Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-15 · Byla Nr. A2.6.-487-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-15
Bylos Nr.
A2.6.-487-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-19343-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
J. Z.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-487-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-19343-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2016 m. sausio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Z., jos atstovui I.Šuškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini),pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliota pareigūnė D.Bernotaitė surašė J. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-46901762-15 už tai, kad ji 2015-11-26 apie 07.40 val. Vilniuje, Justiniškių gt. 43, vairuodama automobilį CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 9 p., 126 p., 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 str.2 d., 130 str.1d.

J. Z. pažeidimų padarymų faktą pripažino iš dalies ir teismo proceso metu parodė, kad kiekvieną dieną važiuoja tuo pačiu maršrutu, bet nepastebėjo jokio eismo įvykio. Jei kažkas ir įvyko, ji tikrai to neužfiksavo, kitaip jokiu būdu nebūtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Po kelių dienų pati pastebėjo mašinos nubrozdinimus, manė, kad tai įvyko kur nors prie parduotuvės. Manė, kad tai jai nubrozdino mašiną. Tačiau apgadinimai buvo nežymūs, todėl niekur nesikreipė, automobilio netvarkė. Apie eismo įvykį, kuriuo yra kaltinama, sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnei. Neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo prie vaikų darželio. Jei kito automobilio vairuotojas matė, kad ji kažką kliudė, galėjo prieiti ir pasakyti, nes atvežusi vaiką ji užtruko apie 10 minučių. Niekas prie jos nepriėjo, nieko nesakė. Ji privažiavo prie darželio, palaukė, kol vyresnioji dukra nuves į darželį jaunėlę, tada dukra grįžo, padavė jai kuprinę ir ši nuėjo į mokyklą, o ji pati išvažiavo į darbą. Toje vietoje būna kasdien. Jei būtų siekusi išvengti atsakomybės, būtų skubiai remontavusi automobilį. Automobilis apdraustas, visi jo duomenys tvarkingi. Tik pagal automobilių sugretinimo duomenis neatmeta galimybės, kad galėjo padaryti eismo įvykį, pati jo tikrai nepajuto ir tokio neprisimena.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas adresu Justiniškių gt. 49, Vilniuje stovintis automobilis HONDA, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuriam apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 7-8).

Nukentėjusioji A. L., rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-11-26 d. apie 7:40 val. vairavo automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie Levo Karsavino mokyklos, norėdama išleisti dukterį, stovėjo su įjungtais žibintais, įjungtu varikliu. Staiga pajuto stumtelėjimą ir išgirdo džeržgimą. Pajutusi, ką jos automobilį kliudė, pamatė kad tamsiai mėlynos ar juodos spalvos automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (taip numerį nurodė paaiškinime), pravažiavo šonu pro ją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilis nuvažiavo toliau ir nebegrįžo. Paskambino į policiją, pranešė apie eismo įvykį, kalbėdama su operatore matė, kaip tas pats automobilis vėl pravažiavo pro ją ir nuvažiavo link Spaudos rūmų. Buvo subraižytas jos automobilio priekinis kairės pusės sparnas, subraižytas ir įskeltas bamperis (b.l. 9-10).

Iš policijos pranešimų registro išrašo matyti, kad 2015-11-26 07:57 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad į pranešėjos automobilį įvažiavo tamsios spalvos Citroen , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (taip numeris nurodytas operatorei) (b.l.6).

Iš policijos pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pagal iškvietimą adresu Justiniškių gt. 43, įvažiavime į kiemą stovėjo automobilis Honda, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja A. L. paaiškino, kad jai sustojus išleisti dukters iš paskos važiavęs Citroen (numerį pareiškėja nurodo netikslų), apvažiuodamas jos automobilį kliudė jį ir pasišalino į kiemus (b.l. 5).

Transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, kad automobiliui HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir žibintas kairėje pusėje; automobiliui Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis sparnas, bamperis, galinės durelės dešinėje pusėje. Abejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse. Sugretinus abiejų automobilių apgadinimus, nustatyta, kad automobilio Honda apgadinimai atsiradę po kontakto su automobiliu Citroen (b.l.16-18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios J. Z. paaiškinimu, nukentėjusiosios A. L., policijos pareigūno A. M. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, nuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad vairuodama automobilį J. Z. buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį HONDA CIVIC nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

KET 220 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Kaltinime be pagrindo nurodoma, kad buvo pažeistas KET 222 punktas, numatantis vairuotojo pareigas, kai eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens vietoje nėra, kadangi šiuo atveju apgadinto automobilio vairuotoja ir savininkė buvo eismo įvykio vietoje, todėl pasišalindama iš eismo įvykio vietos J. Z. galėjo pažeisti ne KET 222 punkto, o 220 punkto reikalavimus. J. Z. veiksmai atitinka objektyviuosius LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Bausdamas asmenį pagal LR ATPK 130 str. 1 d. kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tačiau bylos įrodymais nenustatyta, kad vairuotoja subjektyviai suvokė buvusi eismo įvykio dalyve. Ji nurodo nepajutusi, kad kliudė apvažiuojamą automobilį ir nesuvokusi, kad jos veiksmais buvo padaryta žala kitam asmeniui. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad po eismo įvykio ji būtų sustojusi ar pristabdžiusi, tuo parodydama, kad pajuto kontaktą. Po eismo įvykio ji tuo pačiu keliu pro apgadintą automobilį grįžo atgal, ko rašytiniame paaiškinime neneigė ir pati nukentėjusioji, tačiau nebuvo šios stabdoma, jai nebuvo signalizuojama ar kitaip atkreiptas jos dėmesys. Iš abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobūdžio, automobilių apgadinimai nestiprūs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad J. Z. pajuto kontaktą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdama išvengti atsakomybės. Darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos ji išvažiavo nesuvokusi, kad tapo eismo įvykio dalyve ir padarė kitam asmeniui žalos. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad J. Z. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo įvykio ir sudėties ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo patyrė realią turtinę žalą, į pažeidėjos asmenybę, kuri galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiama nebuvo. Lengvina jos atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimo. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

J. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą J. Z. dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. nutraukti nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK15054123920.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski