- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-24
- Bylos Nr.
- e2-139-867/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Atsakovas
- sodininkų bendrijos „Upelio vingis“
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „Putinas“, G. V.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Sigitas Čepas
dalyvaujant ieškovės atstovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei, atsakovės sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ pirmininko pavaduotojui A. L., atsakovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ valdybos nariui R. L., trečiajam asmeniui G. V. ir išvadą teikiančios institucijos atstovei Daliai Praniulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Upelio vingis“ dėl įpareigojimo pašalinti kelio užtvarus, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Putinas“ ir G. V., išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Kretainio tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ Inkaro gatvės ir ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Smeltaitės tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ Slėnio gatvės riba Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., ir smėlio/žvyro dėžę, plytas nuo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Smeltaitės tako Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r.
Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodo, kad valstybinė žemė patikėjimo teise priklauso jai ir jai yra pavesta organizuoti ir vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę. Nurodo, kad 2021-02-02 buvo gautas sodininkų bendrijos „Putinas“ skundas dėl įpareigojimo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ administraciją kuo skubiau pašalinti nelegalias užtvaras trukdančias eismui. Tikrinant skunde nurodytas aplinkybes 2021-03-08 buvo atlikti valstybinės žemės ploto, skirto bendro naudojimo keliams (gatvėms), faktinių duomenų patikrinimus vietoje ir surašyti Faktinių duomenų patirtinimo vietovėje aktai Nr. FD-124-(5.63) ir FD-125-(5.63). Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte Nr. FD-124-(5.63) užfiksuota, kad patikrinus valstybinės žemės plotą, ties bendra Kretainio tako – Inkaro gatvės, Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., riba, nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, dviejų sodininkų sodo bendrijų „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje, sodų bendrija „Upelio vingis“ be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (leidimo) yra įrengusi metalinį užtvarą (ant užtvaro pritvirtintas savadarbis eismą draudžiantis ženklas), o faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte Nr. FD-125-(5.63) užfiksuota, kad patikrinus valstybinės žemės plotą, ties bendra Smeltaitės tako – Slėnio gatvės, Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., riba, nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui dviejų sodo bendrijų „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje, atsakovė be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (liudijimo), yra įrengusi metalinį tvoros segmentą, smėlio/žvyro dėžę, sukrovusi plytas. Atsakovė apie atliktą patikrinimo buvo informuota, 2021-04-02 raštu Nr. 12SD-1519(14.12.104.) „Dėl užtvarų pašalinimo“ išsiųstas reikalavimas, kad iki 2021-04-16 pašalintų įrengtus užtvarus iš bendrojo naudojimo keliams skirtos valstybinės žemės sklypo bei informavo, jog 2021-04-19 atliks valstybinės žemės ploto, skirto bendro naudojimo keliams (gatvėms), pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. 2021-04-19 pakartotinio faktinių duomenų patikrinimo vietovėje metu buvo konstatuota, kad situacija nurodyta 2021-03-08 faktinių duomenų patikrinimo vietovėje nepasikeitusi, todėl buvo surašyti Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktai Nr. FD-228-(5.63.) ir FD-229-(5.63.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016m. gruodžio įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punkto nuostatas statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytas išimti), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos naudojami ir prižiūrimi keliai yra valstybinė žemė ir neprivatizuotina, gaili būti naudojama ir prižiūrima sodininkų bendrijos arba gali būti perduota valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise savivaldybei. Pagal Sodininkų įstatymo 6 straipsnio nuostatas bendrijos bendro naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Nurodo, kad atsakovė nebuvo pateikusi ieškovės Klaipėdos rajono skyriui prašymo išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į ieškovės Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nurodo, kad atsakovei žinoma, kad ji turi gauti žemės savininko sutikimą, nes atsakovė 2022-12-07 kreipėsi su prašymu dėl greičio slopinimo kalnelių įrengimo ir toks sutikimas buvo duotas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes mano, kad ieškovė gina ne valstybės, o trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ interesus, nes ieškovė neprašo atsakovo pašalinti likusios tvoros, vaikų žaidimo aikštelės, siurblinės, tvenkinio, taip pat kelių (takų), esančių bendrojo naudojimo žemėje, o nori atsakovės kelią padaryti tranzitiniu į sodininkų bendrijos „Putinas“ teritoriją. Nurodo, kad servitutai nėra nustatyti. Nurodo, kad dar 1988-01-21 aktu Lėbartų tarybinis ūkis perdavė, o Klaipėdos vykdomasis komitetas priėmė 12,3 ha sklypą Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyvinam sodui steigti. 1988-04-20 Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu Nr. 004235 Darbininkų ir tarnautojų kolektyvinam sodui neterminuotai ir neatlygintinai suteiktas naudotis 12,3 ha žemė, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas 1988-11-18 sprendimu suteikta Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrijai „Vingis“ 12,30 ha žemės sklypas, gautas iš Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio ir patvirtintas Klaipėdos elektros tinklų sodininkų bendrijos „Vingis“ suplanavimo projektas: 12,30 ha, 106 sklypai, o 1993-09-25 buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Vingis“ namų valdos žemės sklypo ribų planas. 2005-04-26 Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrija „Vingis“ buvo perregistruota kaip sodininkų bendrija „Upelio vingis“. Kadangi sodininkų bendrijai „Upelio vingis“ žemės sklypas buvo paskirtas administraciniu aktu, todėl yra teisėtai valdoma ir naudojama ir atsakovė yra bendrojo naudojimo žemės sklypų valdytoja panaudos teise, nes ši bendrojo naudojimo žemė yra valdoma ir naudojama bendrijos narių ir nenarių, tai yra skirta asmenų bendram naudojimui, bet ne kitų sodininkų bendrijų naudojimui. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto statybos ir architektūros valdybos gamybinio personalo parengtame Kolektyvinio sodo „Vingis“ genplane (1987 m.) yra nurodyta metalinio tinklo tvora ir vartai, įskaitant visą šiaurinę pusę (genplano kairėje pusėje) ties Smeltaitės takų ir Kretainio taku. Genplane buvo nurodytas sklypo aptvėrimas palei visą sodų bendrijos „Upelio vingis“ ir sodų bendrijos „Putinas“ teritorijų ribą, įskaitant tvorą ties Smeltaitės taku ir Kretainio taku, vartai nenumatyti. Genplanas suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, įskaitant 1987-11-26 su Klaipėdos rajono architektu, 1987-11-26 su Klaipėdos rajono vyriausiuoju žemėtvarkininku, 1987-12-01 su LTSR vyriausiuoju valstybinės žemės naudotoju. Pažymėjo, kad ieškovė įsteigta tik 1997-12-08, o tvora, taip pat vidaus kelias pastatyti prieš 10 metų iki ieškovės įsteigimo, todėl mano, kad jokio ieškovės sutikimo objektyviai negalėjo būti. Taip pat nurodo, kad pagal kolektyvinio sodo „Vingis“ genplaną (1987 metų) suprojektavus kelią, sodininkų bendrija „Vingis“ ir Klaipėdos melioracijos statybos montavimo valdyba 1988-05-12 sudarė sutartį dėl kelio statybos darbų. Taigi keliai sodininkų bendrijoje „Upelio vingis“ teritorijoje buvo pastatyti ne valstybės, bet privačiomis lėšomis. Mano, kad privažiavimo keliai yra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ (jos narių) nuosavybė, pagal CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktą (nuosavybės teisė įgyjama pagaminat daiktą), todėl trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ neturi teisės be savininko sodų bendrijos „Upelio vingis“ sutikimo naudotis keliu. Sodų bendrijos „Upelio vingis“ nariai 2021-04-02 surinko parašus, kad kategoriškai prieštarauja, jog sodų bendrija „Putinas“ važiuotų vidaus privažiavimais Kretainio, Smeltalės takais ir Smeltalės gatve. Atsakovė neinicijavo ir neperdavė savivaldybėms savo kelių, todėl jie liko jos nuosavybė, ir jos teritorijoje esantys keliai nėra tranzitiniai, jais naudojasi išimtinai sodų bendrijos „Upelio vingis“ nariai privažiavimui prie savo sklypų, prie įvažiavimo į bendrijos teritoriją atsakovė suderino ir pastatė kelio ženklą „Gyvenamoji zona“. Ji pati prižiūri savo vidaus kelius, tam visą laiką skiria lėšų ir darbo, tai yra savo vidaus kelių priežiūrai išleido: 2018 m. – 1 542,65 Eur; 2019 m. – 1 177,65 Eur; 2020 m.- 951,22 Eur; 2021 m. – 975,26 Eur; 2022 m.- 865 Eur, be to, daugelis darbų atliekama bendrijos narių neatligintinu darbu. Klaipėdos rajono savivaldybė 2014-10-21 raštu Nr. (5.1.22)-A5-5430 ir raštu 2018-03-19 raštu Nr. T17-97(1.48) nurodė, kad šių kelių neprižiūri, nes tai neviešieji keliai. Dėl ieškovės prašymo pašalinti smėlio/žvyro dėžę ir plytas nurodė, kad ji statybų nevyko, todėl ieškovė sutikimo jai nebūtinas, nes ji bendrojo naudojimo žemę valdo ir naudoja panaudos pagrindu, o už savo valdomos žemės sklypo ribų kilnojamųjų daiktų nelaiko. Taip pat mano, kad patikslinti ieškiniu ieškovė papildė reikalavimą pašalinti kilnojamus daiktus ir sutrumpino terminą iki vieno mėnesio, šio reikalavimo pakeitimo nemotyvavo, atsakovės manymu, papildžius prašomus nustatyti įpareigojimus terminas turėtų būti ilginamas, o netrumpinamas.
Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad sodininkų bendrija „Putinas“ įkurta 1990 m., o bendrijos sklypų planas patvirtintas 1993 m. Tiek pirminiuose planuose, tiek šiuo metu viešai prieinamuose viešoje registrų centrų sistemoje Regia pateikiamuose žemėlapiuose su sklypų ribomis, nėra pažymėta atsakovės minima tvora. Tiksliųjų kadastrinių matavimų neturi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, Inkaro – Kretainio tako riboje taip pat nebėra likę tvoros, ribas tarp bendrijų atstoja privačių sklypų ribos, kurios suformuotos tiksliais kadastriniais matavimais, sklypai aptverti naujomis tvoromis. 2021-02-02 sodininkų bendrija „Putinas“ kreiptasi į ieškovės Klaipėdos rajono skyrių dėl nelegalių statinių-užtvarų pašalinimo tarp Kretainio tako – Inkaro gatvės ir Smeltaitės tako – Slėnio gatvės. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Kretainio tako – Inkaro gatvės ir Smeltaitės tako – Slėnio gatvės yra atsakovės nuosavybė ir yra įregistruotos jos vardu, todėl šios gatvės yra valstybinėje žemėje, o atsakovė tik naudojasi jomis, o tai nesuteikia teisės riboti ar kitaip apsunkinti susiekimą tarnyboms, kurios aptarnauja abiejų bendrijų narius. Šiuo metu įrengti ribojimai nėra niekur pažymėti ir navigacija veda, kad galima pravažiuoti. Per paskutinius 20 metų bendrijos teritorijoje buvo kilę du dideli gaisrai, kurių gesinti vykę specialiųjų tarnybų gelbėtojai laiku degančių pastatų pasiekti negalėjo, nes navigacijos sistemų jie buvo vedami per blokuotą pravažiavimą Kretainio tako pusėje ir jiems teko vėliau apvažiuoti. Atsakovė tvirtina, kad tvora tarp bendrijų pastatyta 1987 m., tačiau kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai jie dar 2015-03-06 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų PGT, prašant įpareigoti sodininkų bendriją „Upelio vingis“ pašalinti susisiekimo tarp bendrijų kliūtis ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tvoros, vartų ar kito užtvaro nebuvo. Vietoje dabar esančio nelegalaus statinio pravažiavimas užblokuotas žvyru ir statybinių blokų nuolaužomis Kertainio tako gale, todėl šis užtvaras atsirado ne neanksčiau kai nebuvo 2015 m. pavasarį, todėl turėjo būti laikomasi įstatymų įrengiant šį užtvarą. Nurodo, kad atsakovė tvirtina, kad šis statinys atsirado kaip ankstesnės tvoros tęsinys ir išlaiko tas pačias savybes, tai yra jis neįbetonuotas ir atlieka tvoros funkciją, tačiau šis statinys faktiškai yra ir įbetonuotas ir atlieka ne stacionarios tvoros funkciją, bet yra įrengtas kaip rakinami spyna vartai. Nurodo, kad iki 2015 m. buvo įbetonuoti trys stulpai su varteliais pėstiesiems, o vėliau paliktas vienas laikantis stulpas su vyriais segmentui, kuris atidaromas. Nurodė, kad Slėnio gatvės – Smeltaitės tako riba taip pat yra užtverta nauju segmentinės tvoros elementu tik 2020 m. Pažymėjo, kad bendrijų planavimo dokumentuose, gatvių susikirtimo vietose šie statiniai nėra pažymėti. Mano, kad atsakovė klaidina teismą, kad Kertainio takas ir Smeltainės takas nėra keliai ar gatvės, nes jų plotis tik 2 metrai. Tiek bendrijų planuose, tiek Klaipėdos rajono detaliuose viešai skelbiamuose (www.regia.lt) planuose matyti, kad šios gatvės yra 4-5 metrų pločio, o patikrinti, kiek šios gatvės plotis yra savavališkai užimtas yra ieškovės kompetencija. Atsakovė 2021 m. pavasarį ignoruodama pašalinti kliūtis įrengė papildomai vartus tarp Kertainio tako ir Smeltatės gatvės, nuo 2022 m. Smeltataitės take net pėsčiųjų eismas ribojamas suversta žvyro krūva. Nurodo, kad atsakovė nuo 2010 m. daro visokias kliūtis ir įrenginėja statinius vienašališkai, nederindama šių klausimų su sodininkų bendrija „Putinas“ administracija ir dėl to jų bendrija patiria papildomas išlaidas, buvo priversta statyti įspėjamuosius kelio ženklus dėl faktinio aklikelio.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 eilutėje nurodytus kitų inžinerinių statinių techninius parametrus įvairios užtvaros (tvoros), kurių aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m priskiriamos I nesudėtingųjų statinių grupei. Jeigu užtvarų (tvorų) aukštis mažesnis kaip 1 m – tokios užtvaros (tvoros) nelaikomos statiniais ir tokioms užtvaroms Statybos įstatymo nuostatos nėra taikomos. I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinų užtvarų statybai nėra privalomas, todėl užtvarų (tvorų), kurių aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, statyba teritorijose nėra savavališka. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais ir prašė jį tenkinti. Mano, kad bylos esmė yra ne tarp dviejų bendrijų kilęs ginčas dėl naudojimosi keliais, o dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktai atliekant statybos darbus. Nurodė, kad sodininkų bendrijos esantys keliai priklauso ne sodininkų bendrijai, nes pagal teisės aktus kelių negalima privatizuoti ir jie yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir išimtinė teisė jos valdymo priklauso valstybei. Nesutinka, kad yra ginami trečiojo asmens interesai, nes ieškovė aiškiai nurodė, kad kreipėsi į teismą būtent dėl to, kad be leidimo pastatytas kelio užtvaras bei sandėliuojamas statybinis laužas, o ne dėl to, kad būtų įteisintas tranzitinis kelias. Paaiškino, kad ieškovė atlieka tam tikras funkcijas, atstovaudama valstybę, o viena iš funkcijų yra žemės kontrolės funkcija. Sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkas kreipėsi į ją su skundu, kad atsakovė užtvėrė tam tikrus užtvarus ant valstybės žemės. Būtent to skundu pagrindu ir buvo inicijuotas patikrinimas. Teismui buvo pateikti visi surašyti patikrinimo vietovėje aktai, prie aktų pridėti fotolentelės su atliktomis foto fiksacijomis, kokios rūšies kelio užtvaro segmentai yra pastatyti, kur sandėliuojamos statybinės medžiagos ar statybinis laužas ir atsakovė buvo įpareigota pateikti visus paaiškinimus dėl kelio užtvarų ir dėl sandėliuojamo statybinio laužo ar statybinių medžiagų bei buvo įpareigota visą tai pašalinti. Sodininkų bendrijoms suteikta teisę tik naudotis žemės sklypais, valdyti juos, o norint privatizuoti, tai reikia pateikti tam tikrus prašymus ir išsipirkti atitinkamus bendro naudojimo žemės sklypus, bet iš pradžių žemės sklypai turi būti suformuoti. Nurodė, kad turimais duomenimis atsakovė 2012 m. atliko ne žemės sklypo kadastrinius matavimus, o atliko pačios kelio dangos kadastrinius matavimus, tai yra paties kelio kaip statinio, tačiau per 10 metų neįregistruotas nei savininkas, nei daiktines teises ir yra nebaigti darbai. Registrų duomenų banke matyti, kad ne iki galo sutvarkyti duomenys, o toks įrašas patvirtina faktą, kad šiai dienai atsakovė net nėra kelio savininkas, todėl ir negali teismui pateikti tokių duomenų, kad yra to statinio savininkas. Teisės aktai numato, tam tikrą įregistravimo procedūrą ir šiai dienai ji nėra baigta. Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat numato, kad sodininkų bendrijos gali statyti savo lėšomis, tačiau turi būti atitinkama apskaita, bendro naudojimo aprašas, toks aktas taip pat teismui nėra pateiktas. Sodininkų bendrijos, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Atliekant valstybinėje žemėje tam tikrus veiksmus reikia gauti atitinkamus sutikimus, leidimus. Servitutas nebuvo nustatytas, nes žemė yra valstybinė ir perduota sodininkų bendrijoms naudotis. Sodininkų bendrijos turi teisę išsipirkti kelius, suformuoti aikštelės, tačiau turi teikti prašymą ir gauti sutikimą, leidimą. Sandėliuoti galima tik sandėliavimo paskirties tipo žemės sklype, o kur laikomos statybinės medžiagos yra žemės ūkio paskirties, nesuformuota žemė ir laikyti savo poreikiams statybinės medžiagas draudžiama. Privatizuoti kelius ir privažiavimus sodininkų bendrijos neturi teisės, tai išimtinai valstybės nuosavybė. Ieškinio reikalavimai kildinami iš to, kad buvo pažeisti teisės aktai, nes be valstybės patikėtinio sutikimo buvo atlikta statyba. Neginčija fakto, kad sodininkų bendrija pastatė tvora 1986-1992 metais. Faktai yra tai, kad visi dokumentai įrodantys ir atsakovė pateikė juos teismui, kad ši tvora buvo pavogta ar kitaip išgriauta ir nuo 2010 m. prasidėjo jos atstatymas visokiais būdais, buvo vykdoma nauja statyba, o vykdant bet kokią statybą valstybės žemėje turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Nurodė, kad tvarką sodininkų bendrijoje prižiūri pati sodininkų bendrija, todėl mano, kad ir plytas turi pašalinti atsakovė, nes ji nesiėmė jokių veiksmų, kad šios plytos nebūtų sandėliuojamos valstybinėje žemėje. Tvoros sodininkų bendrija nevaldo, nes ji nėra įregistruota ir nėra galima traktuoti, kad tai yra kapitalinis remontas, nes turi būti kaip tęstinė statybą valstybės nesuformuotoje žemėje, todėl sutikimas yra būtinas. Atsakovė siekė įregistruoti gatves, tuo tikslu atliko kadastrinius matavimus, tačiau nepabaigė įteisinti gatvių ir nėra pagrindo tvirtinti, kad kelias yra atsakovės. Sodininkų bendrasis planas yra skirta teritorija naudotis sodininkų bendrijos nariams ir gatvės nėra privatizuotos ir yra valstybės nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir paaiškino, kad sodininkų bendrija „Vingis“ buvo perregistruota į sodininkų bendrijų „Upelio vingis“ ir yra teisėta 1988 m. susiklosčiusių teisinių santykių perėmėja. Vyko privatizavimas, dalys žemės sklypų buvo privatizuoti ir tapo privačiais, o kurie buvo naudojimai bendrai nebuvo privatizuoti ir tapo bendro naudojimo žemė. Neginčija, kad valstybė yra žemės savininkas, tačiau valdymas ir naudojimas perduotas atsakovei, todėl valdytojas ir naudotojas gali valdyti ir naudoti žemės sklypu taip, kaip jis išmano, nepažeisdamas teisės aktus, todėl mano, kad dėl bet kokio veiksmo nereikalingas derinimas ir nebūtina gauti sutikimo. Genplanas yra suderintas ir patvirtintas dar 1987-11-26, buvo suskirstyti žemės sklypai, asmeninio naudojimosi sklypai, suformuoti keliai ir kiti įrenginiai, numatyta tvora, iškasti prūdą. Kadangi atsakovės genplanas buvo suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis. Sodininkų bendrijos nariai priėmė sprendimą statyti tvorą ir ji buvo pastatyta, todėl laikytina, kad buvo leista pastatyti tvorą ir tai buvo atlikta patvirtinus genplaną. Tvora buvo užtverta iki 1996 m., iki Statybos įstatymo, todėl juo vadovautis nereikėtų, nes įstatymai atgal negalioja. Neginčija, kad dalis tvoros pakeista, nes nenustatyti asmenys nuplėšė tvorą, o atsakovė suremontavo ir nemano, kad tokiam remontui reikalingas ieškovės sutikimas, nes stulpai nebuvo keičiami. Mano, kad buvo šiuo atveju atliktas tik eilinis tvoros remontas ir remontas nebuvo kapitalinis, todėl ir nereikėjo ieškovės sutikimo. Statybos įstatymo 27 straipsnis apibrėžia ginčo dalyką, nes jis numato, kada būtinas statybą leidžiantis dokumentas kapitaliniam remontui ir paprastam remontui ir atsakovės tvoros remontas nepatenka į šio įstatymo sąlygas. Tvora yra kilnojamasis turtas ir yra antros grupės nesudėtingas statinys. Paaiškino, kad kelias kaip ir tvora pastatytas teisėtai, nes statyti iš bendrijos lėšų, liudytojai patvirtino, kad tvora buvo pastatyta bendrijos narių įsteigus bendriją, tai yra iki trečiojo asmens atsiradimo. Kelias dar nebaigtas statyti ir yra privatus, tam kad kelias taptų valstybiniu, reikia ji perduoti savivaldybei bei atitikti keliamus keliams reikalavimus. 2021-04-02 vyko sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ susirinkimas ir buvo surašytas protokolas dėl draudimo sodininkų bendrijos „Putinas“ nariams naudotis sodininkų bendrijos „Upelio vingios“ teritorija. Mano, kad kilo ginčas tarp atsakovės ir trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ dėl naudojimosi jos keliu. Pateikti materialinių vertybių žurnalai, kuriuose nurodyta, jog pietinė tvora 160 m. rytinė 240 metru, tvora buvo pastatyta 1986-1992 metais ir yra pateiktas 1989-02-09 protokolas Nr. 6, savininkų sprendimas statyti tvorą. Atsakovė yra teisėta valdytoja, o sutikimas tvorai statyti buvo gautas dar 1986 m. pasirašius generalinį planą, bei liudytojai savo parodymais patvirtino, kad tvora buvo pastatyta iki teisinių pagrindų, kuriais rėmėsi ieškove, įsigaliojimo. Atlikus privatizaciją, liko neprivatizuotas žemės sklypas, kuris tapo bendrojo naudojimo žeme ir ši žemė valdoma CK nustatyta tvarka. Sodininkų bendrija iš pradžių mokėjo žemės mokestį, o tai reiškia, kad žemės sklypą teisėtai valdė, tačiau pasikeitus Sodininkų bendrijos įstatymui sodininkai nebemoka nuomos mokesčio. Kelias buvo įrengtas ne valstybės, o sodininkų ir tai patvirtina pateikta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė susitarė dėl kelio tiesimo. Nesutinka, kad atliekant neregistruotino turto remontą yra būtinas ieškovės sutikimas, nes atsakovė yra tvoros valdytoja ir pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas leidimas nereikalingas remonto darbui, nes faktiškai statyba tvoros buvo baigta žymiai anksčiau ir turi būti laikoma kaip esamo statinio - tvoros remontas. Laikosi, kad kelias yra atsakoves, nes atsakovė statė kelią. O žvyras yra sudėtas ant kelio, todėl ir reikalavimas nuimti žvyrą nuo kelio yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Mano, jog trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ neturi teisės naudotis keliu, nes tai atsakovės nuosavybė, ir atsakovo nariai nesutiko, kad trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Putinas“ naudotųsi keliu, nes sodininkų bendrijos „Putinas“ turi kitus įvažiavimus. Nurodo, kad tiek tvora, tiek kelias yra atsakovės nuosavybė, nes jų sukurta ir yra tik neįregistruota, tačiau tai neatima nuosavybės teisių į šį turtą. Prašo įvertinti teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, atsiliepime pateiktus dokumentus ir baigiamosios kalbos argumentus ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ atstovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo esme yra pastatyta tvora, plytos ir smėlis. Nurodė, kad sodininkų bendrija „Putinas“ yra tokio pat dydžio, kaip ir atsakovė. Paaiškino, kad jos pagrindinė gatvė yra perduota savivaldybei, ji inventorizuota ir jai skitas pagrindinis objekto numeris. Nurodė, kad savo bendrijos teritorijoje turėjo nesuformuotą žemės sklypą, kreipėsi į ieškovę, į savivaldybę ir gavo leidimus ir savo lėšomis atliko kadastrinius matavimus, suformavo sklypą, kurį nuomoja iš valstybės, todėl puikiai žino kad žemės ir kelio ir inžinierinių infrastruktūros savininku yra valstybė, o bendrijos patikėjimo teise valdo. Nurodė, kad atsakovė įvykdė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimą tvorą pakeisti ir pritaikyti pravažioti specialiajam transportui ir 2015 m. tvoros dalis pertvarkyta iš esmės, ten nebeliko betoninių, 1990 m. statytų, stulpų, o yra įbetonuoti metaliniai vamzdžiai, kurie laiko tvoros dalį, todėl mano, kad tvora pakeista iš esmės, nes atsirado vartai, o tai jau naujas statinis. Nurodė, kad atsakovė jokių įrodymų nepateikė, kad tokiam statiniu gavo sutikimą. Atsakovė vienašališkai reguliuoja pravažiavimą ir šiai dienai gali pravažiuoti paštas ir spec. tarnybos, o kurjeriai pravažiuoti negali. Dėl sandėliuojamų plytų paaiškino, kad tai nėra atsakovės turtas, nes kalbėjo su plytų savininku, kuris pažadėjo patraukti plytas nuo žemės sklypo. 1993 m. planas pakeitė atsakovo minimą 1986 m. generalinį planą, ir mano, kad tai ir yra bylos esmė. 1993 m. plane numatyta abiejų sodininkų bendrijų galvelių tinklai, jų ribos ir besiribuojančių kelių sankirta. Ir šiame plane tvora nėra numatyta, o ir liudininkai apklausti teisme tiksliai negalėjo nurodyti kada tvora buvo pastatyta. Atsakovė teigia, jog tvoros nekeitė iš esmės, nors pateiktuose 2015 m. nuotraukose matosi, įbetonuoti vartelių liekanos su išlindusiu betonu, o tai reiškia kad buvo įbetonuoti varteliai. Dėl Smeltaitės gatvėje tvoros, atsakovė nepatiekė raštiško leidimo sklypo savininkui sandėliuoti žvyrą ir plytas. 1993 m. plane yra numatyti gatvių pavadinimai, gatvių pločiai ir yra nurodyti kiti statiniai ir šis planas yra galiojantis dokumentas. Atsakovės tvora yra užbaigta ir neįregistruota ir 2015 m. dalis tvoros buvo pašalinta Priešgaisrinės institucijos reikalavimu. Nurodė, kad statant statinį ant valstybinės žemės yra visais atvejais yra būtinas ieškovės sutikimas. 1987-1989 m. dokumentai numato, kad yra tvora, tačiau 1993 m. dokumentuose tvora nėra numatyta ir tai kelia klausimą dėl tvoros teisėtumo.
Atsiliepimas
Trečiais asmuo G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra atsakovės narys. Paaiškino, kad jo tėvas gavo sodą kaip darbuotojas ir buvo problema, kad iš aplinkinių kaimų žmonės ateidavo vogti į sodininkų bendriją bei ateidavo gyvuliai. Kreipėsi į policiją ir pasiūlė apsitverti sodus tvora ir ta tvora buvo aptverta ir tai galėjo būti 1989 m. Nurodė, kad niekada nebuvo kelio tarp Smeltaitės tako ir Kretaino. Paaiškino, kad jis yra sklypo savininkas, o jo mama tik naudojasi. Šį sklypą įgijo prieš penkiolika metų dovanojimo sutarties pagrindu. Nurodė, kad jis ketino statyti pavėsinę ir jis įsigijo plytas. Su buvusio pirmininko A. B. sutikimu jis ant valstybinio kelio, kuris baigėsi, nes jis buvo uždaras kelias jis tas plytas sudėjo ant kelio. Nemano, kad jis pažeidžia įstatymus, nes tas kelias visada priklausė sodininkų bendrijai ir jis buvo gavęs žodinį buvusio pirmininko sutikimą dėl plytų laikymo ant kelio.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nevertino kada buvo statyta tvora. Paaiškino, kad išvados esmė ta, kad statybos inspekcija nustato ar statyba buvo savavališka ar ne. Jei tvora priskirtina prie I grupės nesudėtingai grupei tai statybos leidimas nebūtinas, jei tvoros aukštis nėra didesnis nei du metrai. Bet koks statinys gali būti statomas tik valdant žemės sklypą. Žemės sklypai turėtų būti suformuoti ir jų valdymo teisė yra įregistruota registre. Tvoros remontui yra dar viena prievolė, nes remonto atveju reikia valdyti statinį ir statinio valdymo teisė turi būti. Naujo statinio atveju reikia valdyti tik žemę, o remonto atveju reikia valdyti statinį ir tai numato Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis 3 punktas ir ta teisė turi būti įregistruota. Tvoras nėra būtina registruoti, tačiau norint traktuoti, kad tai paprastas remontas tai turi būti įregistruota teisė. Tvora dažniausiai susideda iš tvoros ir vartų. STR nustato statinio statybos rūšis. Jei nekeičiamas tvoros ilgis, o tik įstatomi vartai, tai bus statinio remontas ir gali būti paprastasis ar kapitalinis. Jei tvora neįregistruota, tai jos rekonstravimas negali būti, tai laikytina, kad yra tęsiami statybos darbai, kaip naujo statinio statyba ir jei ši tvora statoma ant valstybinės žemės turi būti gautas žemės sklypo savininko sutikimas. Generalinis planas galimai galėtų būti kaip pagrindas nuosavybės teisėms į tvorą įregistruoti, tačiau jis negali būti laikomas kaip leidimas tvorai statyti.
Liudytojas Č. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ narys, jos sklypas yra kraštinis, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), prie pat tvoros. Kai įsikūrė už sodų ribos buvo kolūkio laukai, vėliau atsirado vientisa tvora. Tvora tverė sodininkų bendrijos nariai. Buvo tinklinė tvora su cementuotais stulpais, negali tiksliai pasakyti ar yra įbetonuoti. Jokio kelio nebuvo. Sodininkų bendrijos „Putinas“ atsirado vėliau, žmonės pradėjo laipioti per tvorą, sugadino ją, iškirpo. Paliko praėjimą, bet nėra pravažiavimo. 2021 m. žiema iš sodininkų bendrijos“ Putinas“ bandė važiuoti, daugiau prakirpo tvorą, užbuksavo. Apie Kretainės tako tvorą nieko nežino. Papildomai nurodė, kad sklype yra sudėtos kaimynės plytų krūva, žadėjo statyti bet išvažiavo į užsienį. Žvyro krūva yra sodininkų bendrijos ir sudėta tam, kad nevažiuotų.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvai sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ nariai nuo 1988 m. Ji būdamas vaikas, ėjo maudytis ir turėjo perlipti per tvorą
Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ nare tapo po vyro mirties. Sklypą turi nuo 1988 m. Tvora buvo padaryta apsiginimui nuo karvių. 2022 m. gavo skundą dėl jos gyvatvorės ir teko ja nupjauti. Nesutinka kad butų padarytas pravažiavimas.
Liudytoja D. S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ nare buvo nuo 1988 m iki 2021 m., jos sklypas buvo prie pat tvoros, (duomenys neskelbtini), ir ribojasi su sodininkų bendrijos „Putinas“. Tvorą pastatė vyrai, stulpelius įkasė. Tvora buvo nukirpta, kai įsikūrė sodininkų bendrija “Putinas“. Jos vyras padarė vartelius. Vartai laikosi ant metalinių stulpų, kurie yra įkasti į žemę. Jos šiltnamis stovi prie pat tvoros, dėl to ir žino, kad stulpeliai neįbetonuoti, o įkasti.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sodininkų bendrijos „Putinas“ narys, sklypą gavo jo tėvai, sklypas yra arčiau (duomenys neskelbtini).Vaikystėje lipdavo per tvorą, vėliau atsirado paėjimas. Teismo pasėdžio metu teismui pateikė nuotraukas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Atsakovė SB „Upelio vingis“ ir trečiasis asmuo SB „Putinas“ yra dvi sodininkų bendrijos, kurių teritorijos ribojasi viena su kita. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovės teritorijoje, kuri ribojasi su trečiojo asmens teritorija yra įrengtas užtvaras, tai yra ties bendra atsakovės SB „Upelio vingis“ Kertainio tako – SB „Putinas“ Inkaro gatvės, o ties bendra SB „Upelio vingis“ Smeltaitės tako - SB „Putinas“ Slėnio gatvės riba yra smėlio/žvyro dėžė ir plytos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai bei prie jų pateiktos foto nuotraukos, tiek šalių atstovų ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei teismo posėdžių metu liudytojų duoti parodymai. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nėra perdavusi savivaldybei SB „Upelio vingis“ vidaus kelių ir šie keliai (gatvės) yra įrengti ant valstybinės žemės. Tarp šalių yra kilęs ginčas ar atsakovė turi teisę be ieškovės sutikimo įrengti kelio užtarą bei laikyti, sandėliuoti statybines medžiagas/žvyrą ir plytas ant valstybinės žemės. Trečiojo asmens G. V. paaiškinimais nustatyta, kad plytos priklauso jam nuosavybės teise ir jis šias plytas laiko ant keliuko pabaigos su buvusio atsakovės pirmininko leidimu.
Iš 2005-04-26 Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo Nr. 052578 nustatyta, kad SB „Upelio vingis“ įregistruota 2005-04-26, tačiau iš prie atsiliepimo pateiktų rašytinų įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyvinių sodų „Vingis“ teisių perėmėja.
Nustatyta, kad 1988-01-21 Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinis ūkis perdavė, o Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas priėmė 12,30 ha sklypą, kuris buvo perduotas tikslu steigti Klaipėdos elektros tinklų įmonės darbininkų ir tarnautojų kolektyvinius sodus.
1988-04-20 Valstybinės žemės naudojimo teises akto Nr. 004235 nustatyta, kad Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas Klaipėdos miesto vykdomajam komitetui neterminuotai ir neatlygintinai perduoda naudotis 12,3 ha žemės sklypu, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane.
1988-11-18 Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo kolektyviniam sodui, suplanavimo patvirtinimo ir pavadinimo bei įstatų įregistravimo“ 1 punktu Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodininkų bendrijai „Vingis“ suteiktas 12,3 ha žemės sklypas, gautas iš Klaipėdos rajono Lėbartų tarybinio ūkio. Šio sprendimo 4 punktu buvo patvirtintas Klaipėdos elektros tinklų įmonės sodinukų bendrijos „Vingis“ suplanavimo projektas:12,3 ha, 106 sklypai.
Iš pateikto Klaipėdos elektros tinklų sodininkų bendrijos „Vingis“ genplano toponuotraukos, nustatyta, kad žemės sklypo plotas 12,31 ha, sodo sklypų skaičius 126 vnt., sodų sklypų plotas 7,56 ha, privažiavimų plotas 1,5 ha, miškai ir pievos 2,23 ha, tvenkinys 0,9ha. Taip genplano toponuotraukoje sutartiniai ženklais numatyta sodo sklypai, projektuojamas privažiavimas/ žvyro danga/, projektuojamas privažiavimas /asfaltas/, metalinio tinklo tvora ir vartai, kolektyvinio sodo riba, vandens telkinys, vieta vaikų žaidimo ir sporto aikštelėms, siurblinė, vieta vandentiekio bokštui, bendras WC, šiukšlių konteineriai, vieta prekybiniam paviljonui, gaisro gesinimo priemonių stendas. Genplanas suderintas ir ji pasirašė Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas, Klaipėdos rajono architektas, Klaipėdos rajono vyriausias žemėtvarkininkas, Klaipėdos rajono gamtos apsaugos inspektorius, Klaipėdos rajono melioracijos eksploatavimo vadyba, Klaipėdos rajono san. epid. Stotis, Klaipėdos rajono priešgaisrinės apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmasis pavaduotojas V. G., Klaipėdos miesto landšafto architektas A. M., Klaipėdos elektros tinklų įmonė, Lietuvos Respublikos agrokooperatinis susivienijimas “Sodai“, LTRS agro pramoninis komitetas, LTRS valstybinio statybos reikalų K-TO landšafto architektūros sk. viršininkas J.Ž., LTRS vyriausiasis valstybinis žemės naudojimo ir apsaugos inspektorius A.P., LTRS vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos v-ba.
Iš pateiktos teismui 1988-05-12 kapitalinės statybos tipinės rangos sutarties nustatyta, kad užsakovas Klaipėdos elektros tinklų sodininkų bendrija „Vingis“ sudarė sutarti su Klaipėdos melioracijos statybos montavimo valdyba dėl kelių statybos darbų atlikimo.
1989-02-09 kolektyvinių sodo „Vingis“ susirinkimo protokolas Nr. 6 patvirtina buvo nuspręsta, kad būtina teritoriją aptverti tvora ir tuo tikslu organizuoti talką.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014-10-21 raštas Nr. (5.1.22)-A5-5430 patvirtina, kad jog kelias, esantis nuo kelio 227 Jakai-Dovilai-Laugaliai link Smeltaitės upelio, 1,3 km Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, nėra priskirtas vietinės reikšmės viešiesiems keliams, kurias valdytų, ar prižiūrėtų Savivaldybė.
Klaipėdos rajono valdybos 1993-04-29 Nr. 187-v patvirtintas SB „Putinas“ bendrą naudojimą tikslų plotą 14,82 ha bei suteikti privatinės nuosavybės teisės sodų sklypus SB „Putinas“ nariams.
1993-09-30 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 374-v buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Vingis“ bendrą naudojamą tikslų žemės sklypo plotą 11,3203ha bei suteikti privatinės teisės nuosavybės teisės sodų žemės sklypus sodininkų bendrijos „Vingis“ nariams, o taip pat buvo įpareigoti žemės sklypų Nr. 1,2,57,58,59,60,65,66,67,68 laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VI punkto.
Iš SB „Upelio vingis“ 2021-04-11 protokolo Nr. UV01, nustatyta, kad susirinkime vyko Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimų svarstymas ,,kurio metu buvo nutarta: Kreiptis į Nacionalinė žemės tarnybą dėl reikalavimo išaiškinimo; Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų nevykdyti: kol nebus išaiškintas bendrijos tvoros teisėtumas, tvora yra bendrijos turtas ir ją galima panaikinti tik bendrijos narių sprendimu, 2021-04-27 sukviesti neeilinį visuotiną SB “Upelio vingis“ narių susirinkimą; Kreiptis į Klaipėdos rajono Saugaus eismo komisija dėl kelio ženklo“ Eismas draudžiamas“ statymo Kreitenio ir Smeltaitės takuose.
Iš pateiktos teismui ištraukos iš Klaipėdos rajono žemėlapio nustatyta, kad SB „Upelio vingis“ Smiltatės g., Kiškėnai nurodomieji kelio ženklai „Gyvenamoji zona“ ir Gyvenamosios zonos pabaiga“ įrengti vadovaujantis LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 „ Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės“ ir yra suderinti su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba.
Iš į bylą pateikto 2021-04-02 balsavimo protokolo nustatyta, kad 70 SB „Upelio vingis“ nariai ir sodų savininkai pasirašė, kad „kategoriškai prieštarauja, kad SB “Putinas“ turintis apie 250 sklypų savininkų, važiuotų mūsų vidaus Kretainio, Smeltaitės takais ir Smeltaitės gatve, nes šie takai ir gatvė yra statyti ir pastoviai tvarkomi mūsų bendrijos lėšomis, be to didelis automobilių srautas siaurose 4 m. pločio Kretainio ir Smetlatitės takuose keltu pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.“
Iš pateiktų teismui dokumentų nustatyta, kad SB „Upelio vingis“ savo lėšomis tvarko ir prižiūri vidinius kelius, nes tai patvirtina išrašytos sąskaitos susijusios su kelių remontu: 2017-12-29 PVM sąskaita faktūra Nr. JUR 171220; 2018-05-29 PVM sąskaita faktūra Nr. KRK 0006735; 2018-08-09 PVM sąskaita faktūra Nr. GT 289; 2018-09-03 PVM sąskaita faktūra Nr. JUR 180801; 2018-08-08 PVM sąskaita faktūra JUR 180805; 2018-08-07 PVM sąskaita faktūra Nr. JUR 180804;2019-02-07 išankstinė apmokėjimo sąskaita Nr. JG 190207-2 2019-02-11 PVM sąskaita faktūra Nr. JUR 190201; 2019-04-24 PVM sąskaita faktūra Nr. VRKL 0000156; 2019-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. JUR 190516; 2019-05-30 PVM sąskaita faktūra Nr. TT 242; 2019-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. RII 02718; 2019-10-09 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. SIM20191009; 2019-10-21 PVM sąskaita faktūra Nr. AA0143073; 2020-04-21 PVM sąskaita faktūra VRKL 0000338; 2020-07-19 PVM sąskaita faktūra Nr. KLAI233184; 2020-07-16 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. SIM20200717; 2020-08-07 PVM sąskaita faktūra KLAI237597; 2020-11-04 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. SIM20201105; 2021-01-22 PVM sąskaita faktūra GT 338; 2021-02-01 PVM sąskaita faktūra Nr. TT 277;2021-02-08 PVM sąskaita faktūra Nr. TT 278; 2021-06-01 PVM sąskaita faktūra KLP0201786; 2021-09-13 PVM sąskaita faktūra Nr. SIM2109093; 2021-11-08 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. 20211108; 2022-01-17 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. SIM20220117; 2022-02-08 sąskaita avansiniam apmokėjimui Nr. SIM20220208.
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Saugos eismo komisija 2020-08-18 posėdyje svarstė SB „Upelio vingis“ prašymą įsirengti greitį mažinančius kalnelius ir buvo nuspręsta, kad Klaipėdos rajono administracija neprieštarauja greičio mažinimo kalnelių įrengimui, tačiau kadangi Smeltelės gatvė yra valstybinėje žemėje, SB „Upelio vingis“ turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kuris buvo gautas 2021-01-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus raštu Nr. 12SD-36-(14.12.137E.).
Iš pateiktų Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr.FD-125-(5.63) fotolentelių Nr.1, ir Nr. 2 nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, ties bendra Smeltaitės tako Slėnio gatvės riba (dviejų SB „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje) SB „Upelio vingis“ užfiksuotos sukrautos plytos bei smėlio/žvyro dėžė.
Iš pateiktos Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr.FD-124-(5.63) fotolentrelės Nr.1 nustatyta, kad valstybinės žemės plote, skirtame bendro naudojimo keliui, ties bendra Kretainio tako –Inkaro gatvės riba (dviejų SB „Putinas“ ir „Upelio vingis“ bendros ribos vietoje), SB „Upelio vingis“ yra įrengusi metalinį užtvarą ir ant užtvaro yra uždėtas eismą draudžiantis kelio ženklas.
Iš pateiktų Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr.FD-229-(5.63) fotolentelių Nr. 1 ir Nr.2 nustatyta, kad faktinė situacija užfiksuota 2021-03-08 nepasikeitus.
Iš pateiktos Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje Nr.FD-228-(5.63) fotolentelės Nr. 1 nustatyta, kad faktinė situacija užfiksuota 2021-03-08 nepasikeitusi, yra įrengtas metalinis užtvaras, bet yra nuimtas eismą draudžiantis kelio ženklas.
Iš pateiktų teismui 2022-04-05 DOK-15068 nuotraukų nustatyta, kad Priede Nr. 3, 4, 5 užfiksuotos sudėtos plytos, žvyras, metaliniai stulpeliai.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-04-02 rašte Nr. 1-16-211 nustatyta, jog patikrino SB „Putinas“ ir SB “Upelio vingis“ teritorijų Inkaro gatvės ir Kretainio tako sankirtoje esantį privažiavimą ir buvo nustatyta, jog privažiavimas užtvertas, bei SB „Upelio vingis“ pirmininkas įpareigotas kliūtis pašalinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos Klaipėdos rajono 2020-01-05 rašte nurodyta, kad pagal SB „Upelio vingis“ prašymą buvo atlikta patikrinimas, kuriuo metu Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad SB „Upelio vingis“ neturi nekilnojamojo turto registre registruotos išorinės bendrijos ribos.
Iš pateikto teismui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-03-31 priminimo Nr. 4550031229 nustatyta, kad SB „Upelio vingis“ privalo sumokėti mokesčius iki 2013-04-30, įmokos pavadinimas: 3121 juridinių asmenų nuompinigiai ( užmokestis) ir valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomą/mokėjimas/įmoka; 3123 juridinių asmenų nuompinigiai (užmokestis) ir valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomą/mokėjimas/delspinigiai.
Iš 2010-12-20 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-AT-00546-10 nustatyta, kad tvora skirianti atsakovės ir trečiojo asmens SB „Putinas“ teritoriją buvo išardyta 2010 m. rudenį.
Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų misterijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020-12-30 rašto Nr. 9.4-3-2733 nustatyta, kad bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų (Žin. 2005-02-24, Nr. 26-852) nenustatyta ir iš SB „Putinas“ pusės grunto pagrindas ties Smeltaitės taku yra iš augalinės kilmės grunto (juodžemio), todėl nepritaikytas automobilių privažiavimui, buvo rekomenduota įsirengti teisės aktus atitinkantį pravažiavimą specialiosioms tarnyboms, kad nelaimės atveju būtų galimybė pasinaudoti vandens telkiniais esančiais kitoje sodininkų bendrijoje.
Iš į bylą patiektų rašytinių įrodymu, nustatyta, kad 1993-04-29 Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 187-v patvirtinti SB „Putinas“ bendrą naudojimą tikslų plotą 14,82 ha bei suteikti privatinės nuosavybės teisės sodų sklypus SB „Putinas“ nariams. 1993-09-30 Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 374-v patvirtinti SB „Vingis“ bendrą naudojamą tikslų žemės sklypo plotą 11,3203ha bei suteikti privatinės teisės nuosavybės teisės sodų žemės sklypus SB „Vingis“ nariams, o taip pat buvo įpareigoti žemės sklypų Nr. 1,2,57,58,59,60,65,66,67,68 laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VI punkto.
Trečiojo asmens SB „Putinas“ prie atsiliepimo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 2015-05-03 tvora nebuvo įrengta ties Kertainio taku, tačiau buvo kitos kliūtys.
Iš atsakovės materialinių vertybių žurnalo nustatyta, kad Smeltalės gatvė ir privažiavimo takai įrengti 1989 m., Tiltas per Tolupio upelį – 1989 m., apsaugos tvenkinys 4 vnt. -1989 m., 160 m. pietinė teritorijos tvora 1989-1992 m., Rytinė teritorijos tvora 240 m. -1989-1992, Atliekų konteinerių laikymo aikštelės 3 vnt. 2008 m., rytiniai įvažiavimo vartai -2010 m., valstybinės vėliavos stiebas -2010 m., pavėsinė -2010 m., kuri nurašyta 2016 m., žoliapjovė MDT 2019 m., stebėjimo sistema 2021 m.
Iš UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2012 m. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/66839 nustatyta, kad buvo atlikta kadastro byla Smeltalės gatvei, kadastro bylos Nr. 55/66836 Kretainio gatvės kadastro byla.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95-4.99 straipsniai detaliai reglamentuoja savininko teisių apsaugą bei galimus tokių teisių pažeidimų gynimo būdus. CK 4.110 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose. CK 4.108 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būt įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. CK 4.109 straipsnis 1 dalis reglamentuoja valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdomo turto patikėjimo turinė, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turo perdavimo patikėjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme.
CK 6.629 straipsnio nuostatos numato, kad yra panauda, tai yra neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens SB „Putinas“ yra kilęs ginčas dėl to ar turi teisę vienos bendrijos nariai naudotis keliais esančiais atsakovės teritorijoje. Kaip patvirtina į bylą surinkti rašytiniai įrodymai būtent gavusi trečiojo asmens SB „Putinas“ skundą ieškovė atliko tyrimą ir nustatė, kad yra neteisėtai įrengti užtvarai valstybinėje žemėje. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl to ar turi teisę trečiasis SB „Putinas“ ir kiti asmenys važinėti per atsakovei priskirtą teritoriją.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog šioje byloje negatorinį ieškinį pareiškusi ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkė (patikėtinė) ir kad jos, t.y. valstybės, teisės yra pažeistos. Savo ruožtu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jos elgesys ginčijamoje žemės sklypo dalyje įrengiant vielos tinklo tvorą bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra SB „Upelio vingis“ Kretainio tako – SB „Putinas“ Inkaro gatvės ir ties bendra SB „Upelio vingis“ Smeltaitės tako – SB „Putinas“ Slėnio gatvės riba Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., ir smėlio/žvyro dėžę, plytas nuo SB „Upelio vingis“ Smeltaitės tako Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neneigė, kad ieškinyje nurodyti užtvarai yra įrengti, tai yra, kad yra tvora bei smėlio /žvyro dėžė ir, kad tai yra jos nuosavybė, tačiau neigė, kad plytos priklauso atsakovei, nes plytų savininkas yra fizinis asmuo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji yra tvoros savininkė, bei tai, kad visa sodininkų bendrijos teritorija jai yra perduota aktu, todėl ji valstybinę žemės valdo panaudos būdu ir joks leidimas atlikti tvoros remonto darbus ar sandėliuoti žvyrą/ smėlį nėra reikalingas iš ieškovės.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymai bei šalių ir jų atstovų duotais paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į tvorą, kuri kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu pradėta statyti laikotarpiu nuo 1989m. iki 1992 m. tai, kad tvora buvo statoma atsakovės narių lėšomis bei talkos būdu iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. Š., B. B., D. S. S. ir V. Š. bei trečiasis asmuo G. V. bei byloje esantis atsakovės protokolas, kuriuo nuspręsta, kad būtina aptverti teritoriją tvora ir tai bus daroma talkos būdu. Liudytoja D. S. S. taip pat nurodė, kad tvora buvo nukirpta, kai įsikūrė sodininkų bendrija “Putinas“. Iš trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Putinas“ į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad 2015-05-03 tvora nebuvo įrengta ties Kertainio taku, tačiau buvo kitos kliūtys.
Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškiniu prašomos pašalinti kliūtys, tai yra įrengtas užtvaras, smėlio/žvyro dėžė ir plytos yra ant žemės, kuri yra skirta vidaus keliukų teritorijai, tačiau mano, kad keliukai yra atsakovės nuosavybė, nes ji yra kelio statytoja ir ji turi teisę naudotis tuo keliu ir ant kelio laikyti statybines medžiagas ar dėti užtvarus. Iš UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2012 m. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/66839 nustatyta, kad atsakovė buvo užsakiusi atlikti kadastro bylą Smeltalės gatvei bei kadastro bylą Nr. 55/66836 Kretainio gatvei, tačiau šios gatvės iki šiol nėra įregistruotos nei atsakovės vardu, nei yra perduotos savivaldybei.
Lietuvos Respublikos Sodininkų įstatymo 6 straipsnio 1 dali numato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės: 1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją); 2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai; 3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys; 4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentai, kad atsakovė panaudos būdu valdo visą jai valstybiniu aktu perduotą žemės sklypą, nes kaip patvirtina bylos rašytinė medžiaga iš pradžių buvo suteiktas žemės sklypas sodininkų bendrijai kurti, tačiau vėliau fiziniams asmenims buvo leista išsipirkti privatinės nuosavybės teise jiems paskirtus sodo sklypus. Todėl vien tai, kad 1988-04-20 Valstybinės žemės naudojimo teises aktu Nr. 004235 buvo suteiktas 12,3 ha žemės sklypas sodininkų bendrijos kūrimui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis aktas, patvirtina, kad visą šį sklypą, kartu su jame esančiais vidaus keliais ar bendro naudojimo teritorijomis atsakovė valdo panaudos pagrindu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-18 nutarime „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 3 straipsnyje nurodyta kokius žemės sklypus sodininkų bendrija turi teisę privatizuoti, o kokius ne ir nėra numatyta galimybė sodininkų bendrijai privatizuoti kelius. Atsakovė į bylą teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra išsipirkusi valstybinę žemę, ar sudariusi nuomos sutartį dėl valstybinės žemės.
Įvertinus tai, kad atsakovės teritorijoje esančios gatvės/keliai nėra suformuotos ir įregistruotos atsakovės vardu ir jos nėra perduotos savivaldybei, todėl pagal teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti, kad tai yra nesuformuota valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė. Tai, kad atsakovė savo lėšomis įrengė kelio dangą ar atlieka šios kelio dangos priežiūrą nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei yra perduota valdyti valstybinė žemė ir ji yra teisėta šios valstybinės žemės naudotoja. Tai, kad atsakovė kurį laiką pagal tuo metu galiojančius įstatymus mokėjo nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę ar kelius, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra teisėta sodininkų bendrijoje esančių vidaus kelių valdytoja, nes ji nėra įregistravusi kelio kaip statinio Nekilnojamojo turto registre.
Teismas sutinka, kad nuosavybės teisė taip pat gali būti įgijama sukuriant ar pastatant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau kalbant apie statinio statybą, nuosavybės teisė į statinį jį pastatant gali būti įgijama tik tokiu atveju, jeigu statinio statyba atlikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali būti civilinės apyvartos objektu. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia ir neginčija aplinkybių, kad ji nėra gavusi ieškovės sutikimo remontuoti tvorą ir statyti kelią, nes mano, kad toks sutikimas atsakovei yra nereikalingas. Įvertinus tai, kad atsakovė pastačiusi tvorą jos neįregistravo, o tvora yra valstybinėje žemėje, į tai, kad dalis tvoros buvo keista ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės sutikimas buvo būtinas siekiant remontuoti tvorą bei sandėliuoti statybines medžiagas ant valstybinės žemės, tačiau atsakovė dėl tokio sutikimo nesikreipė, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė įstatymus, nes be leidimo uždėjo užtvaras valstybinėje žemėje ir tuo pažeidė ieškovės teises.
Net ir tuo atveju jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Ginčo tvora nuosavybės teisė jos valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta atsakovės vardu, todėl turėtų būti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.
Sprendžiant klausimą dėl ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimo, pagal jos pareikštą negatorinį ieškinį, pakanka nustatyti, jog atsakovė yra atlikusi savininko teises pažeidžiančius veiksmus (pastačiusi užtvarą, sandėliuoja smėlį/žvyrą) valstybinėje žemėje be teisėto pagrindo. Taigi nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kaip ir kokiu tikslu yra naudojama valstybinė žemė ir kokia yra jos funkcinė paskirtis (keliams įrengti ar pan.).
Įvertinus bylos medžiagą, išklausius išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai naudoja valstybinę žemę (nes nėra jos nei privatizavusi, nei sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, nei įgijusi jos valdymo teisės kitu pagrindu), tuo pažeisdama valstybės interesus, todėl ieškovės ieškinys dėl tuo pačiu apribodama galimybę pagal paskirtį naudoti žemę.
Teismo vertinimu atsakovė byloje neįrodė, jog šie veiksmai valstybinėje žemėje buvo atlikti teisėtai, taip pat neįrodė, jog tinklo tvora, žvyro/ smėlio dėžė yra įrengti jai priklausančių žemės sklypų ribose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje įrodė būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo tenkintinas, ieškovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės dalį, atlaisvinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra SB „Upelio vingis“ Kretainio tako – SB „Putinas“ Inkaro gatvės ir ties bendra SB „Upelio vingis“ Smeltaitės tako – SB „Putinas“ Slėnio gatvės riba Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., ir smėlio/žvyro dėžę, nuo SB „Upelio vingis“ Smeltaitės tako Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r. (CK 4.98 straipsnis).
Atsakovė neigė, kad jai nuosavybės teise priklauso plytos, esančios Smeltalės take ir nurodė, kad šios plytos yra fizinio asmens. Trečiasis asmuo G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad plytos, esančios Smeltalės tako gale, Kiškėnų k., Klaipėdos r., priklauso jam nuosavybės teise, nes jas įsigijo tikslu statyti pavėsinę, o nurodytoje vietoje jas sandėliuoti jam leido buvęs atsakovės pirmininkas, todėl įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti plytas, nes šios plytos yra ne atsakovės ir ne atsakovė jas ten sudėjo, todėl ieškinys toje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra patenkinti du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 150,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021). Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei kasacinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis.
Šioje byloje susidarė 20,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Upelio vingis“ per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti įrengtus užtvarus iš bendro naudojimosi keliams skirtos valstybinės žemės ploto ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Kretainio tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ Inkaro gatvės ir ties bendra sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Smeltaitės tako – sodininkų bendrijos „Putinas“ Slėnio gatvės riba Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., ir smėlio/žvyro dėžę, nuo sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ Smeltaitės tako Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos r.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ 150,00 Eur žyminį mokestį, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.
Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Upelio vingis“ 20,00 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.