Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pripažintas Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nutartimi Suderinta nuteistajam J. A. Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto, penktojo skirsnio, 60a § pažeidimus paskirta subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies bei BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Agder apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausme, kuri suderinta su BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijomis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 4 d.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nors nustatytas formalusis ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, nes bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Spręsta, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam nustatyta dar sąlyginai trumpą laiką, bei vis dar išlieka nemažas skaičius nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie buvo nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bendravo su nusikalsti linkusiais asmenimis, o laisvalaikio leidimas su tokiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Taip pat nuteistojo savivertė pakankamai aukšta, savianalizė vidutinė, patenkintas savimi, probleminių sričių neįžvelgia, didžiausią nesėkmę įvardina įkalinimą, tačiau to priežasčių neieško. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka už vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, tuo tarpu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu, prokuroro atsiliepimu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. A. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. Nuteistasis skunde teigia, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes apylinkės teismas, išsiųsdamas jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį (1 t., b. l. 25) neišaiškino, kad jis turi teisę pateikti atsiliepimą į prokuroro skundą. Pagal BPK 360 straipsnio 3 dalį, be kita ko, prieš skundo dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjimą, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Šiuo atveju iš tiesų matyti, kad apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartyje nenurodė nuteistajam, jog jis turi teisę per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į prokuroro skundą, įvardinant tik tai, kad jis turi teisę pareikšti nušalinimus ar kitus prašymus. Nors tokie procesiniai netikslumai nėra pateisintini ir nuteistajam turi būti išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą, tačiau vis tik apygardos teismo vertinimu, šis pažeidimas nėra toks, kuris esmingai suvaržė nuteistojo galimybę gintis, nes savo argumentus dėl Komisijos priimto Nutarimo pagrįstumo jis galėjo išdėstyti pateikdamas apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, kas ir buvo padaryta.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Vis tik, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, vien formaliojo ir materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindų nustatymas nėra savaiminis pagrindas ar imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes J. A. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas į namus trumpalaikių išvykų metu, pažeidimų nenustatyta, nuo 2023 m. vykdo darbinę veiklą ir ją tęsia iki šiol, neturi finansinių įsipareigojimų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje pragyvena iš savo uždirbamų lėšų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gydėsi reabilitacijos centre dėl priklausomybės alkoholiniams gėrimams, padeda naujai atvykusiems reabilitantams, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas dešimt kartų, paskutiniojo vertinimo metu jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą. Visos šios aplinkybės, įvardintos ir nuteistojo skunde, iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje J. A. akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir tai leido spręsti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu gali būti vertinama kaip žema. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu J. A. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tokia rizika buvo nustatyta tik paskutiniojo 2025 m. sausio 16 d. atlikto vertinimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados 7.1. punkto matyti, kad nuo 2020 m. nuteistajam atliktų vertinimų metu buvo nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. taip pat nustatyta vidutinė rizika, stebint akivaizdžią pažangą ją mažinti. Tad nors šiuo metu įžvelgtina materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo formavimosi pradžia, tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog žema nuteistojo pakartotinio elgesio rizika stebima neilgai, todėl šis trumpas laikotarpis kol kas nėra pakankamas daryti išvadą, kad nuteistasis būdamas laisvėje jau gebės savarankiškai siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir nenusikalsti. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistajam yra nustatyta net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių tolimesnė korekcija yra būtina. Apygardos teismo vertinimu, priėmus skubotą sprendimą nuteistajam jau dabar taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Nustatytų apsauginių veiksnių skaičius šiuo metu negali atsverti didelės gausos nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiaus. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.8. punkto matyti, kad nuteistajam tikslinga dėti pastangas gilinant savo veiksmų analizę, ieškoti savo teisei priešingo elgesio priežasčių, įvertinti ne tik savo teigiamas, tačiau ir neigiamas asmenines savybes. Taip pat tikslinga dėti kryptingas pastangas siekiant įgauti tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, vertinant tai, kad nuteistasis susikoncentruodavo tik į galinčias kilti teigiamas jo elgesio pasekmes, tačiau ignoruodavo neigiamas bei ugdyti savikritiškumą.

14. Skunde nuteistasis iš esmės teigia ir tai, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į likusios neatliktos bausmes dalį bei nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Be to, vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu jį apibūdinančias duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Taigi, kaip matyti, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka tiek už užsienio valstybėje, tiek už Lietuvos Respublikoje įvykdytas nusikalstamas veikas, kurios atitinkamai priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. J. A. įvykdytos nusikalstamos veikos yra sietinos su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda. Šiuo atveju aktualios aplinkybės nurodytos ir Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte, iš kurių matyti, kad nuteistasis ne tik įvykdė nusikalstamą veiką veikdamas kartu su kitais asmenimis, tačiau buvo jų organizatorius. Tai suponuoja išvadą, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė ne paveiktas už save stipresnių asmenų, tačiau pats kitus asmenins įtraukė į nusikalstamų veikų darymą. Tai vis tik leidžia spręsti, kad nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstatymų nuostatų, elgėsi rizikingai pasirinkdamas ir kriminalines nuostatas palaikančią draugų ar pažįstamų aplinką. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi, nes nuteistasis būdamas laisvėje priėmė savarankišką sprendimą vykdyti nusikalstamas veikas, o ne buvo paveiktas kitų asmenų ar įtrauktas į nusikalstamų veikų darymą. Be kita ko, nors nuteistasis teigė būdamas laisvėje dirbęs užsienyje, tačiau ten gautų lėšų pakakdavo tik taupiam pragyvenimui Norvegijos Karalystėje, tad tai leidžia daryti išvadą, kad jo įvykdyti nusikaltimai turėjo ir finansinį pobūdį. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, ne tik apibūdina nuteistojo elgesį nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau atskleidžia ir tam tikras jo elgesį apibūdinančias savybes, kurios gali kelti riziką jam būnant laisvėje pakartotinai nusikalsti.

15. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – kiek daugiau nei ketveri metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

16. Nepaneigiant nuteistojo tamprių ryšių su artimaisiais, pastovios darbo vietos turėjimo, galimos gyvenamosios vietos turėjimo bei kitų nustatytų jo apsauginių veiksnių, vis tik pažymėtina, kad didžioji dauguma šių apsauginių veiksnių, tokių kaip gyvenamosios vietos, darbo vietos bei šeimos turėjimas egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje J. A. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus bei dirba, tad iš esmės nuteistajam palaipsniui yra sudaromos sąlygos tinkamai integruotis į visuomenę.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu ženkliai progresuojantį J. A. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.