Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-421/2012

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00315-2011-8

2012 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 str. 2 d. padarymo esant riboto pakaltinamumo būsenoje (BK 18 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p., V. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas ribotai pakaltinamu, 2011 m. sausio 21 d., apie 20.00 val., prie Saltoniškių g. 54-ojo namo, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 40,00 Lt įgijo nedidelį kiekį - 0,013 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias laikydamas automobilyje „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno iki Rinktinės gatvės, Vilniuje, kol 2011 m. sausio 22 d., apie 23.50 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dalyje dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 259 str. 2 d., neskundžia, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 320 str. 3 d., byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad V. K. argumentas, jog I. R. pateikta diagnozė apie apelianto sveikatos būklę, dėl ko galimai teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2006 metų V. K. manifestavo progresuojantis psichikos sutrikimas, kuris pasireiškė uoslės haliucinacijomis, atsiribojimu nuo aplinkinių, ryškėjančia socialine saviizoliacija, santykių kliedesiais. Nuo 2009 metų jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu (b. l. 60-63). V. K. du kartus yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, pirmą kartą buvo gydytas nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 30 d. (b. l. 43), antrą kartą - po baudžiamojo nusižengimo padarymo, t. y. nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. (b. 1. 41).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus turimus duomenis apie V. K. sveikatos būklę bei gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą (b. l. 49), kuri yra paremta objektyviais byloje esančiais duomenimis, pagrįstai buvo nuspręsta paskirti V. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. spalio 13 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. sausio 22 d., V. K. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dalinė medikamentinė remisija, dėl savo psichikos būklės jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 str.). Minėtame akte nurodyta, kad šiuo metu V. K. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dalinė medikamentinė remisija. Taip pat akte pažymėta, jog dėl psichikos sveikatos būklės jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ir dalyvauti teisme, tačiau jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai. Akte pažymima ir tai, jog šiuo metu V. K. dėl savo psichikos sveikatos būklės nėra pavojingas visuomenei, tačiau savijautos pablogėjimo atveju tikėtinas neadekvatus ar potencialiai pavojingas elgesys aplinkinių ar savo paties atžvilgiu (b.1. 60-63).

Pažymėtina, jog ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko nepriklausomi ekspertai I. R. ir V. J.. 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu ekspertas I. R. patvirtino išvadoje konstatuotas aplinkybes bei paaiškino, kad išvada dėl V. K. sveikatos būklės grindžiama medicininiais dokumentais (b. l. 44-45). Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl atliktos ekspertizės ar gautų ekspertizės rezultatų teisėtumo, todėl visi apelianto argumentai dėl I. R. šališkumo yra nepagrįsti.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kuri yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, t. y. kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d., požymius, V. K. dėl psichikos sutrikimo - lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos epizodinės eigos su progresuojančiu defektu, dalinė medikamentinė remisija, - kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, buvo ribotai pakaltinamas.

Laikytina, kad apylinkės teismas, vertindamas V. K. asmenybę - mokosi, anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, nežymų įgytų, laikytų, gabentų narkotinių medžiagų kiekį, teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktą išvadą apie reikalingumą V. K. taikyti priverčiamąsias priemones, aplinkybę, kad gabendamas narkotines medžiagas automobiliu, jį vairuodamas, V. K. buvo vartojęs narkotinių medžiagų, paties asmens nekritišką požiūrį į veiką ir reikalingumą gydytis, pagrįstai konstatavo, kad V. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikant Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.