- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-623-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04176-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- M. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-623-278/2011
Teisėjas D.Pranckienė Teisminio proceso Nr.2-08-3-04176-2011-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „Swedbank“ nurodė, kad pagal 2006-04-20 Kredito sutartį Nr. 0750618070148 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) suteikė M. S. 45 293,54 EUR dydžio kreditą. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas M. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. 2010-08-19 skolininkas raštu buvo įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą, jei savalaikiai nebus vykdomi įsipareigojimai bei nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Įspėjimas M. S. buvo įteiktas 2010-08-20, tačiau negrąžintos paskolos dalis, priskaičiuoti palūkanos bei delspinigiai nebuvo sumokėti. AB „Swedbank“ nurodė, kad kredito gavėjo M. S. skolą sudaro 35 231,71 EUR negrąžinto kredito, 777,95 EUR priskaičiuotų palūkanų ir 360,54 EUR delspinigių, iš viso 36 370,20 EUR. Prašė teismą pradėti priverstinį 36 370,20 EUR skolos išieškojimą iš M. S. ir areštuoti įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. birželio 23 d. nutartimi areštavo M. S. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, uždraudžiant savininkui disponuoti įkeistu daiktu. Įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką M. S. , kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas M. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad sutartis, sudaryta tarp kreditoriaus ir skolininko, yra vartojimo kredito sutartis, todėl vienašalis jos nutraukimas yra neteisėtas. Teigia, kad esant vartojimo kredito santykiams, kredito davėjui suteikta teisė inicijuoti sutarties nutraukimą tik tada, kai įvyksta dvi privalomos sąlygos, t. y. mokėjimas uždelstas daugiau nei vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos bei nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Nurodo, jog kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.2 punkte nurodyta sąlyga yra nesąžininga, pažeidė jo teises bei CK 6.188 str. 2 d. 2 p. reikalavimus, todėl teismas turėjo ją pripažinti nesąžininga ir šalių santykiams netaikyti. Nurodo, kad kreditoriaus veiksmai nutraukiant sutartį buvo neteisėti, nes jo įsiskolinimas nesiekė dviejų procentų bendros kredito sumos. Mano, jog teismas neįgyvendino CPK numatytų tikslų, nesivadovavo CPK 159 str., 160 str., 183 str., 185 str., 427 str. reikalavimais, neištyrė ir tinkamai neįvertino vartojimo sutarties įrodomosios reikšmės ir jos nutraukimo aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirajį skundą AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad M. S. pateikti argumentai yra ginčo teisenos klausimai, kurie nepriskirtini hipotekos teisėjo kompetencijai. Teigia, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2006-04-20 sudarė kredito sutartį Nr. 0750618070148 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria iki 2031-04-19 M. S. buvo suteiktas 45 293,54 EUR kreditas, o jo grąžinimui užtikrinti įkeistas kredito gavėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (b. l. 21-37). M. S. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus (įmokas) pagal Kredito sutartį, AB „Swedbank“ 2010-08-19 raštu Nr. 01.10.03-7356 įspėjo kredito gavėją, kad jam neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010-09-19, bankas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 9). Byloje esantys duomenys patvirtina, šio fakto neneigia ir apeliantas, kad kredito gavėjas M. S. tinkamai nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, 2010-08-19 įspėjime nustatytu terminu pradelstos skolos nesumokėjo, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto.
Apeliantas nurodo, kad teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino vartojimo sutarties 5.2.2 punkto, kitų byloje esančių aplinkybių ir be pagrindo tenkino kreditoriaus prašymą. Šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 -01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėdama kreditoriaus prašymą hipotekos teisėja tinkamai vykdė įstatymų reikalavimus, atliko įstatymų nustatytas procedūras ir jų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, apelianto nurodytos aplinkybės, jog kreditorius neteisėtai nutraukė sutartį vienašališkai, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.2 punkto sąlyga yra nesąžininga, kad teismas neįvertino visų bylos įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes manydamas, kad jo teisės, susijusios su kredito sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdamas su banko reikalavimu priverstinai išieškoti skolą ar jos dydžiu, areštuoto turto apimtimi, M. S. turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.