 Lt daugiau nei yra iš tiesų. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškinio aritmetines klaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-155-837/2013 palikti nepakeistą, priteisti ieškovo naudai iš apelianto ieškovo turėtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, vadovaujantis CPK 95 str. 1 d. ir 2 d. apeliantui paskirti 10 000 Lt baudą, kurios 50 proc. priteisti ieškovo naudai. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodė sutinkantis su 77 015,02 Lt skola, tačiau skolai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o apelianto pateikta skaičiavimų išklotine įrodinėti skolos dydžio negalima, nes tai nėra juridinę galią turintis dokumentas. Ieškovas nurodė, jog neturi pareigos įrodinėti, kodėl neprašo priteisti 180 099,79 Lt skolos, o reikalauja mažesnio dydžio įsiskolinimo. Teismas pateiktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių išnagrinėjimu. Atsakovas nesinaudojo savo įrodinėjimo teise, nesilaikė įrodinėjimo pareigos. Pagal 2008-11-21 tarpusavio susitarimo aktą, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, apelianto skola ieškovui sudarė 180 099,79 Lt. Apeliantas su ieškovu iš dalies atsiskaitė (arba iki bankroto bylos iškėlimo buvo padarytos užskaitos už patalpų nuomą ieškovui), tačiau liko skolingas 85 938,41 Lt. Ši skolos dalis pagrįstai buvo priteista ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas negalėtų būti taikomas tik tokiu atveju, jei bankroto byla būtų iškelta ne ieškovui, bet atsakovui. Aritmetinių klaidų ieškinyje nebuvo padaryta, o palūkanų suma apskaičiuota tinkamai. Ieškovas nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai veda bylą, tekia nepagrįstą skundą, taip vilkindamas skolos grąžinimą, todėl prašė apeliantui skirti 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms, kurios 50 proc. priteisti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, prašydamas priteisti rangos santykių pagrindu, skolos perleidimo sutarties pagrindu ar kitokiais pagrindais atsiradusią skolą, turi pagrįsti tokį savo reikalavimą ir pateikti įrodymus, jog įsiskolinimas tikrai egzistuoja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-11-21 Trišaliu tarpusavio atsiskaitymų aktu bei Tarpusavio susitarimo aktu UAB „Orestinos montažas“ savo 74 000 Lt kreditorinį reikalavimą V. V. įmonei perdavė UAB „Vėjo tiltas“ (b. l. 25-26). UAB „Vėjo tiltas“ 2012-02-17 sudarytoje sąskaitų likučių suvestinėje buvo nurodyta, jog iš perduotos 74 000 Lt skolos yra likusi 72 628,65 Lt dalis (b. l. 22-23). UAB „Vėjo tiltas“ atstovas bankroto administratorius V. K. 2012-12-18 teismo posėdžio metu paaiškino, jog po skolos perdavimo už pirmąjį mėnesį (2008 m. lapkričio mėn.) V. V. įmonė išrašė 1 371,35 Lt sąskaitą UAB „Vėjo tiltas“ už patalpų nuomą, šis patalpų nuomos mokestis buvo užskaitytas, o perduota 74 000 Lt skola sumažėjo iki 72 628,65 Lt (b. l. 79-81). Taip pat UAB „Vėjo tiltas“ už atliktus darbus V. V. įmonei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias priėmė ir pasirašė atsakovo įmonės savininkas ar darbuotojai (b. l. 11-21). UAB „Vėjo tiltas“ ir V. V. įmonė 2011-10-28 pasirašė Skolų suderinimo aktą Nr. 20111028-1, kuriuo sutarė, jog akto pasirašymo dieną V. V. įmonės skola ieškovui yra 100 468,67 Lt, o UAB „Vėjo tiltas“ skola atsakovui yra 4 234,87 Lt, t. y. suderinus skolas V. V. įmonė UAB „Vėjo tiltas“ yra skolinga 96 233,80 Lt (b. l. 74). Šiais dokumentais ieškovas įrodinėja prašomos priteisti skolos egzistavimą. UAB „Vėjo tiltas“ teismui pateikti dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, Tarpusavio susitarimo aktas, Trišalis tarpusavio atsiskaitymų aktas,2011-10-28 Skolų suderinimo aktas, ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina V. V. įmonę esant skolingą UAB „Vėjo tiltas“ 84 567,06 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė 85 938,41 Lt skolą, t. y. 11 938,41 Lt skolą pagal likusias neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras bei 74 000 Lt pagal 2008-11-21 Trišalį tarpusavio atsiskaitymų aktą, nors ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 74 000 Lt skola buvo dalinai padengta ir ieškovas ieškinyje bei patikslinto ieškinio skaičiavimuose prašė priteisti šios skolos likutį – 72 628,65 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas keičia savo poziciją ir nurodo, kad UAB „Orestinos montažas“ perduota 74 000 Lt skolos dalies nebuvo padengta, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovo teiginį laiko nepatikimu ir nepagrįstu. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovas įrodė turintis tik 84 567,06 Lt kreditorinį reikalavimą V. V. įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1 371,35 Lt suma didesnę skolą.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog V. V. įmonės skolos dydis yra 77 015,02 Lt, o ne ieškovo prašoma priteisti 85 938,41 Lt bei savo atsikirtimui pagrįsti pateikė V. V. įmonės buhalterinių dokumentų suvestinę. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus tam tikrus atvejus (CPK 314 str.). Apeliantas teigia, jog egzistuoja sąlygos naujų įrodymų priėmimui - pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Tačiau apeliantui paaiškintina, jog buhalterinių dokumentų suvestinė yra įmonės vidaus dokumentas, kuris pats savaime be finansinių dokumentų nepagrindžia jokių aplinkybių ir faktų. Ieškovas UAB “Vėjo tiltas” kartu su suvestine pateikė ir PVM sąskaitas faktūras, sudarytus susitarimus, skolų suderinimo aktą, todėl teismas turėjo pagrindą priimti buhalterinių dokumentų suvestinę kaip papildomą įrodymą. Tuo tarpu atsakovas savo reikalavimus grindžia išimtinai tik buhalterinių dokumentų suvestine, kuri nėra tinkamas įrodymas CPK 177 str. prasme. Be to, atsakovo pateikta suvestinė nėra pasirašyta, nėra nurodytas jį sudaręs asmuo, toks dokumentas neturi jokios teisinės galios ir įrodomosios vertės šioje byloje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pateiktą dokumentą priimti. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 str. normos ir jau minėtų motyvų pagrindu pateiktos V. V. IĮ 2005-01-04 – 2012-08-01 atsiskaitymų suvestinės taip pat nepriima.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja (CPK 178 str.). Atsakovas, teigdamas, jog skola yra padengta, ar ji yra mažesnė nei nurodoma ieškovo, savo teiginius privalo pagrįsti leistinais įrodymais. Minėta, kad buhalterinių dokumentų suvestinė nėra tinkamas įrodymas, tačiau patys buhalteriniai dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai, kasos kvitai, būtų tinkami įrodymai atsakovo atsikirtimams pagrįsti, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovas tokių dokumentų nepateikė. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė atsakovą V. V. įmonę nepateikus įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentas, jog nepadengta skola lygi 77 015,02 Lt, yra atmetamas kaip neįrodytas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.210 str., 6.261 str. pagrindu praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, kreditoriui pradelstu atsiskaityti laikotarpiu priklauso palūkanos. Kadangi sutarties šalys yra du juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, palūkanų dydžiui nustatyti teismas pagrįstai taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą bei skaičiavo 7,75 proc. dydžio palūkanas. Nors apeliantas teigia, kad šis įstatymas negali būti taikomas UAB „Vėjo tiltas“, nes ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, toks atsakovo įstatymo bei direktyvos interpretavimas yra neteisingas ir prieštarauja šių teisės aktų tikslams. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas tik tuomet, kai bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė yra skolininkas, o ne kreditorius, todėl šiuo atveju palūkanų dydis buvo nustatytas teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas palūkanas, padarė aritmetinę klaidą ir palūkanas už laikotarpį nuo 2011-07-14 iki 2011-10-15 (t. y. nuo PVM sąskaitos faktūros VEJ0003083 apmokėjimo dienos iki VEJ0003197 apmokėjimo dienos) skaičiavo ne už realiai praleistas 92 dienas, bet už ieškovo neteisingai nurodytas 273 dienas. Apeliacinės instancijos teismas priteisiamas palūkanas perskaičiuoja ir sumažina iki 24 247,46 Lt. Be to, ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, palūkanas skaičiavo iki 2012-12-31, o procesinę paskirtį atliekančias palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.) priteisti prašė nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2012-08-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui tenkinus abu ieškinio reikalavimus, 7,75 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2012-08-20 iki 2012-12-31 buvo priteistos du kartus, todėl ši sprendimo dalis taip pat keistina, 7,75 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos priteisiant nuo 2013-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimas keičiamas: ieškovui BUAB „Vėjo tiltas“ iš atsakovo V. V. įmonės priteisiama 84 567,06 Lt skola, 24 247,46 Lt palūkanų, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108 814,52 Lt) nuo 2013-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Apeliaciniam teismui keičiant teismo sprendimą, atitinkamai turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas UAB „Vėjo tiltas“ patyrė 3 900 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 55-58, 76-77, 93-94). Ieškinys tenkinamas 95,8 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 3 736 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 98 str.), į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.) ir 3 176 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
Ieškovo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. Ši teisės norma taip pat nustato, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Taigi tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo prašymas skirti baudą grindžiamas nepagrįsto skundo pareiškimu. Todėl būtina nustatyti dvi sąlygas: apelianto nesąžiningumą ir pareikšto skundo nepagrįstumą. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apeliantą esant nesąžiningą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi proceso šalis manydama, jog jos teisės priimtu sprendimu yra pažeidžiamos, turi teisę jas ginti reikšdama apeliacinį skundą. Konstatuotina, jog atsakovas yra sąžininga proceso šalis, todėl CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija apeliantui netaikoma.
Apeliaciniu skundu atsakovas ginčijo 8 923,39 Lt skolos dalį bei visas paskaičiuotas palūkanas, t. y. sprendimo dalį, kuria priteista 36 573,08 Lt. Teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir mažina priteistą sumą 4 773,58 Lt, taigi tenkina apeliacinį skundą 13 proc. Ieškovas UAB „Vėjo tiltas“ pateikė įrodymus apeliacinės instancijos teisme patyręs 1 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį ir apeliacinį skundus paruošimą (b. l. 127-128, 144-145), todėl atitinkamai tenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo V. V. įmonės ieškovui UAB „Vėjo tiltas“ priteisiama 1 218 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 92 str.). Nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovas atleistas CPK 83 str.1 d. 8 p. pagrindu, todėl žyminis mokestis nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti BUAB „Vėjo tiltas“ (įmonės. kodas 247452060) naudai iš V. V. įmonės (įmonės kodas 148323562) 84 567,06 Lt skolą, 24 247,46 Lt palūkanų, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108 814,52 Lt) nuo 2013-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 736 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš V. V. įmonės (įmonės kodas 148323562) 3 176 Lt žyminio mokesčio bei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo V. V. įmonės (įmonės kodas 148323562) 1 218 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme BUAB „Vėjo tiltas“ (įmonės. kodas 247452060) naudai.