- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1851-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10335-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Skolininkas
- D. V.
- Kreditorius
- J. V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko D. V. (D. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. V. K. pareiškimą skolininkui D. V. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui J. V. K. iš skolininko D. V. priteisė 1882 EUR skolos ir 115 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Skolininkas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir priimtu teismo įsakymu, tačiau prašo šią skolą išdėstyti vieneriams metams. Pažymėjo, jog yra neįgalus, 40 proc. darbingumo lygis ir gauna nedidelę netekto darbingumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją, t.y. nedideles pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atmestas skolininko prašymas dėl skolos išdėstymo; nurodyta šiai nutarčiai įsiteisėjus išduoti kreditoriui įsiteisėjusį 2016 m. kovo 25 d. teismo įsakymą. Teismas nurodė, kad kreditorius buvo pratęsęs skolos grąžinimo terminus dar iki teismo, tačiau šios skolos skolininkas negrąžina iki šiol. Skolininkas nurodė, kad su skola sutinka visiškai. Todėl ketvirtą kartą atidėti skolininkui skolos sumokėjimo terminus, iš esmės neatitiktų išieškotojo interesų (jam pasikreipus į teismą, nebesutinkant dar kartą išdėstyti skolos sumokėjimo), o toks skolos išdėstymas net sumenkintų pati teismo sprendimą (teismo įsakymą), pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, nebūtų įgyvendintas šalių lygiateisiškumo principas, nepaisoma teisėtų kreditoriaus interesų kuo greičiau atgauti skolą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl teismo įsakymo išdėstymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o jo gaunamos pajamos yra tik netekto darbingumo pensija. Taigi, skolininko turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir išdėstyti teismo įsakymo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
6. CPK 18 str. yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šioje teisės normoje yra įteisintas teismo sprendimo privalomumo principas, t. y., kad priimtas teismo sprendimas turi būti įvykdytas. Priešingu atveju pats teisminis procesas ir teismo sprendimo priėmimas prarastų prasmę. Civilinėje teisėje taip pat svarbus šalių lygiateisiškumo (interesų pusiausvyros) principo laikymasis, t. y., kad nei viena iš teisinių santykių šalių neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį ir atitinkamai, kad viena šalis neatsirastų kur kas blogesnėje padėtyje nei kita šalis.
7. Nors skolininkas savo prašymą ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tik vienu motyvu – netektu darbingumu ir mažomis pajamomis, tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo išdėstymo reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas iš kreditoriaus paskolą gavo dar 2012 m. gegužės 11 d., ji turėjo būti grąžinta iki 2012 m. gruodžio 30 d., tačiau jos grąžinimo terminas buvo kelis kartus pratęstas - kreditoriui jau daugiau nei tris metus nėra sugrąžinta paskola. Išdėsčius teismo įsakymo įvykdymą, pinigų grąžinimas kreditoriui dar užsitęstų ir dėl to nukentėtų kreditoriaus interesai, o skolininkas ir toliau naudotųsi kreditoriaus lėšomis. Taigi, skolininkas atsidurtų daug geresnėje padėtyje nei kreditorius, ir taip būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
8. Pažymėtina, kad skolininkas žinodamas, jog jo pajamos nėra didelės ir kad jis iškarto skolos negrąžins, turėjo iš anksto pradėti kaupti pinigus skolos grąžinimui arba nelaukdamas kol kreditorius kreipsis į teismą pradėti skolą grąžinti dalimis, tačiau to nepadarė. Kadangi nėra jokių įrodymų, kad skolininko turtinė padėtis artimiausiu laiku pasikeis, yra didelė tikimybė, kad ir išdėsčius teismo įsakymo įvykdymą, skolininkas nesugebės jo įvykdyti per nustatytą terminą, o taip būtų pažeistas sprendimo įvykdymo principas.
9. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog vien skolininko netektas darbingumas ar gaunamų pajamų dydis, negali būti esminis kriterijus sprendžiant teismo įsakymo išdėstymo klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kitas bylos aplinkybes bei teisingai taikė teismų praktiką, todėl pagrįstai atmetė skolininko prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo išdėstymo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.