- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-628-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos,
dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovo atstovei Daivai Žemulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10954-221/2008 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2008 m. birželio 2 d. ieškovė K. B. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti jai buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės šeimos nario teises. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rudenį, baigusi vidurinę mokyklą, išvyko dirbti į užsienį, į Lietuvą grįžo 2005 m. sausio gale ir apsigyveno pas savo močiutę I. (duomenys neskelbtini), nes jos motina gyveno mažame bute, kuriame ieškovei nebuvo vietos. Su I. R. ieškovė gyveno kaip bendra šeima, ieškovė buvo užsidirbusi užsienyje, o I. R. gaudavo pensiją. Močiutei mirus laidotuvėmis rūpinosi ieškovė, todėl ji turi teises likti gyventi bute, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino K. B. I. R., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nare, bei priteisė iš ieškovės 14,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas vadovavosi šalių paaiškinimais, liudytojų R. M. (b. l. 66-67), K. M. (b. l. 67-68) parodymais, bylos medžiaga ir konstatavo, kad 1996-05-07 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 517 buvo nutarta sudaryti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 2 kambarių buto, bendras plotas 36,65 kv. m., adresu – (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su I. R. (b. l. 5), kur ji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (b. l. 9). Ieškovė K. B., būdama I. R. anūkė, 2008-02-24 mirus I. R., rūpinosi jos laidotuvėmis (b. l. 10-12), kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu perrašyti savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jos vardu, tačiau 2008-04-25 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymą, jog nėra teisinio pagrindo perrašyti sutartį ir nurodymą patuštinti butą (b. l. 13). Iš VĮ Registro centro Kauno filialo duomenų teismas nustatė, kad K. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 14), studijuoja V. G. aukštojoje vadybos mokykloje (b. l. 15, 20), nuo 2001-11-27 iki 2004-09-27 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Teismas vadovavosi LR CPK 6.588 str. 2 d., kuris nustato, kad nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Artimieji giminaičiai, kartu su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (LR CK 6.588 str. 4 d.). Teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad ji pas močiutę apsigyveno 2005 m. sausio mėnesį grįžusi iš užsienio. Nors tiesiogiai tai patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau ieškovės aiškinimą patvirtino liudytojos R. M., (b. l. 66-67), K. M. (b. l. 67-68) bei rašytiniai įrodymai, kuriuose ieškovė nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini): UAB „Dokeda“ darbų atlikimo aktas (b. l. 17); 2007-06-06 mokymo sutartis Nr. 560 bei 2007-03-08 gydytojo išrašas (b. l. 36, 37). Taip pat teismui pateiktoje 2007-03-16 sąskaitoje už komunalines paslaugas mokėtoju nurodyta K. B. (b. l. 38), AB banko „Hansabankas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad K. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. minėtame banke turi banko sąskaitą (b. l. 39), ji buvo išdeklaruota iš buvusios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Tai, kad, kaip aiškino K. B., ji mokėjo mokesčius, patvirtina kvitas, kuriame įrašyta jos pavardė (b. l. 38). 2008-10-03 AB „City Service“ raštas, kuriame nurodyta, jog į butą (duomenys neskelbtini), K. B. atvyksta tik kartais (b. l. 54), teismo nelaikytas pakankamu įrodymu, paneigiančiu ieškovės aiškinimą ir visus kitus rašytinius įrodymus, nes patikrinimas buvo padarytas vieną kartą, bute buvo rastas, kaip aiškino ieškovė, jos pusbrolis, ji pati kažkurį laiką vėl buvo išvykusi į užsienį padirbėti. Be to, atsakovas žinojo, jog pagrindinė buto nuomininkė mirė, tačiau K. B. iš buto nekeldino, priešingai – skaičiavo mokesčius ir juos priimdavo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino susidariusius faktinius nuomotojo ir nuomininko gyvenamosios patalpos nuomos santykius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šio buto pagrindinė nuomininkė buvo ieškovės močiutė I. R., kuriai Kauno miesto valdybos 1996-05-07 sprendimu Nr. 517 buvo suteikta teisė nuomos pagrindais naudotis ginčo gyvenamąja patalpa. 1999-03-15 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ieškovės močiutei I. R.. 1996-06-21 I. R. šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Kitų asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą nurodytu adresu, nėra. Atsižvelgiant į LR CK 6.588 str., pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo nustatyti šias sąlygas: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrą namų ūkio tvarkymą. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, t. y. nustatydamas, kad K. B. kartu su I. R. bendrai vedė ūkį ir turėjo bendras išlaidas rėmėsi tuo, kad AB banko „Hansą banko“ 2008-08-26 pažymoje Nr. K-SR-7401 nurodyta, kad K. B., gyv. (duomenys neskelbtini), atidarė banke sąskaitą savo vardu 2004-08-18. Tačiau, pati K. B. savo ieškinyje teigia, kad ji pradėjo gyventi su močiute I. R. tik 2005 metais, o anksčiau buvo išvykusi į užsienį. Todėl ši banko pažyma negali patvirtinti bendro gyvenimo ar bendro ūkio vedimo fakto. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi UAB „Dokeda“ darbų atlikimo aktu ir V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos 2008-05-29 pažyma Nr. 1487. Tačiau darbų atlikimo akto data yra 2007-04-05, nuo darbų atlikimo iki I. R. mirties nebuvo praėję metai ir tai, kad K. B. pasirašė ant darbų atlikimo akto, nepatvirtina, kad ji prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Pažymėtina, kad V. A. G. aukštosios vadybos mokyklos pažyma išduota 2008-05-29, tai yra po I. R. mirties, todėl ji negali patvirtinti fakto, kad K. B. nuo 2005 metų gyveno bute (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai nepatvirtina ieškovės neįrodytų teiginių, kad ji nuo 2005 metų kartu su I. R. gyveno ir išlaikė ginčo butą. Be to, dokumentuose K. B. gyvenamosios vietos adresas buvo nurodomas remiantis jos pasakymu, kas dar kartą patvirtina, kad šie dokumentai negali patvirtinti ieškovės tikrosios nuolatinės gyvenamosios vietos. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad liudytojų parodymai ir ieškovės paaiškinimai suteikė pakankamai informacijos, pakankamos spręsti apie ieškovės ir jos močiutės bendro ūkio vedimą. K. B. vieną kartą močiutės vardu sumokėjo mokesčius už butą, tačiau neaišku iš kieno lėšų buvo mokėta, tai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovė su močiute metus laiko vedė bendrą ūkį ir prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Įrodymų, patvirtinančių bendrą ginčo patalpų išlaikymą, ieškovė nepateikė. Apeliantas nurodo, kad bendras ūkio vedimas, ieškovės prisidėjimas prie gyvenamųjų patalpų išlaikymo (byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja kur nors dirbo ir gavo pajamų) vienerius metus laiko iki I. R. mirties nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas ieškovės gyvenimą kartu su jos močiute bei bendro ūkio vedimą, rėmėsi liudytojų parodymais. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ir jos močiutės gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, o liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad AB „City Service“, vykdydama gyvenamųjų patalpų nuomos administravimą, 2008-10-03 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo gauta informacija, kad bute K. B. negyvena, atvyksta tik kartais, o bute rastas S. M., kuris teigė, kad čia gyvena tik J. K. su sūnumi A. K.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad AB „City Service“ raštas nelaikomas pakankamu įrodymu, nes patikrinimas buvo atliktas tik vieną kartą, o K. B. tuo metu buvo trumpam išvykusi į užsienį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad AB „City Service“ 2009-01-20 pakartotinai patikrinus gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasitvirtino anksčiau teismui pateikta informacija, kad K. B. bute negyvena, o ten, pati neturėdama teisės gyventi ginčo patalpose, leidusi neteisėtai gyventi S. M..
Atsiliepimas
Ieškovė K. B. atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus: tiek rašytinius įrodymus, tiek ir liudytojų parodymus ir įsitikino, kad yra aplinkybės, numatytos CK 6.588 str. 4 d. Ieškovė nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini) I. R. buvo suteiktas anksčiau, nei sudaryta jo nuomos sutartis, kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių velionė I. R. ir jos artimieji buto neprivatizavo. Ieškovė ne tik pati užsidirba pragyvenimui, bet ir mokosi, uždarbiauja užsienyje ir sugrįžta tik mokslo reikalais, dėl to AB „City service“ darbuotojai, du kartus atvykę į butą, jos nerado. Taip pat natūralu, kad K. B., išvykusi užsidirbti, buto priežiūrą palieka kitam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
Byloje teismo nustatytos aplinkybės
Butas Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė K. B. ginčo bute apsigyveno kaip I. R., ginčo buto nuomininkės, šeimos narys, yra jos anūkė. Buto nuomininkė I. R. mirė (duomenys neskelbtini), po nuomininkės mirties ieškovė liko gyventi ginčo bute, mokėjo komunalinius ir nuomos mokesčius. Ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos.
Ginčas yra kilęs dėl pripažinimo šeimos nariu.
Apeliantas iš esmės prašo panaikinti teismo sprendimą dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis), lėmusio civilinių įstatymų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomą, neteisingą taikymą (CK 6.588 straipsnio 4dalis).
Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi nurodytame straipsnyje nepateikiama artimųjų giminaičių sampratos, aiškinant šią normą, turi būti laikomasi CK 3.135 straipsnyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių sampratos- artimaisiais giminaičiais yra tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai(broliai ir seserys).
Ieškovė K. B. yra I. R., gyvenusios (duomenys neskelbtini), anūkė , tačiau nuomininko šeimos nario teisės į nuomos santykių tęstinumą aspektu tiek artimosios giminystės kriterijus, tiek išgyvenimo su nuomininku trukmės ir bendro namų ūkio tvarkymo faktai svarbūs tik tuo atveju, jeigu yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad susiformavę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs dėl proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo. Pagal suformuotas įrodinėjimo taisykles teismas privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos ginčui reikšmingas aplinkybes, ištirti bei įvertinti visus faktinius duomenis (įrodymus) pagal vidinį savo įsitikinimą, t.y. teismas turi ištirti ir įvertinti kiekvieno byloje surinkto įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iš esmės yra grindžiami spėlionėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad vertinant, ar ieškovė vedė bendrą ūkį su senele, negalima remtis UAB ”Dokeda” pažyma. Kolegijos nuomone, 2007-04-05 UAB ”Dokeda” darbų atlikimo aktas patvirtina, kad ieškovė su senele vedė bendrą ūkį, nes jai dar gyvai esant, ieškovės užsakymu, ginčo bute buvo pakeista elektros instaliacija. Aukštosios mokyklos pažyma patvirtina tik ieškovės nurodytą jos gyvenamosios vietos adresą. Ji buvo išduota vykstant teismo procesui, todėl jos nelaikyti rašytiniu įrodymu vien todėl, kad ji išduota 2008 m., yra neprotinga.
Pažyma apie 211,96 Lt įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2007-03-01 iki 2008-06-30 (b.l. 41) ir City service pažymos (b.l. 84-45) nepaneigia ieškovės aiškinimo, kad gyvenant ir vedant bendrą ūkį su senele ir vėliau, jai mirus, vyraujant bedarbystei, ieškovei teko retkarčiais išvykti į užsienį užsidirbti pinigų, kad išlaikyti butą ir save su senele (b.l. 41), jai išvykus dirbti į užsienį, ginčo butą prižiūri ir gyvena jame jos pusbrolis S. M.. Tai, kad ieškovė buvo išvykusi į užsienį dirbti, patvirtina darbo sutartis (b.l. 19-124).
Iš atsiskaitymo knygelės 8357205 matyti, kad po nuomininko mirties faktiniais veiksmais ieškovė perėmė šios pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą. Tai, kad ginčo butą ieškovė jau ne vienerius metus laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šį adresą nurodo įvairioms oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamąją vietą, jokios gyvenamosios patalpos nuosavybės teise nėra įsigijusi, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 36,37,39).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtintomis liudytojų K. M. ir R. M. parodymais (b.l. 66,67), jog ieškovė nuo 2005 m. vasario mėnesio gyveno kartu su senele I. R. ir tvarkė bendrą ūkį. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnybai nuo 2001-11-27 iki 2004-09-27 deklaravo kitu adresu, (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), kolegijos nuomone, nepatvirtina to, jog deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ieškovė faktiškai gyveno ir toliau, ir neprieštarauja kitoms ieškovės nurodytoms aplinkybėms apie jos faktinę gyvenamąją vietą nuo 2005 m. vasario mėnesio ginčo bute. Kiti byloje esantys įrodymai - Šilainių seniūnijos pažyma patvirtina tik faktinę aplinkybę, kad ginčo bute buvo registruota tik I. R., tačiau nepaneigia, jog kartu su ja ginčo bute iki jos mirties faktiškai gyveno ieškovė. Nors ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl senelės pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, kolegija sprendžia, kad ieškovė bendro ūkio tvarkymą įrodė teismo sprendime nurodytais rašytiniais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis-liudytojų parodymais. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti ieškovę nuomininkės šeimos nariu.
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai vertino faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ir kvalifikavo teisinius santykius bei taikė materialinės teisės normas (CK 6.588 straipsnio 4 dalis), todėl teismo sprendimas paliktinas galioti , o apeliacinis skundas atmestinas (329,330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.