- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „DAF“ su puspriekabe „Lamberet“ – vertę atitinkančią pinigų sumą – 26 259 Lt.
Iš D. B. priteista 578, 25 Lt proceso išlaidoms atlyginti Muitinės departamento naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 5 d., apie 12.37 val., važiuodamas iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį Basanavičiaus g. 1, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav., krovininiu automobiliu „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabėje kartu su kitu gabenamu kroviniu - 18194 kg užšaldytos žuvies (sardinės), kurią Lietuvos Respublikos muitinės Kybartų kelio poste nustatyta tvarka deklaravo, gabendamas privalomus pateikti muitinei didesnės nei 250 MGL vertės daiktus – Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 14500 pakelių cigarečių „SOVEREIGN“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 94975 Lt., šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė, paslėpdamas juos puspriekabėje po žuvies kroviniu.
D. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 5 d., 12.37 val., iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį Basanavičiaus g. 1, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav., krovininiu automobiliu „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Lamberet“, v/n (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodytomis aplinkybėmis įvežęs akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 14500 pakelių cigarečių „SOVEREIGN“, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 94975,00 Lt, pažeisdamas nustatytą tvarką, t.y. LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais- banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias prekes gabeno iki kelio Kybartai - Vilkaviškis 17 kilometro, kur 2010 m. kovo 5 d. apie 13.00 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl paskirtosios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Apeliantas nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskavo transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra mažesnio pavojingumo, kadangi jis buvo sulaikytas pasienio poste, todėl reali žala įstatymu saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Šioje byloje nebuvo pareikšta civilinių ieškinių ir nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad D. B. padarė BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenys leidžia teigti, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
Iš nuteistojo D. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo reikalavimą sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę grindžia tuo, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi prie pasienio posto jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad šiuo atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – paties nuteistojo, liudytojų V. J., I. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, patikimai nustatyta, kad: nuteistasis D. B. 2010 m. kovo 5 d., apie 12.37 val., krovininiu automobiliu “DAF” su puspriekabe - šaldytuvu “Lameberet” važiavo iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, gabendamas Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 14 500 pakelius cigarečių “Sovereign”; pasienio poste D. B. nedeklaravo gabenamų cigarečių ir nepateikė jų muitinės pareigūnams, o, slėpdamas cigaretes puspriekabėje, po žuvies kroviniu, siekė muitinės kontrolės išvengti; D. B. gabentos cigaretės buvo rastos ir sulaikytos po atliktos apžiūros, jam pravažiavus pasienio postą. Šios objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. B. tokiais savo nusikalstamais veiksmais realizavo visus 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius. Apeliantas padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas ir baustas administracine tvarka nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai D. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė artimą šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytoms minimalioms laisvės atėmimo bausmėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui paskirtosios bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas, ir kartu ginamos turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai ir apdairiai, teisės.
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis D. B. akcizais apmokestinamas prekes – Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtas cigaretes „Sovereign“ neteisėtai gabeno krovininiu automobiliu „Daf“ su puspriekabe – šaldytuvu „Lamberet“. Vadinasi, krovininis automobilis „Daf“ su puspriekabe „Lamberet“ nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis su puspriekabe priklauso tretiesiems asmenims, ir nenustatyta, jog automobilio su puspriekabe savininkai turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis su puspriekabe gali būti panaudotas darant sunkų nusikaltimą. Tokioje situacijoje negalimas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš apelianto išieškotina pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę, buvo nustatyta remiantis objektyviais bylos duomenimis – Kauno teritorinės muitinės 2010 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1B-19.4-20-3388, kuriame nurodyta, kad vilkiko „DAF 95.430 ATI“ vertė yra 10 204 Lt, o puspriekabės „Lamberet“ vertė – 16 155 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti iš D. B. konfiskuotino turto – vilkiko „DAF“ ir puspriekabės „Lamberet“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal pirmiau minėtame Kauno teritorinės muitinės rašte pateiktus duomenis, vilkiko „DAF“ ir puspriekabės „Lamberet“ bendra vertė yra 26 359 Lt (1 t. 64 b.l.). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas iš D. B. nusprendė išieškoti mažesnę pinigų sumą – 26 259 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, o Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai draudžia pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, civilinio ieškovo ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo šios pirmosios instancijos teismo klaidos ištaisyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.