Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-859-603/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-03
Bylos Nr.: e2-859-603/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00940-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Kirtis“
Trečiasis asmuo: Bendra Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė ,,Litbana“
Advokatai: Aivaras Žilvinskuiir

Kategorijos

2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-859-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00940-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei K. U., atsakovės atstovams advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui ir vadovui R. P., trečiojo asmens atstovei vadovei V. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kirtis“, trečiasis asmuo Bendra Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė ,,Litbana“, dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kirtis“ prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 48 924,94 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1. 2007-05-11 Bendra Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos UAB ,,Litbana“ (toliau – UAB ,,Litbana“) su UAB ,,Kirtis“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini);

1.2. UAB ,,Litbana“ sudarė su ADB ,,Gjensidige“ Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos ir atsakovei išnuomotos patalpos. Pagal nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti gerą elektros instaliacijos techninę būklę bei priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi (6.5 – 6.6 punktai);

1.3. 2018-12-17 išnuomotose patalpose kilo gaisras, kurio metu jos buvo apgadintos; nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastimi yra patalpų elektros instaliacija, elektros šviestuvų avarinio darbo režimo arba degių medžiagų užsiliepsnojimas nuo šviestuvų šilumos; įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl patalpų savininkui buvo išmokėta 48 924,94 Eur;

1.4. pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens;

1.5. elektros įrenginių eksploatavimo techniniai patikrinimai buvo atlikti daugiau nei prieš metus iki įvykio; taigi jų būklė įvykio dieną galėjo būti pasikeitusi, todėl neatmestina, kad gaisras galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo apšvietimo elektros instaliacijoje. Jei teismas, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, šią priežastį visgi atmestų, tokiu atveju labiausiai tikėtina gaisro priežastimi lieka degių medžiagų užsidegimas nuo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio. Byloje nėra jokių šią eksperto nurodytą gaisro priežastį paneigiančių įrodymų;

1.6. UAB ,,Apsaugos komanda“ tik reaguoja gavusi informaciją apie gaisro pavojų, o ne turi užtikrinti bet kokių galimų gaisro priežasčių eliminavimą; atsakovei tenka pareiga nuomojamomis patalpomis naudotis protingai, laikantis teisės aktų reikalavimų bei užkertant kelią tokių įvykių kilimui.

II. Atsikirtimų esmė

2. Atsakovė UAB ,,Kirtis“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

Motyvuojamoji dalis

2.1. iš bylos medžiagos matyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nenustatė; jeigu atsakovė priešgaisrinės saugos reikalavimų nepažeidė, tuomet visiškai nepagrįsta ir nepateisinama, kad jai priskirta atsakomybė už gaisro padarinius;

2.2. ieškovas turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir kilusių pasekmių;

2.3. pagal nuomos sutarties 3.1.2 punktą būtent patalpų savininkas (nuomotojas) buvo įsipareigojęs vykdyti patalpų kapitalinį remontą, o pagal sutarties 3.1.3 punktą – užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą ne darbo metu; gaisras įvyko ne darbo metu, vakare, todėl kyla klausimas, kas turėjo rūpintis patalpų apsauga nedarbo metu, ir iš sutarties 3.1.3 punkto akivaizdu, kad nuomotojas, nes jis, vykdydamas jam tenkantį įpareigojimą pagal sutarties 3.1.3 punktą, rūpintis patalpų apsauga ne darbo valandomis, įskaitant ir priešgaisrinę apsaugą;

2.4. ieškinys grindžiamas, neva nebuvo užtikrinta patalpų elektros instaliacijos gera techninė būklė ir priešgaisrinių reikalavimų laikymasis (ieškinio 2 ir 3 punktai). Kaip minėta, pagal nuomos sutarties 3.1.2 punktą būtent nuomotoja privalėjo vykdyti patalpų kapitalinį remontą, todėl inžinerinių sistemų tvarkymas, įskaitant ir elektros instaliacijos sistemų tvarkymą, 2007-05-11 sutarties sudarymo metu buvo priskiriamas prie kapitalinio remonto darbų, kuriuos privalėjo atlikti patalpų savininkas. Tačiau trečiasis asmuo patvirtino, kad jis neatliko ne tik kapitalinio remonto, o ir apskritai jokių tvarkymo darbų, nes manė, kad to nereikia pagal patalpų būklę. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad atsakomybė už gaisrą turi kilti, tai reikėtų manyti, kad už tai atsako patalpų savininkas, kuris neužtikrino elektros instaliacijos kapitalinio remonto, kaip to reikalaujama pagal nuomos sutarties 3.1.2 punktą;

2.5. pagal nuomos sutarties 3.2.4 punktą atsakovė aiškiai įsipareigojo be nuomotojo raštiško sutikimo nekeisti patalpų išplanavimo, neatlikinėti kitų inžinerinių-komunalinių perplanavimo darbų, be to, pagal sutarties 3.2.5 punktą patalpas remontuoti (ne kapitališkai, nes už kapitalinį remontą buvo atsakingas nuomotojas) nuomininkas galėjo tik turėdamas nuomotojo sutikimą, o ne savavališkai. Kadangi savininkas patvirtino, kad, jo nuomone, patalpų būklė buvo tinkama ir jokie remonto ar tvarkymo darbai visą laikotarpį nebuvo reikalingi, tai nuomininkė, nesant išreikšto nuomotojo sutikimo, neturėjo teisės ir galimybės savavališkai tvarkyti inžinerinių sistemų, įskaitant elektros instaliaciją; juo labiau, kad nebuvo jokių akivaizdžių išorinių požymių, jog reikalingi kokie nors elektros instaliacijos remonto darbai. Šviestuvai, dėl kurių avarinio darbo režimo, anot ieškovės, galimai galėjo kilti gaisras, priklausė patalpų savininkui (kuri ir turi atsakyti už jų kokybę ir už tai, kad jie galimai galėjo neatitikti gaisrinės saugos reikalavimų), o nuomininkė šviestuvų net nelietė ir jokių veiksmų su jais neatliko;

2.6. atsakovė tinkamai vykdė patalpų apsaugos pareigą, nes tam tikslui buvo pasamdyta speciali apsaugos įmonė, gaisro laikotarpiu apsauga taip pat veikė;

2.7. ieškovė nepagrįstai mano, kad gaisras galėjo kilti ir dėl kitos priežasties – degių medžiagų užsidegimo nuo šviestuvų terminio poveikio, tačiau tokia pozicija visiškai nesuderinama su proceso normomis – ieškovė pati turi įrodyti savo reikalavimus, pagrįsti atsakovės atsakomybę, o ne palikti teismui vertinti dėl ko galėjo kilti gaisras. Iš tokios pozicijos aišku tik tiek, kad tiksli gaisro kilimo priežastis taip ir nenustatyta, t. y. ar gaisras kilo dėl to, ar patys šviestuvai buvo netinkami (sugedę), ar dėl to, kad nuomininkas galbūt per arti jų laikė kažkokias nenustatytas degias medžiagas, ar dar dėl kažkokių kitokių – mažiau ar daugiau tikėtinų priežasčių. Visgi, neatmestina, kad nepriklausomai nuo tikslios gaisro kilimo priežasties, šis įvykis galėjo įvykti ir tiesiog kaip nelaimingas atsitikimas, nuo kurio joks asmuo nėra apsaugotas ir dėl kurio nebūtinai kam nors turi kilti teisinė atsakomybė.

3. Trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“ atsiliepime nurodė:

3.1. sudarytoje nuomos sutartyje atsakovė įsipareigojo užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą visą nuomos laikotarpį (3.2.12 punktas); nuomos sutarties 6.5 – 6.6 punktuose numatyta, kad nuomininkas atsako už nuomojamų patalpų darbo saugos bei priešgaisrinį stovį, už elektros instaliacijų techninį stovį;

3.2. 2018-12-17 išnuomotose patalpose kilo gaisras, dėl ko buvo apgadintos patalpos; sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės ir ieškovo teisės reikalauti išmokėtų sumų būtina įvertinti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltę, žalą;

3.3. iki nuomos sutarties su atsakove sudarymo, taip pat nuomos laikotarpiu iki gaisro dienos šių patalpų kapitalinis remontas ar kitokie tvarkymo darbai nebuvo atliekami, nes nebuvo poreikio;

3.4. periodiškai yra vykdoma elektros įrenginių eksploatavimo techninė priežiūra ir patikrinimai; iki gaisro dienos paskutinis patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 2017-12-14, ir jį atliko Valstybinės energetikos inspekcijos atestuota įmonė UAB ,,ILSNA“;

3.5. Nuo 2011-12-28 tarp UAB ,,Litbana“ ir UAB ,,Apsaugos komanda“ yra pasirašyta sutartis Nr. 00511122850 dėl stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo. Nuo 2013-04-01 prie sutarties yra specialioji dalis, kur pagal susitarimą įtrauktas ir objekto tipas ,,p. 1.3 Kirtis sandėlis“. 2017-07-20 tarp UAB ,,Litbana“ ir UAB ,,Apsaugos komanda“ pasirašytas susitarimas prie stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 00511122850 dėl radijo siųstuvų įrengimo objekte;

3.6. UAB ,,Litbana“ į UAB ,,Kirtis“ sąskaita už patalpų nuomą įtraukia ir sumą už apsaugos ir stebėjimo paslaugas.

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. gegužės 11 d. atsakovė UAB ,,Kirtis“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“ (savininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

5. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog 2018 m. gruodžio 17 d. minėtose patalpose kilo gaisras, dėl ko būtent buvo jos apgadintos.

6. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“ buvo sudarę Įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos atsakovei išnuomotos patalpos, ir kurios pagrindu minėtas sprendimo 5 punkte įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju bei trečiajam asmeniui – patalpų savininkui buvo išmokėta 48 924,94 Eur draudimo išmoka.

7. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ atsakovei UAB ,,Kirtis“ reiškia ieškinį CK 6.1015 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kurios numato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, pagrindu.

8. Ieškovės teigimu, gavus pranešimą apie įvykį, buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT1801143 administravimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti gaisro priežastį, ir tyrimo metu gauti duomenys patvirtino, kad tikėtina gaisro priežastis buvo dėl patalpos lubų lygyje buvusios elektros instaliacijos, elektros šviestuvų avarinio darbo režimo ar sandėliuotų medžiagų užsiliepsnojimo nuo šviestuvų skleidžiamo šilumos poveikio. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakomybė tiek nustačius, kad gaisro priežastis yra avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje, tiek degių medžiagų užsidegimas nuo sandėliavimo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio, tenka atsakovei UAB ,,Kirtis“.

9. Į bylą pateikta 2019 m. kovo 5 d. Gaisro tyrimo išvada Nr. NGT-2018/12/17 (parengė UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas V. K.), kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra sandėliavimo patalpos priekinėje viršutinėje dalyje (prie vartų) lubų lygyje (nuotrauka Nr. 6) per visą sandėliavimo patalpos plotį; tikėtina, kad užsidegimas galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo apšvietimo elektros instaliacijoje ar dėl degių medžiagų užsidegimo nuo sandėliavimo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio; taip pat nurodyta, kad visi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, reikalavimų pažeidimai nustatyti analogiškose sandėliavimo patalpose, galėjo būti ir nustatytoje gaisro židinio zonoje, ir galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimu.

10. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 9.4-7-437 (11.7.141) nurodyta, kad pagal gaisro vietos apžiūros rezultatus gaisro židinio zona buvo šiaurrytinėje pastato dalies patalpoje (Nr. 1-14) lubų lygyje; labiausiai su gaisro šviestuvų avarinio darbo režimo ar sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimo nuo šviestuvų skleidžiamos šilumos poveikio. Taip pat nurodyta, kad gaisro tyrimo medžiagoje informacijos apie Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), reikalavimų pažeidimus bei kaltininkų nėra; ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas.

11. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

13. Kaip minėta, 2007 m. gegužės 11 d. atsakovė UAB ,,Kirtis“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“ (savininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ir, ieškovės teigimu, atsakovė pagal sutartį prisiėmė eilę įsipareigojimų, dėl kurių jai tenka atsakomybė dėl nustatytų gaisro kilimo priežasčių: nuomojamas patalpas naudojant pagal paskirtį, nuomotojo sutikimu remontuoti ar įrengti pagal paskirtį savo medžiagomis ir savo sąskaita, laikytis gamintojo ir nuomotojo rekomendacijų ir galiojančių standartų, reglamentų bei techninių reikalavimų (3.2.5 punktas); atlyginti nuomotojui padarytą žalą, atsiradusią dėl nuomininko vykdomos ūkinės komercinės – gamybinės veiklos (3.2.6 punktas); užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą visą nuomos laikotarpį (3.2.12 punktas); atsakyti už nuomojamų patalpų ir prie jų esančios teritorijos sanitarinį, darbo saugos bei priešgaisrinį stovį (3.2.12 punktas); atsakyti už elektros instaliacijos techninį stovį (6.6 punktas), kt.

14. Minėtoje 2019 m. kovo 5 d. Gaisro tyrimo išvadoje Nr. NGT-2018/12/17 detalizuota, kad elektros instaliacijai yra būdingi du darbo režimai – normalus ir avarinis (avarinis režimas dar laikomas trumpalaikiu režimu); elektros įrenginiai ar elektros instaliacija gali būti gaisro priežastimi dvejais atvejais – esant normaliam darbo režimui arba elektros įrenginiams ar elektros instaliacijai dirbant avariniu darbo režimu; elektros instaliacijos avarinio darbo režimas pastatuose dažniausiai būna dėl trumpojo jungimo, per didelės pereinamosios varžos ar elektros kibirkščių ir elektros lankų. Taip pat nurodyta, jog esant galingam šilumos impulsui dėl trumpojo jungimo gali užsidegti ne tik laidų izoliacija, bet ir degios medžiagos, ant kurių patenka dėl karščio išsilydžiusios metalo dalelės; elektroterminio kaitimo metu, dažniausiai dėl išskiriamos šilumos poveikio, užsidega elektros instaliacijos laidų izoliacija bei kitos šalia esančios degios medžiagos.

15. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės dėl nustatytos gaisro židinio zonos, taip pat, kad iš šaltinių, galinčių sukelti užsidegimą, buvo tik virš lubų esanti elektros instaliacija ir apšvietimo šviestuvai, kurių po gaisro liekanų aptikti nepavyko (likusios elektros instaliacijos izoliacija dėl aukštos temperatūros poveikio yra nudegusi ir prie sandėlio patalpos iš koridoriaus pusės skydelyje buvo įrengti automatiniai jungikliai, kurie stipriai pažeisti ugnimi). Tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su tyrimą atlikusio UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ eksperto V. K. išvada, kuri iš esmės buvo padaryta vizualiai apžiūrėjus analogiškas sandėliavimo patalpas, ir būtent nustačius, kad šiose patalpose buvo įrengti keturi be gaubtų ir su įsuktomis netinkamo dydžio bei galbūt netinkamo galingumo elektros lemputėmis šviestuvai. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad tyrimą atlikusio asmens nurodytose apžiūrėtose patalpose įrengta elektros instaliacija buvo analogiška patalpose, kuriose įvyko gaisras, ir dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 142 punkte (elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnės galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose), 144 punkto 9 papunktyje (naudoti elektros šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra A(sg), B(sg) ir C(g) kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose) ir 147 punkte (atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.); neapsaugotų izoliuotų laidų ir jų susikirtimo su statybinėmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas būtina papildomai apsaugoti nuo užsidegimo) atsakovės atliktų pažeidimų. Antra, minėtoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgasirinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 9.4-7-437 (11.7.141) nurodyta, kad gaisro tyrimo medžiagoje informacijos apie Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus nėra bei ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio pradėtas nebuvo. Galiausiai trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“ į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė patalpose (duomenys neskelbtini), periodiškai vykdo elektros įrenginių eksploatavimo techninę priežiūrą ir patikrinimus, ir iki gaisro įvykio paskutinį patikrinimą 2017 m. gruodžio 14 d. atliko Valstybinės energetikos inspekcijos atestuota įmonė UAB ,,ILSNA“; taip pat kaip matyti iš pateiktų UAB ,,ILSNA“ Protokolų Nr. 2, Nr. 3-2 ir Nr. 4, atlikus patikrinimą gamybinėse ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatyta, konstatuota gera įrenginių būklė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskutinis patikrinimas buvo atliktas beveik prieš metus, nepaneigia trečiojo asmens tinkamai teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, užtikrinant tinkamą elektros įrenginių eksploatavimą pagal Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimties aprašo, patvirtinto 2016 m. spalio 26 d. LR energetikos ministro 2001 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 141, reikalavimus. Būtent, pagal šiuos minėtus teisės aktus varžų matavimų dažniausias periodiškumas yra numatytas ne rečiau kaip kartą per metus (kabelių ir instaliacijos varžos matavimas - stacionarės elektrinės viryklės, kranai, liftai, skalbyklės, pirtys, rankiniai instrumentai ir kilnojami šviestuvai, suvirinimo transformatoriai ir kt.; grandinės nuo įžeminintuvo (įnulinimo magistralės) iki įžeminamų (įnulinamų) elementų tikrinimas – pavojingos patalpos, kranai, liftai, skalbyklės, pirtys ir kt.); ne rečiau kaip kartą per 3 metus (grandinės nuo įžeminintuvo (įnulinimo magistralės) iki įžeminamų (įnulinamų) elementų tikrinimas – iki 1000 V elektros įrenginiai); ne rečiau kaip kartą per 6 metus (kabelių ir instaliacijos varžos matavimas – nepavojingose elektros patalpose (pavojinga elektros patalpa – kur santykinis oro drėgnumas viršija 75 proc. arba yra elektrai laidžių dulkių arba yra laidžios grindys, arba paros temperatūra yra aukštesnė nei plius 35 lapsniai, arba yra galimybė vienu metu prisiliesti prie srovei laidžių neįžemintų elektros įrenginių korpusų ir prie srovei laidžių konstrukcijų, turinčių kontaktą su žeme)) ir ne rečiau kaip kartą per 12 metų (įžemintos varžos matavimas) periodiškumas. Taigi, kaip matyti iš nustatytų reikalavimų, trumpiausias periodiškumas yra vieneri metai, o pagal patalpų / įrenginių suskirstymą, sandėliavimo patalpos tikrinamos ne rečiau kaip trys metai. Be to, ir UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas V. K. išvadoje pripažino, kad UAB ,,Litbana“ 2017 m. gruodžio 14 d. atlikti elektrofizikiniai matavimai mažina užsidegimo riziką nuo gedimo / avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje.

16. Byloje pateikta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 00511122850, sudaryta 2013 m. balandžio 1 d. trečiojo asmens UAB ,,Litbana“ ir UAB ,,Apsaugos komanda“, patvirtina, kad dėl atsakovės UAB ,,Kirtis“ nuomojamų patalpų susitarta dėl reagavimo į apsauginės gaisrinės signalizacijos aliarminius suveikimus ir nustatytas reagavimo laikas minutėmis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, kad šios sutarties sudarymas vyko būtent nuomininkės, t. y. atsakovės, iniciatyva, ir iki šiol atsakovė padengia išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, trečiajam asmeniui.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog tiek atsakovė UAB ,,Kirtis“, veikdama pagal sudarytos nuomos sutarties nuostatas, tiek trečiasis asmuo UAB ,,Litbana“, kaip nuomotojas ir patalpų savininkas, ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengiant elektros įrenginių ar elektros instaliacijos veikimo avariniu darbo režimu, todėl atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovės neveikimas buvo nesuderinamas su prisiimtomis pareigomis pagal nuomos sutartį bei su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu.

18. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė nuomos sutartimi nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir per visą nuomos laikotarpį neatliko jokių remonto darbų bei dėl to su prašymu nesikreipė į nuomotoją. Viena vertus, trečiasis asmuo tiek atsiliepime, tiek ir atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki gaisro įvykio patalpų kapitalinis remontas ar kitokie tvarkymo darbai nebuvo atliekami, nes paprasčiausiai nebuvo poreikio, antra, ieškovė nedetalizavo, kokie konkretūs darbai, tame tarpe ir kokie elektros instaliacijos atnaujinimo darbai, turėjo būti atlikti sandėliavimui skirtose patalpose.

19. Be to, kaip matyti iš nuomos sutarties, ji sudaryta 2007 m., t. y. atsakovė beveik 15 metų naudojasi patalpomis, kuriose laiko pardavimui skirtas prekes, tad akivaizdu, kad atsakovė turėjo pakankamai patirties sandėliuojant prekes, tuo labiau užtikrinant jų saugumą nuo šviestuvų terminio veikimo. Galiausiai atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jos turimam turtui, turinčiam materialinę vertę, yra aktualu sudaryti saugias laikymo sąlygas ir užtikrinti jų pardavimą gaunant pelną. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekės (virtuviniai puodai, keptuvės, kt.) buvo supakuoti kartoninėse dėžese, kurių aukštis buvo iki 40 cm, ir šios dėžės buvo sudėtos ant rietuvių, kurios užėmė apie 1/3 sandėlio ploto. Be to, kaip nurodė atsakovės vadovas, prekės iki šviestuvų buvo kraunamos paliekant iki 1 metro atstumą. Teismas taip pat pažymi, kad prekių laikymas ant rietuvių yra įprastinė sandėliavimo praktika, ir vien stelažų nebuvimas jokiu būdu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie prekių laikymą mažesniu nei 0,5 m atstumu iki šviestuvų.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėtinos, ir ieškinys dėl nurodytų argumentų yra atmetamas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovei atlyginamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė pateikė teismui 1500 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

23. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą, taip pat atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

24. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai acinei bendovei ,,Kirtis“ iš ieškovės draudimo akcinės bendrovės ,,Gjensidige“ 1500 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė