Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 str. 2 d., ir, pritaikius LR BK 62 str. 1 d., 2 d., nuteistas 80 MGL ( 10000 Lt) dydžio bauda.

Procesas pagal civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ ieškininius reikalavimus dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų nutrauktas.

UAB „Duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys dėl LR CK 6.261 str. 2 d. numatytų palūkanų priteisimo atmestas.

Civiliam ieškovui UAB „Duomenys neskelbtini“ pripažinta teisė į ieškinio dėl LR CK 6.37 str. numatytų procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ prekybos tabako gaminiais filialo direktoriumi, nenustatytu metu ir vietoje, turėdamas vieningą tyčią, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą, t. y. pagal 2000-03-10 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LBB 9038640 pasisavino 500 blokų cigarečių „Kosmosas“, kurių vertė 7705,40 Lt; pagal 2000-06-01 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LBC 1591923 pasisavino 2700 blokų cigarečių „Astra“, kurių vertė 36315 Lt, t. y. tokiu būdu iš viso pasisavino UAB „Duomenys neskelbtini“ turto už 44020,40 Lt ir šiais savo veiksmais padarė LR BK 183 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas UAB „Duomenys neskelbtini“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinio ieškovo pareikštas ieškinys dėl 18000 Lt priteisimo, ir patenkinti civilinį ieškinį. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ teisė į ieškinio dėl LR CK 6.37 str. numatytų procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priteisti iš nuteistojo R. L. 1100,07 Lt procesinių palūkanų.

Nesutikdamas su teismo sprendimu atmesti civilinį ieškinį dėl LR CK 6.261 str. numatytų palūkanų priteisimo, motyvuojant tuo, kad minėtas straipsnis reglamentuoja sutartinę atsakomybę, o R. L. atveju konstatuotina deliktinė atsakomybė, civilinis ieškovas mano, jog pažodinis LR CK 6.261 str. aiškinimas neatitinka šios normos prasmės, taip pat LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, jog, vadovaujantis teismo logika, asmuo, laiku neatsiskaitęs pagal sutartį, t. y. pažeidęs civilinę teisę, turėtų sumokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką ir iš jos nesąžiningai praturtėjęs, preziumuojamų minimalių nukentėjusiojo asmens nuostolių atlyginti neprivalėtų. Tvirtina, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis neatitinka LR CK 6.251 str. įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, kadangi teismas skolininko pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius siejo ne su skolininko (R. L.) civilinės atsakomybės pagrindais (neteisėtais veiksmais, kalte, priežastiniu ryšiu ir žala), bet su civilinės atsakomybės rūšimi. Teigia ir deliktinės atsakomybės atveju galiojant visiško žalos atlygimo principą, nes LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, jog žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Mano, jog ta aplinkybė, kad LR CK 6.261 str. vartoja terminą „nuostoliai“, o LR CK 6.263 str. – „žala“, neturi reikšmės, kadangi LR CK 6.249 str. 1 d. numato, jog piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Teigia, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad R. L. , neteisėtai pasisavinęs tabako gaminius, nepagrįstai praturtėjo, todėl įgijo piniginę prievolę atlyginti materialinę žalą. Pabrėžia, kad ši prievolė atsirado visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu, t. y. ne tik dėl nusikalstamų nuteistojo R. L. veiksmų. Tvirtina, jog teismas turėjo pripažinti, jog nuteistasis praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pastarasis naudojosi civilinio ieškovo turtu ir gavo iš to materialinę naudą. Pažymi, jog teisės teorijoje laikytina, kad už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas. Skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2005 m. birželio 29 d. konsultacijos nuostatas, akcentuodamas, jog šiuo atveju R. L. naudojosi civilinio ieškovo turtu ir už jį gautais pinigais, todėl privalo atlyginti minimalius nuostolius.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nenuoseklus, kadangi tame pačiame nuosprendyje teismas pripažino, jog R. L. , pasisavindamas turtą, padarė bendrovei žalą, todėl, vadovaujantis LR CK 6.245 str., jam atsirado turtinė prievolė ją atlyginti. Teigia, kad tokiu būdu teismas vienoje nuosprendžio dalyje pripažino, jog nuteistasis padarė civiliniam ieškovui žalą, todėl įgijo piniginę prievolę ją atlyginti, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje jau nusprendė, kad pastarasis žalos atlyginti neprivalo.

Skunde nurodo, kad, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., 5 % metinės palūkanos yra preziumuojami civilinio ieškovo nuostoliai, kurie turėjo būti priteisti iš R. L. už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 2 d. Tuo tarpu už laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai turėjo būti priteista 3 % metinių palūkanų (1965 m. LR CK 236 str.)

Paskutinėje skundo dalyje dėstomi argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ši nuosprendžio dalis keistina kaip neatitinkanti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Apelianto manymu, pradėjus civilinį procesą, jam tektų pateikti ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, būtų keliama civilinė byla, rengiami teismo posėdžiai ir pan., t. y. toks procesas užtruktų keletą mėnesių, būtų gaištamas ne tik šalių, bet ir teismo laikas. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas turėjo objektyvią galimybę šioje dalyje nagrinėti civilinį ieškinį iš esmės. Pažymi, kad LR CK 6.37 str. 2 d. nustatytos palūkanos yra procesinės, t. y. tai nėra materialinis teisinis reikalavimas, todėl nagrinėjant civilines bylas įprasta, kad teismas nurodo datą, nuo kada skaičiuojamos procesinės palūkanos, bei sumą, nuo kurios skaičiuojamos šios palūkanos, o tiksli suma apskaičiuojama vykdymo procese. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla teisme gauta 2007 m. rugsėjo 25 d., nesumokėta suma tuo metu buvo 57182,24 Lt, todėl nuo šios datos ir sumos turi būti priteistos procesinės palūkanos. Apelianto paskaičiavimu, iš nuteistojo R. L. iš viso turėjo būti priteista 1100,07 Lt (1026,15 Lt+73,92 Lt) procesinių palūkanų (kadangi 2008 m. sausio 14 d. R. L. sumokėjo 44020,40 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. sausio 13 d., tai už 131 dieną (nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. sausio d.) įskaitytinai turi būti priteista 1026,15 Lt; o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis 2008 m. vasario 25 d. sumokėjo likusią įsiskolinimo dalį 13161, 84 Lt, tai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 208 m. vasario 25 d. (už 41 dieną) įskaitytinai turi būti priteista 73,92 Lt).

Atsikirtimu į civilinio ieškovo apeliacinį skundą nuteistojo R. L. gynėjas prašo kaip nepagrįstą atmesti šį skundą. Nurodo, jog 2008-02-26 pareiškimu civilinis ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir prašė iš jo ginamojo priteisti 18000 Lt metines palūkanas (pagal LR CK 6.261 str. 2 d.) ir LR CK 6.37 str. numatytas procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pažymi, jog viena iš palūkanų funkcijų yra nuostolių kompensavimas, ką ir prašo priteisti civilinis ieškovas. LR CK 6.261 str. nustatyta, kad piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (tiesa, gali būti nustatytos išimtys dėl palūkanų nemokėjimo). Pabrėžia, jog norint taikyti LR CK 6.210 str. turi būti 3 sąlygos, t. y. 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2 ) turi būti praleistas prievolės įvykdymo terminas; 3 ) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Gynėjo teigimu, analizuojamu atveju nėra nė vienos iš išvardintų sąlygų, būtinų taikyti LR CK 6.210 str. ir priteisti 18000 Lt palūkanų. Pirmiausia nurodo, kad R. L. prievolė ieškovui nelaikytina pinigine (pastarasis nuteistas už ieškovui priklausančių cigarečių pasisavinimą), be to, ieškovas atsisakė savo reikalavimų dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Antra, prašomos priteisti palūkanos yra numatytos LR CK 6.261 str., reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, kai tuo tarpu jo ginamojo atsakomybė yra deliktinė (joks terminas prievolei įvykdyti nebuvo nustatytas, todėl jis nebuvo praleistas). Trečia, LAT 1999-06-18 nutarimo Nr. 9 20 p. nustatyta, jog negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nėra priteisiami, t. y. tokiu būdu apribota galimybė ieškovo reikalavimus priteisti palūkanas spręsti baudžiamojo proceso tvarka.

Atsikirtime nurodoma, kad LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei (pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą) atsirasti, todėl žalą dėl nusikaltimo patyręs nukentėjusysis turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymo nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintinos sumos. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju civilinio ieškovo reikalavimas priteisti iš jo ginamojo R. L. procesines palūkanas negali būti tenkinamas, kadangi nepriteistos jokios sumos. Tvirtina, kad ieškovui atsisakius reikalavimo dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir teismui tokios žalos nepriteisus, jokie minimalūs nuostoliai pagal LR CK 6.210 str. nepriteistini, t. y. nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pabrėžia, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ieškovas prašė procesines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos, o, atsisakęs reikalavimo priteisti žalos atlygimą, nenurodė konkrečios sumos, nuo kurios būtų skaičiuojamos šios palūkanos. Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas nurodė prašantis priteisti palūkanas (jas vadina minimaliais nuostoliais) nuo 2000-11-02 iki 2007-11-02, o procesines palūkanas nuo 2007-09-25 iki 2008-02-25, t. y., gynėjo manymu, tokiu būdu neaiški ne tik suma, nuo kurios prašoma priteisti palūkanas, bet ir laikotarpis, kadangi jis dubliuojasi. Pažymi, kad, patenkinus ieškovo prašymą iš jo ginamojo kaip minimalius nuostolius priteisti 18000 Lt, procesinių palūkanų nuo šios sumos vis tiek nebūtų galima priteisti, kadangi LR CK 6.37 4 d. nustato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė ir nuteistojo R. L. gynėjas prašė atmesti civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą. Be to, prokurorė prašė iš nuteistojo R. L. priteisti atstovavimo išlaidas – 708 Lt.

Civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ ieškinį dėl CK 6.261 str. 2 d. numatytų palūkanų priteisimo bei pripažino teisę į ieškinio dėl LR CK 6.37 str. numatytų procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas – atmetęs teisę į LR CK 6.261 str. numatytas palūkanas, teismas tuo pačiu pripažįsta teisę į procesines palūkanas, t. y. šiuo atveju gaunama nelogiška situacija, kadangi nebelieka sumos, nuo kurios būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos. Nesuprantama, kaip civilinis ieškovas galėtų pasinaudoti savo teise į procesines palūkanas, jeigu teismas atmetė jo reikalavimą priteisti metines palūkanas, nuo kurių skaičiuojamos ir LR CK 6.37 str. 2 d. numatytos procesinės palūkanos. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad procesinės palūkanos yra mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu šiuo atveju teismas ne tik nepriteisė konkrečios sumos, bet ir atmetė civilinį ieškinį dėl galimybės ją prisiteisti. Tad niekiniu tampa teismo sprendimas, kuriuo pripažinta teisė į procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad teismas, pripažindamas teisę į procesines palūkanas, turėjo priimti kitokį sprendimą ir dėl LR CK 6.210 str. 1 d. palūkanų priteisimo, iš kurių šiuo atveju ir kildinamos procesinės palūkanos. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė atmetantis civilinio ieškovo teisę į LR CK 6.261 str. 2 d. numatytas palūkanas. Nurodytas straipsnis įtvirtina skolininko pareigą mokėti palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, o palūkanų dydis, tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, yra įtvirtintas LR CK 6.210 str. 1 d. (be to, teismo minimo straipsnio 2 dalies apskritai nėra) Vadinasi, apygardos teismas nurodytu atveju kaip tik ir kalbėjo apie LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. , dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ prekybos tabako gaminiais filialo direktoriumi, pasisavino bendrovei priklausantį turtą – 500 blokų cigarečių „Kosmosas“ ir 2700 blokų cigarečių „Astra“, kurių bendra vertė 44020,40 Lt. Nuteistasis iki priimant nuosprendį atlygino bendrovei padarytą žalą, per du kartus sumokėdamas pinigus, dėl ko civilinis ieškovas atsisakė reikalavimo išieškoti bendrovei priklausantį turtą, pasilikdamas prašymą dėl 18000 Lt metinių palūkanų bei procesinių palūkanų už priteistą sumą nu bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (t. 5, b. l. 2-3).

LR CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. LR CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina bendrą taisyklę, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl, nukentėjusysis patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintinos sumos. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, nesant neteisėtiems veiksmams. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (LR CK 6.261 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Vadovaujantis LR BPK 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala, kuri (turtinė žala) pažymėtina šiuo atveju yra pilnai atlyginta ir dėl jos civilinis ieškovas neturi jokių pretenzijų. Tad analizuojamu atveju tiesioginė turtinė žala yra atlyginta, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nėra priteisiamos. Visgi atsižvelgiant į tai, kad civiliniai įstatymai numato tokią nukentėjusiojo teisę, tikslinga pripažinti civiliniam ieškovui teisę į LR CK 6.210 str. 1 d. numatytų palūkanų patenkinimą, o jų dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Sprendimas civilinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl ieškovo teisės į LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydį būtinas ir dėl to, jog, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino civilinio ieškovo teisę į LR CK 6.37 str. numatytas procesines palūkanas, kurių dydis galėtų būti apskaičiuotas tik tuo atveju, jei būtų priteista konkreti suma dėl metinių palūkanų.

Apeliacinės instancijos teisme civilinis ieškovas išreiškė prašymą priteisti iš nuteistojo R. L. advokato išlaidų apmokėjimą. Kartu su minėtu prašymu civilinis ieškovas pateikė dokumentus, t. y. PVM sąskaitos-faktūros nuorašą, iš kurios matyti, kad už apeliacinio skundo surašymą advokatui sumokėta 708 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta dokumentais, jos dydis nelaikytinas perdėm dideliu ar prieštaraujančius protingumo kriterijui, nurodyta suma priteistina iš nuteistojo R. L. .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti civiliniam ieškovui UAB „Duomenys neskelbtini“ teisę į civilinio ieškinio dėl LR CK 6.210 str. 1 d. numatytų palūkanų patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistojo R. L. priteisti civiliniam ieškovui UAB „Duomenys neskelbtini“ 708 litus advokato išlaidoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.