Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. IĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Augimita“ dėl 13 404,57 Lt skolos išieškojimo ir palūkanų bei atsakovo priešinį ieškinį ieškovui dėl 41 420,99 Lt nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. B. ir I. G.

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 404,57 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai krovinių vežimo santykiai, atsakovui buvo suteiktos vežimo paslaugos. Ieškinį grindė CK 6.38 str., 6.808 str., išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, važtaraščiais. Teigė, jog sutarti paslaugų įkainiai sudarė 1.20 Lt/km. Nurodė, jog vėlesnis ieškovo įmonės įregistravimas, siekiant bendradarbiauti su atsakovu, vykdant pastarojo užsakymą, nesudaro pagrindo atsakovui nemokėti už faktiškai atliktas paslaugas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis CK 6.716 str., 6.808 str. atlyginimas už pervežimą yra būtinoji sutarties sąlyga, dėl jos šalys nesusitarė, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui pagal jo išgalvotus įkainius, ieškovas neįrodė, kad jam buvo suteiktos nurodytos apimties paslaugos, neobjektyviai paskaičiuotas atstumas. Atsakovo teigimu, ieškovas jam nesuteikė paslaugų laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30, nes neegzistavo kaip juridinis asmuo – įmonė įsteigta tik 2009-03-12 d..

Priešiniu ieškiniu atsakovas (t. 1, b.l. 78-83) prašė iš A. B. individualios įmonės priteisti 41 420,99 Lt nuostolių už A. B. neteisėtai naudotą kuro kortelę, mobiliojo ryšio kortelę, A. B. ir A. B. individualios įmonės naudotą automobilį, jo remontą ir baudas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priešinį ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 3 467,82 Lt skolos, 491,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 3 959,35 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 467,82 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo priešinį ieškinį teismas atmetė. Pasisakydamas dėl ieškinio, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų vežimo sutarčių sudarymo, remdamasis atsakovo pateiktais važtaraščiais laikė nustatytu, kad bendras ieškovo vežant krovinius faktiškai nuvažiuotas kelias yra 6 777,4 km., ieškovas priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad šalių sutarta 1,20 Lt pervežimo kaina už 1 km galėjo būti protinga vykdant krovinio pervežimus 2009 m. pirmoje pusėje. Dėl skolos dydžio, konstatavo, kad ieškovas juridinių asmenų registre įregistruotas 2009-03-12 d., pagal atsakovo pateiktus važtaraščius nuo 2009-03-13 iki 2009-04-29 ieškovo vežant krovinius faktiškai nuvažiuotas kelias yra 6 777,4 Lt, skaičiuojant už 1 km po 1,20 Lt, pagal pateiktus važtaraščius ieškovas atsakovui suteikė pervežimo paslaugų už 8 132,88 Lt (6 777,4x1,20=8 132,88), atsakovas sumokėjo 4 665,06 Lt, todėl skola sudaro 3 467,82 Lt. Teismo vertinimu, ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti skolą už paslaugas, kurios buvo atliktos iki jo, kaip juridinio asmens, įregistravimo registre. Pažymėjo, jog šalys, savo verslo santykius išvedusios už teisinio reguliavimo ribų, praranda galimybę juos apginti teisme, nes civilinio proceso tvarka ginamas tik įstatymų saugomas interesas. Dėl priešieškinio teismas pažymėjo, jog priešieškinys priimtas dalyje tik dėl reikalavimų ieškovui A. B. IĮ ir 2010-04-20 nutartimi nepriimtas dalyje dėl reikalavimų trečiajam asmeniui – fiziniam asmeniui A. B.. A. B. nuo 2008 m. vasario 13 d. dirbo pas atsakovą vairuotoju, jam perduotas darbinių funkcijų vykdymui krovininis automobilis FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB Alexa OIL kuro kortelė bei mobilus telefonas su mobiliojo ryšio kortele. Darbo sutartis su A. B. nutraukta nuo 2009 m. sausio 30 d. Teismas priešinį ieškinį dėl 41420,99 Lt nuostolių atlyginimo atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas nėra tinkama šalis, nes atsakovas mobilųjį telefoną, automobilį ir kuro kortelę suteikė ne ieškovui, o trečiajam asmeniui A. B. darbo sutarties pagrindu, kurių pastarasis, darbo sutarčiai pasibaigus, darbdaviui negrąžino, o naudojo savo nuožiūra. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal priešieškinį atsakyti.

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 67-68) ieškovas A. B. IĮ prašo teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys dėl 9 936,75 Lt sumos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, priteisti ieškovui 9 936,75 Lt už transporto paslaugas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad su atsakovu laikotarpyje nuo 2009-02-01 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos buvo faktiniuose sutartiniuose santykiuose, jam buvo suteikta paslaugų iš viso 13 404,57 Lt sumai. 2009-04-14 d. atsakovui suteikta transporto paslaugų bendros 8 607,94 Lt vertės, 2009-05-20 d. suteikta bendros 4 796,63 Lt vertės. Buvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros 2009-05-20 d. Nr. 014, 2009-04-14 d. Nr. 003, tačiau atsakovas nurodė, kad pagal abi sąskaitas faktūras pripažįsta tik 3 000 Lt sumą. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str.). Nurodė, jog atsakovas teismui pateikė ne visus važtaraščius, apsunkindamas ieškovo įrodinėjimo pareigą. Aplinkybės, jog šalis siejo sutartiniai pervežimo paslaugų santykiai įrodo ankstesnis šalių bendradarbiavimas, jo pagrindu atlikti konkludentiniai veiksmai. Remiantis 2009-03-25 d. sąskaita faktūra ABU Nr. 001, kurioje nurodyta, kad ieškovas suteikė transportavimo paslaugas už 4 665,06 Lt atsakovui bei, kad šią kainą sudaro nuvažiuotų kilometrų kiekis, vieno kilometro kaina 1.20 Lt. Atsakovas yra pilnai atsiskaitęs pagal šią sąskaitą faktūrą ir tuo pačiu patvirtino šalių sutikimą dėl 1.20 Lt sutarties kainos. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovo pateiktus važtaraščius bendras ieškovo nuvažiuotas kelias yra 6 777,4 km.. Su šia teismo nustatyta aplinkybe apeliantas nesutinka, nes faktiškai nuvažiuotas kilometrų skaičius ir neatsiskaityta suma už faktiškai suteiktas paslaugas atsispindi sąskaitose faktūrose 2009-05-20 d. Nr. 014 bei 2009-04-14 d. Nr. 003. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo šiomis sąskaitomis, o rėmėsi atsakovo pateiktais važtaraščiais nuo 2009-03-13 d. iki 2009-04-29 d., atsakovo paskaičiavimu, jog faktiškai nuvažiuotas kelias sudaro 6 777,4 Lt. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti skolą už paslaugas, kurios buvo atliktos iki jo, kaip juridinio asmens įregistravimo registre. Tarp šalių susiklostė faktiniai sutartiniai santykiai, suteikta paslauga, už kurią atsakovas privalo atsiskaityti. Atsakovas delsė sudaryti rašytinę transporto paslaugų teikimo sutartį, nors faktiškai susiklostė santykiai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Augimita“ ir tretysis asmuo I. G. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas teismui pateikė ne visus važtaraščius. Pirmosios instancijos teisme teismo posėdis buvo atidėtas net du kartus, sudarant galimybę apeliantui rinkti įrodymus – jis pageidavo atvykti pas atsakovą ir apžiūrėti jo turimus važtaraščius, vykti į kitas įmones ir rinkti važtaraščius – sąrašas pateiktas 2010-07-19 d. prašyme, tačiau to nepadarė, dėl savo kaltės nevykdė pareigos rinkti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nenuslėpė jokių važtaraščių ir pateikė teismui visą bylai reikšmingą informaciją. Teismas teisėtai ir pagrįstai paslaugų apimtį vertino pagal atsakovo pateiktus važtaraščius. Pažymėjo, jog nors atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta paslaugų kaina, kainos ekspertizė, palyginus su priteista suma, būtų neprotingai didelės bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovas neskundė jį netenkinančios teismo išvados. Atsakovas sutinka su teismo išvada dėl kiekinės paslaugų apimties – 6 777,4 km., kuri nustatyta remiantis pirminiais paslaugų suteikimo dokumentais – važtaraščiais. Nėra jokio pagrindo įrodymais laikyti apelianto pateiktus paaiškinimus dėl didesnės paslaugų apimties, nes išskyrus savo ir susijusio asmens B. B. paaiškinimus, apeliantas niekaip nepagrindė didesnės paslaugų apimties. Apelianto paruoštuose apimties skaičiavimuose nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, pvz. atstumas Vilnius-Kaunas-Vilnius viršijantys 300 km. Be to, apelianto atstovas A. B. į bylą pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje tiesiogiai pripažino melavęs, t.y. nėra asmuo, kurio paaiškinimais galima tiesiogiai tikėti. Nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl apmokėjimo už paslaugas už laikotarpį iki apelianto kaip įmonės įsteigimo, nes neegzistuojantis juridinis asmuo negalėjo suteikti paslaugų, ieškovo įmonė egzistuoja nuo 2009-03-12 d., ką patvirtina juridinių asmenų registro išrašas. Apelianto teiginiai, kad buvo pažeistas įsipareigojimas sudaryti su juo neterminuotą bendradarbiavimo sutartį nepatenka į ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.), t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 9 936,75 Lt skolos išieškojimo už suteiktas pervežimo paslaugas. Tai grindžia teismo neteisingu konkrečių byloje esančių įrodymų vertinimu – sąskaitų faktūrų, atsakovas teismui pateikė ne visus važtaraščius, tokiu būdu apsunkindamas ieškovo įrodinėjimo pareigą, nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad bendras ieškovo nuvažiuotas kelias sudaro 6 777,4 km., nes faktiškai nuvažiuotas kilometrų skaičius ir neatsiskaityta suma už faktiškai suteiktas paslaugas atsispindi ieškovo išrašytose sąskaitose – faktūrose. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti skolą už paslaugas, kurios buvo atliktos iki jo kaip juridinio asmens įregistravimo registre. Todėl kolegija apelianto įvardintų materialiosios teisės - CK 6.808 str., proceso teisės normų taikymo aspektu patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

Ieškovas teismui tvirtina, kad faktiniuose sutartiniuose transporto paslaugų pervežimo santykiuose su atsakovu buvo laikotarpyje nuo 2009-02-01 d. iki 2009-03-31 d., 2009-04-14 d. buvo suteikta atsakovui transporto paslaugų bendrai 8607,94 Lt sumai, 2009-05-20 d. bendrai 4 796,63 Lt sumai, tai patvirtina išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. 014, Nr. 003 (t.1., b.l. 13, 17).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 3 467,82 Lt motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė visų vežimo sutarčių sudarymo, 1.20 Lt pervežimo kainą už kilometrą laikė įrodyta ir protinga vykdant pervežimus 2009 m. pirmojoje pusėje ir konstatuodamas, ieškovo vežant krovinius faktiškai nuvažiuotas kelias sudaro 6 777,40 km.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus – krovinio važtaraščius (t.1., b.l. 87-89, 125-165, 80-81) pagrįstai laikė, kad ieškovo nuvažiuotas kelias sudarė 6 777,4 km., todėl remiantis CK 6.4 str., 6.200 str., 6.305 str. priteisė ieškovui iš atsakovo 3 467,82 Lt skolą už suteiktas paslaugas bei 6 procentų procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Priešingos aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 str.). PVM sąskaitos faktūros gali rodyti šalis siejančius teisinius santykius, bet jos ne visada įrodo to santykio pobūdį, pervežimo santykiams pagrįsti nepakanka vien byloje ieškovo išrašytų sąskaitų faktūrų. Apeliantas teigia, kad atsakovas teismui pateikė ne visus važtaraščius, tokiu būdu apsunkindamas ieškovo įrodinėjimo pareigą. Teismas nesutinka su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui, kuris atstovaujamas byloje profesionalaus teisininko - advokato, buvo sudarytos galimybės pateikti į bylą visus jo prašomus išreikalauti rašytinius įrodymus – važtaraščius pagal pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (t.2, b.l. 4), tuo tikslu buvo ne kartą atidėtas teismo posėdis, pasiūlant ieškovo atstovei jos prašymu kreiptis į įmones dėl papildomų byloje įrodymų – važtaraščių gavimo (t.2, b.l. 34, 35), tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, jie nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti skolą už paslaugas, kurios buvo atliktos iki jo, kaip juridinio asmens įregistravimo registre. Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovo įmonė įsteigta 2009-03-12 d., todėl ieškovas negalėjo suteikti paslaugų laikotarpyje iki 2009-03-11 d., nes ieškovas kaip juridinis asmuo neegzistavo (CK 2.33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

Atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas dėl ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, kad advokatui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 904 Lt. Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, teismas nutaria sumažinti nurodytas išlaidas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 488 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, likusioje dalyje prašymas dėl advokato išlaidų atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B. individualios įmonės, į.k. 302315275, Gerovės g. 55-32, Vilnius, 1488 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Augimita”, juridinio asmens kodas 125595158, Pilies g. 38-6, Vilnius.