Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra jis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2002-04-29 sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui D. Š. po 57,92 Eur kas mėnesį iš visų rūšių jo uždarbio pajamų nuo 2001-10-08 iki sūnaus pilnametystės, nuo 2001-10-08 iki 2011-05-13 dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, nemokėdamas jokių lėšų, vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą mokėti lėšas savo sūnui D. Š. išlaikyti, dėl ko susidarė 7000,40 eurų įsiskolinimas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.

Kaltinamojo R. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žinojo jog pagal 2002-04-29 teismo sprendimą privalėjo mokėti nepilnamečiui sūnui D. Š. alimentus. Nuo 2002 metų, tikslios datos neatsimena, nes praėjo daug laiko, gyveno ir dirbo Maskvoje iki 2015-09-15. Nurodytą dieną buvo deportuotas iš Rusijos, nes neturėjo leidimo gyventi šioje šalyje. Alimentų sūnaus išlaikymui nemokėjo, nes uždirbdavo nedaug ir pačiam reikėjo pragyventi. 2010 m. spalio – gruodžio mėn., sūnus D. Š. buvo atvykęs pas jį pasisvečiuoti. Kada jis atvyko ir kiek laiko jis gyveno pas jį, neatsimena. Tuo metu jį išlaikė, tačiau kiek pinigų skyrė jam, neatsimena, nes praėjo daug laiko. Kaltu prisipažįsta visiškai (88 b. l.).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2015-03-29 liudytojo D. Š. parodymais, kad tėvą R. Š. paskutinį kartą matė 2010 m. gruodžio mėnesį, kai buvo nuvažiavęs pas jį į Rusiją. Tuo metu tėvas dirbo statybose ir ten pat gyveno, tad nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturėjo. Iki minėtos kelionės tėvo nematė apie 5 metus, jis tik retai paskambindavo, tačiau su juo jis nesimatė. 2010 m. gruodžio mėnesį tėvas jam davė 500 JAV dolerių, iki to laiko iš tėvo jokių pinigų negaudavo, jo mamai alimentų jis nemokėjo. Iš pokalbio su tėvu, jis suprato, kad Rusijoje jis gyvena ir dirba apie 10 metų. Apklausos metu jis patikslino, kad į Rusiją pas tėvą jis atvyko 2010 m. spalio mėnesį ir buvo iki 2010 m. gruodžio mėnesio ir šiuo laikotarpiu jis gyveno ir dirbo kartu su tėvu statybose. Tėvo duoti 500 JAV dolerių buvo uždirbti jo statybose. Nuo 2010 m. gruodžio mėnesio su tėvu jokių ryšių nepalaiko (61-62 b.l.).

2002-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteista iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Š. naudai sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį iš visų rūšių jo uždarbio (pajamų) mokėti nuo 2001-10-08 dienos iki sūnaus D. pilnametystės (57 b.l.).

2008-01-29 Lietuvos Respublikos antstolio R. S. kontoros pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nustatyta, kad 2002-04-29 Kauno miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. N2-2367/2002 iš skolininko R. Š. sūnui D. išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt kas mėnesį iš visų rūšių jo uždarbio (pajamų) iki sūnaus pilnametystės išieškotojai D. Š. (20 b.l.).

2008-05-21 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nustatyta, kad D. Š. nuo 2008-01-29 kiekvieną mėnesį mokama 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (21 b.l.).

2015-09-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008-05-26 iki 2011-06-22 D. Š. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta viso 2230,61 Eur (25-26 b.l.).

Iš 2015-12-03 antstolio R. S. atsakymo nustatyta, kad iki D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4769,79 eurai (52 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu, tokie, kaltinamojo R. Š., veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 164 str. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra jis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2002-04-29 sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui D. Š. po 57,92 Eur kas mėnesį iš visų rūšių jo uždarbio pajamų nuo 2001-10-08 iki sūnaus pilnametystės, nuo 2001-10-08 iki 2011-05-13 dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, nemokėdamas jokių lėšų, vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą mokėti lėšas savo sūnui D. Š. išlaikyti, dėl ko susidarė 7000,40 eurų įsiskolinimas.

Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei kaltinamojo visišku prisipažinimu, todėl R. Š. baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (105 b. l.). 2015-12-10 nukentėjusioji D. Š. ir nukentėjusysis D. Š. telefonu informuoti apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (102 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis, R. Š., padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nebaustas administracine tvarka (95 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (99 b.l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (101 b. l.), nedirbantis (96-97 b.l.), neteistas (94 b.l.).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo nuomone, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, skirtina bausmė kaltinamajam R. Š. mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str. ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant:

- bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Š. galutinę sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Išaiškinti R. Š., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.