Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, iš kurių paskutinį kartą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 780 Lt bauda (225,90 Eur) (bausmė neatlikta, nesumokėta bauda). Į paskirtą bausmę įskaityta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Baudos bausmė neatlikta, laisvės atėmimo bausmė atlikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. išvyko pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „D.“ (jo darbdavys) ir skirtas įmonės darbuotojams vykti į statybos objektus. Šis automobilis nebuvo skirtas jam naudotis asmeniškai darbo reikalais, kadangi apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Minėtą automobilį visada vairuodavo darbininkai, kurie turėdavo vairuotojo teises. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val. kartu su kitu kolega minėtu automobiliu nuvyko prie Lentvaryje esančio ežero į naktinę žvejybą. Į priekį vairavo kolega, nes jis turi vairuotojo teises. Prisimena, kad jis prie ežero išgėrė tris vienkartinius puodelius šampano, ir vieną vienkartinį puodelį alaus. Jo kolega taip pat vartojo ir šampaną, ir alų, ir degtinę, todėl neužilgo jis tapo visiškai neblaivus ir užmigo palapinėje. Supratęs, kad nebenori likti prie ežero, o nori namo, 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 1.20 val. paskambino vienam iš savo draugų, kad jis jį paimtų, tačiau draugas negalėjo jo paimti, todėl nusprendė iki namų nuvykti pats. 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 1.20 val. įsėdo į minėtą automobilį, važiavo pats. Nusprendė vairuoti, nes nejautė, kad yra stipriai neblaivus, pasitikėjo savo jėgomis ir manė, kad tikrai sugebės saugiai automobiliu nuvykti iki namų. Tuo metu suprato, kad elgiasi blogai, kad yra neblaivus ir, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, bet labai norėjo namo, nenorėjo likti prie ežero. 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 1.45 val. jam važiuojant Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu, ties nusukimu į Karoliniškių mikrorajoną, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad prieš vairavimą vartojo alkoholį, sutiko du kartus pūsti į alkotesterį, su alkotesterio parodymais sutiko. Vietoje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prašo jam skirti minimalią bausmę.??

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojos E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra UAB „D.“ (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima statybų darbais. Jų įmonėje maždaug nuo 2022 metų liepos mėnesio pagal individualios veiklos liudijimą dirba E. J., kuris yra plataus profilio statybos darbų specialistas. Po pusantro mėnesio nuo E. J. darbo įmonėje pradžios, darbo reikmėms jam buvo skirtas įmonės UAB „D.“ vardu registruotas automobilis „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 18 d. iš kitų įmonės darbuotojų sužinojo, kad šį savaitgalį būtent šis automobilis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į policijos saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, nes automobilį vairavo neblaivus E. J. Plačiau nurodyti įvykio aplinkybių negali, nes nieko nežino.?

Garso įrašas (ID 92060167448, skambučio pradžia 2022-09-17 01 45 36)“ ir jo 2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokolo duomenys. Girdėti kad pranešėjas praneša apie girtą vairuotoją, važiuojantį autostradoje, įvažiavus beveik į Vilnių „Mėtosi juostom, be posūkių, be nieko, stabdo, įšoka į vieną juostą, į kitą... akivaizdžiai manau, kad girtas“. Pranešėjas važiuoja paskui jį. Automobilis pilka „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Toliau pranešėja aiškina važiavimo maršrutą: „Nusukinėja link centro, nuo Gariūnų važiuoja link Vilniaus, ...dabar Kirtimų gatve važiuojam, Gariūnų turgus po kaire...mums po kaire tuoj bus „Macdonaldas“, kitoj pusėj, kur yra „Depo“... Mėtosi ant kelio. Labai buvo pristabdęs greitį, dabar vėl padidino... važiuoja dešiniau, vos neįvažiavo į stulpelius... pasuko link aplinkkelio, važiuos link Karoliniškių pusės“.

Vaizdo įrašai ir jų 2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokolas. Iš kurių matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų „Body“ kameromis:

1. vaizdo įrašo „2022_0917_015320_030“ trukmė 5 min. 3 sek. Vaizdo ir garso įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „2022_0917_015320_030“, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_60A92A/2022/09/17 01:53:19“. Vaizdo ir garso įrašas vietomis yra spalvotas, vietomis - juodai baltas. Matyti, kad lauke tamsus paros metas. Matyti, kad policijos pareigūnas išlipa iš policijos tarnybinio automobilio ir eina link automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovinčio priešais policijos tarnybinį automobilį, dešiniajame kelio kelkraštyje. Automobilio priekyje, vairuotojo vietoje sėdi kaltinamasis. Jis automobilyje vienas. Policijos pareigūnas kaltinamojo paprašo išjungti automobilio variklį, paklausia ar vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsako, kad prieš daugiau kaip pusantros valandos vartojo alkoholį. Policijos pareigūnas klausia ar vyras apskritai turi vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis atsako, kad neturi. Policijos pareigūnas paklausia, kieno automobilis. Kaltinamasis paaiškina, kad automobilis yra įmonės. Matyti, kad kaltinamasis pučia į alkotesterį. Pirmu pūtimu įpučia 2,01 promilių;

2. vaizdo įrašo „2022_0917_015820_031“ trukmė 1 min. 58 sek. Kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „2022_0917_015820_031“, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_60A92A/2022/09/17 01:58:20“. Matyti, kad policijos pareigūnai apžiūri minėtą automobilį;

3. vaizdo įrašo „2022_0917_020946_032“ trukmė 4 min. 16 sek. Kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „2022_0917_020946_032“, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_60A92A/2022/09/17 02:09:46“. Matyti, kad kaltinamasis į alkotesterį pučia antrą kartą. Antru pūtimu įpučia 1,91 promilių. Kaltinamasis prisistato E. vardu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. 2022 m. rugsėjo 17 d. tarnybinis pranešimas ROIK: 0122000556643, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. patruliuojant nustatytame maršrute, su vyriausiuoju patruliu T. K., apie 1.45 val. gavo pranešimą, kad pranešėja važiuoja paskui sidabrinės spalvos automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė vakariniame aplinkkelyje prie nusukimo į Karoliniškių mikrorajoną naudodami tarnybinio automobilio šviesos bei garso signalus. Priėjus prie automobilio, priekinio lango stiklą atidarė vairuotojas E. J., kuriam iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pastarasis paklausus ar jis vartojo alkoholį, E. J. atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo maždaug prieš 30 minučių. Kaltinamajam patikrintas blaivumas. Pirmo tikrinimo metu (1.55 val.) nustatytas 2,01 promilių girtumas, o antro (2.12 val.) nustatytas 1,91 promilių girtumas. E. J. neneigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat prisipažino, kad neturi galiojančio atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Minėtas automobilis registruotas įmonės vardu.

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio 7510 Nr. ARKA0022 kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1680184, iš kurių matyti, kad E. J. 2022 m. rugsėjo 17 d. 1.55 val. buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2022 m. rugsėjo 17 d. 2.12 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nustatyta, jog kaltinamasis negali eiti tiesia linija ir negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 30 min.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. rugsėjo 17 d. protokolo ir fotolentelės duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, jog visas automobilio kėbulas apibraižytas. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių ir jo vidaus vaizdas.

Iš viešosios įstaigos „Regitra“ duomenų bazė pateikto išrašo duomenų matyti, jog automobilio „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „D.).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Audi A3 1.8“ (pasirinkti 1998 metai) kaina su PVM 1 030 Eur.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina E. J. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais: pareigūno D. G. tarnybiniu pranešimu, bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, vaizdo įrašais iš pareigūnų „Body“ kamerų ir jų apžiūros protokolu, alkotesterio kvitų duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu, liudytojos E. D. parodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad prieš vairuodamas išgėrė alkoholio (alaus, šampano), bet vis tiek sėdo prie vairo ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nes norėjo grįžti namo, nebenorėjo būti prie ežero), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,91 promilių girtumas). Todėl tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. J. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau paprašė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas, t. y. veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltininkas prieš sėsdamas prie vairo vartojo alkoholį, kaip pats nurodė, kad išgėrė šampano ir alaus. Alkoholį vartojo 30 min. iki vairavimo. Važiavo viena iš pagrindinių Vilniaus gatvių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vykdo individualią veiklą. 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, per paskutinius 3 metus devynis kartus baustas administracine tvarka (daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimą, važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto), apmokėjo tik vieną jam paskirtą baudą, dėl kitų baudų apmokėjimo duomenų nėra. Praeityje teistas 11 kartų, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą. Kita vertuis, veika padaryta neatlikus pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui taip pat ir kaltinamojo asmenybei. Taigi, E. J. skirtina 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog kaltininkas prašo nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti E. J. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. J. vairavo automobilį stipriai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,91 promilės girtumo), vairavo, vairavo Vilniaus mieste, vakare, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai. Taigi, kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl bausmės tikslams pasiekti būtina skirti didesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, o būtent – 2 metams uždrausti kaltininkui vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi A3“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o įmonei UAB „D.“, kurioje jis dirba ir jam buvo skirtas tik vykti į darbą. Esant šioms aplinkybėms, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, nagrinėjamu atveju yra 1 030 Eur (skaičiuojant su PVM).

Prokurorė siūlė konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 813,70 Eur, t. y. sumą be PVM, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl nagrinėjamu atveju išieškotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM –1 030 Eur. Teismo vertinimo visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo bus proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir yra būtina bausmės prevenciniams tikslams pasiekti.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintinas; 2) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. J. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 030 (vieną tūkstantį trisdešimt) Eur.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; 2) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 18 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2694-1133/2022).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.