Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas M. R. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10N-2128778-12 M. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., paskyrė 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą. Nutarime M. R. suformuluotas kaltinimas administraciniu teisės pažeidimu dėl to, kad 2012 m. gegužės 23 d., 13.15 val. Panerių g. 45, Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.11 p. ir 169 p.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė asmuo, kuris nedalyvavo užfiksuojant pažeidimą ir jis negalėjo išsamiai paaiškinti M. R. administracinio teisės pažeidimo aplinkybių.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nežinojo, jog senasis administracinio teisės pažeidimo Nr. 10P-1679937-12 buvo anuliuotas ir jo pagrindu buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atitinkantis Lietuvos Respublikos ATPK numatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisykles.

Teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas M. R. buvo surašytas praėjus pusmečiui po tariamo pažeidimo padarymo, pažymima, kad protokolas yra ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės dokumentas, kuriuo administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui formuluojamas kaltinimas. Tokiu būdu apeliantui buvo atimta teisės pakviesti liudytojus bei išsiaiškinti kitas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu M. R. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliantui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nebuvo nurodyta tiksli pažeidimo vieta, o šie duomenys vėliau buvo patikslinti surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, su kuriuo, apelianto teigimu, jis nebuvo supažindintas, o tai apribojo jo teisę į tinkamą gynybą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. numato atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 259 str., dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 str. numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patruliui M. M. surašant M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1679937-12, jame nebuvo nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta – nurodoma, kad pažeidimas padarytas Panerių g. M. R. su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, teigdamas, kad policijos pareigūnai sustabdė jį visai kitoje vietoje, tačiau jokių pastabų dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jis nepateikė (b. l. 8).

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas - tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, jame taip pat fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Lietuvos Respublikos ATPK įvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, todėl įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. Itin svarbus administracinio teisės pažeidimo protokole yra ir paties kaltinimo suformulavimas, t.y. Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šio pažeidimo esmė, todėl šie duomenys negali būti keičiami, tačiau nenumatytas draudimas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai ar pareigūnui keisti neesminius administracinio teisės pažeidimo duomenis, tokius kaip pažeidimo padarymo vieta ir laikas.

Kaip matyti iš byloje pateikto pirminio administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto M. R., jame nebuvo nurodyta tiksli pažeidimo vieta, tačiau tinkamai išdėstyta tiek paties pažeidimo esmė, tiek nuostatos, kurių pažeidimu jis buvo kaltinamas. 2012 m. lapkričio 14 d. M. R. buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2121410-12, kuriame buvo nurodyta ir tiksli pažeidimo padarymo vieta – Panerių g. 45 (b. l. 44-45). Tokia teisė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai yra suteikta ir 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-462 „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“. Šių taisyklių 27 p. nurodyta, kad neteisingai nurodžius asmens, transporto priemonės duomenis ar pažeidimo esmę, protokolas panaikinamas ir surašomas kitas. Pareigūnas panaikinto protokolo blanką perbraukia kryžmai, įrašo žodį „SUGADINTAS“ ir pasirašo. Kitais atvejais pataisius protokole turi būti pažymima „Ištaisymu tikėti“ ir tai patvirtinama pareigūno ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, parašais, nurodant pareigūno vardą, pavardę ir datą. 29 p. numatyta, kad surašius protokolą, jo egzempliorius įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. į patikslino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą buvo kviestas ir atvyko. Nuo paaiškinimo apeliantas atsisakė, tačiau jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kritiškai vertinamas apelianto argumentas, kad jis nežinojo, jog pirminis jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas, kadangi 2012 m. lapkričio 14 d. protokolo turinys yra identiškas pirminio protokolo turiniui, tiesiog patikslinta pati pažeidimo padarymo vieta.

Atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą. Šiuo atveju administracinis kaltinimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., įtvirtinusią, kad administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Matyti, kad tai nėra blanketinė norma, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole atskleisti pažeidimo sudėties požymiai buvo pakankami asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, tai neapribojo M. R. teisės į tinkamą gynybą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad nenurodžius pažeidimo padarymo vietos buvo apribota M. R. teisė į tinkamą gynybą atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pabrėžtina ir tai, kad apeliantas, pasirašydamas tiek pirminį administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pataisytą – su tiksliai įvardinta pažeidimo vieta, tiesiog nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimo padarymu, bet jokių prieštaravimų dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo neišreiškė, nors tokią teisę jis turėjo teikdamas paaiškinimus jam surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vilniaus apygardos vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.