Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 304,55 Eur skolos, 590,06 Eur delspinigių, 30,45 Eur baudos ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, skola iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės, priteistina pagal pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovės sutuoktinio J. T. 2007 m. vasario 19 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovo nuomone, atsakovė yra solidariai atsakinga už neįvykdytą prievolę pradiniam kreditoriui, nes sutartis sudaryta jai buvus santuokoje su J. T., kuris, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad sutartis sudaryta atsakovei sutinkant, be to, įgytas šeimyninio pobūdžio daiktas, todėl darytina išvada, kad atsakovės prievolė yra solidari. Pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2017 m. spalio 24 d. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. lapkričio 29 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir esant ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

UAB „Ūkio banko lizingas“ ir J. T. 2007 m. vasario 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702579401, pagal kurią J. T. įsigijo du mobiliuosius telefonus Samsung SGH-X670 ir Nokia 6080. Iš Gyventojų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad J. T. 2009 m. birželio 17 d. mirė.

Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją.

Ieškovas nurodė, kad aplinkybę, jog prievolė yra solidari, pagrindžia tai, kad sutartis sudaryta santuokoje, įsigytas šeimyninio pobūdžio (paskirties) daiktas, kad J. T. sutartimi patvirtino, jog sutartis sudaryta sutuoktinei sutinkant, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų patvirtinusi šį sandorį ir jis buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog J. T. 9.1 sutarties punktu patvirtino, kad sutartis sudaroma sutuoktiniui (t. y. atsakovei) sutinkant, nepakankamai įrodo atsakovės tikrąją valią ir sutikimą dėl ginčo sutarties sudarymo – nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sutiko su šio sandorio sudarymu ir kad iš viso žinojo apie šio sandorio sudarymą. Be to, sutarties pobūdis taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad sutarties sudarymas buvo sudarytas būtent šeimos poreikiams tenkinti – antras telefonas galėjo būti perkamas nebūtinai atsakovei. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad iš 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, jog pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teises tik į J. T. skolą, tačiau ne į atsakovės skolą pagal 2007 m. vasario 19 d. sutartį. Tai patvirtina ir išrašas apie siųstą korespondenciją, iš kurio matyti, kad ieškovas pranešimą apie reikalavimo perleidimą siuntė tik J. T., o ne abiems sutuoktiniams, kaip tai nurodoma ieškinyje. Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė prievolės solidarumo, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistina 5,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, 5,50 Eur (penkis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini)straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.