Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo N. M. atstovo advokato Juozo Viščinio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius V. G. 2018-08-14 surašė N. M. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, 2018-06-04 K. V. leido dirbti pardavėja bei 2018-05-30 K. Č. – parduotuvės administratoriumi, apie šių asmenų priėmimą į darbą nepranešęs teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu N. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 nutarimu N. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo N. M. atstovas advokatas Juozas Viščinis nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti N. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nelegalaus darbo objektyvūs požymiai yra šie: 1) turi būti nustatyta, jog asmuo realiai pradėjo dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tik esant šių požymių visetui galima konstatuoti, jog darbas buvo atliekamas nelegaliai.

Dėl K. V. nelegalaus darbo

3.2. K. V. nelegalaus darbo faktas iš esmės buvo paremtais dviem įrodymais – pirminiais K. V. paaiškinimais bei K. V. prekybos apyvartos laikymu MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės seife. Skundžiamame nutarime nėra nustatyta, jog esama visų darbo sutarties požymių. Nenustatyta, jog K. V. vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, kuri nesiejama su darbo rezultatu. Pagal pateikiamus N. M., K. V. paaiškinimus ir įrodymus matyti, jog K. V. vykdoma veikla pagal verslo liudijimą buvo savarankiška – pati K. V. išsiėmė verslo liudijimą prekiauti nustatytoje vietoje, veterinarijos tarnybos leidimą, savo vardu 2018-05-28 sudarė prekybos vietos panaudos sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bei sutartį su prekių tiekėja UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. V. prekybos veiklą vykdė šalia N. M. vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprekiavo jo parduotuvėje esančiomis prekėmis (K. V. prekiavo vaisiais ir uogomis, o MB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo ekologiškais produktais), apskritai neatliko jokių darbo funkcijų MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, šalių nesiejo jokie darbo ar civiliniai santykiai, išskyrus draugiškus santykius, kuriais remiantis K. V. laikė savo prekybos apyvartą MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ seife. K. V. savo nuožiūra užsidėdavo antkainį, nuo kurio priklausė jos iš prekybos gaunamos pajamos, t. y. nuo K. V. atliekamo darbo priklausė galutinis darbo rezultatas – pajamos iš prekybos. Dėl šių priežasčių negalima laikyti, jog K. V. vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, kuri nesiejama su darbo rezultatu, tai neatitinka darbo santykių požymių.

3.3. Nėra nustatyta darbo santykiams kvalifikuoti itin svarbaus elemento – pavaldumo tarp darbuotojo ir darbdavio. Nėra nustatyta, jog K. V. dirbo N. M.. K. V. nurodė, kad ji administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną dirbo pagal verslo liudijimą savarankiškai. Byloje buvo nustatyta, jog K. V. neva dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. M. nustatytu grafiku nuo 9 iki 19 val., todėl teismas šį teiginį laikė pakankamu konstatuoti, jog šalis siejo pavaldumo santykiai. Tačiau nagrinėjamoje byloje apskritai nėra pateikta jokio įrodymo – darbo laiko apskaitos žiniaraščio ar rašytinio susitarimo, patvirtinančio šias prielaidas. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad toks darbo grafikas yra nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo N. M., be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog K. V. dirbo pagal N. M. nustatytą darbo tvarką, o byloje esantys duomenys, kuriais pagrįstas kaltinimas yra pakankamai prieštaringi. K. V. paaiškinimuose teismo posėdyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2018-06-04 jos ir N. M. nesiejo darbuotojo ir darbdavio pavaldumo santykiai, kadangi ji prekiavo savo nuožiūra, tačiau siekdama daugiau užsidirbti per vasarą, neatmetė galimybės įsidarbinti N. M. vadovaujamoje parduotuvėje pagal darbo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinųjų darbo sutarties požymių. N. M. nemokėjo už verslo liudijimo K. V. išdavimą, nebuvo K. V. naudojamo prekybos ploto savininkas, nemokėjo už prekybos ploto nuomą, netiekė prekių, kuriomis buvo prekiaujama, ir už tas prekes nemokėjo (tai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“), nesuteikė K. V. reikalingų darbo priemonių (daržovių svėrimo svarstyklių, maišelių daržovėms, skaičiavimo aparatų ir kt.) – visa tai K. V. neatlygintinai parūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. V. nebuvo mokamas fiksuotas ar procentiniais atlyginimas nuo parduotų prekių apyvartos. Taigi, tiriant K. V. tariamą negalaus darbo faktą, šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

3.4. Svarbus požymis, leidžiantis konstatuoti nelegalų darbą, yra tai, jog asmuo dirbo atlygintinai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog K. V. buvo pinginis ar kitokio pobūdžio atlygis. Priešingai, K. V. už gautas prekes savaitės gale turėjo atsiskaityti su prekių tiekėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-05-28 sudarytą prekių tiekimo sutartį, pasilikdama sau iš pardavimo gautą pelną. K. V. ir N. M. neneigia fakto, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. S. paprašytas padėjo K. V. pradėti vykdyti lauko prekybos veiklą – padėjo gauti reikiamus prekybai leidimus ir prekybos vietą, be kita ko, ir parūpino saugią piniginių lėšų laikymo vietą savo vadovaujamos parduotuvės seife, tačiau N. M. negavo jokios materialinės naudos iš K. V. veiklos, taip pat nėra įrodyta, kad K. V. gavo kokį nors atlygį iš N. M.. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos bei į jas nebuvo atsižvelgta, nelegalus K. V. darbas buvo konstatuotas nesant pagrindinių darbo santykių požymių – atlygintinumo – bei neįrodžius, jog K. V. dirbo N. M. naudai.

Dėl K. Č. nelegalaus darbo

3.6. 2018-06-04 policijos patikrinimo metu protokole buvo surašyta, jog nelegaliai dirba ne tik K. V., bet ir K. Č.. Nustatyta, jog K. Č. nelegalus darbas pasireiškė tuo, kad jis padėjo parašą ant 2018-05-30 MB „(duomenys neskelbtini)“ prekių priėmimo–perdavimo akto, nors jis pradėjo dirbti tik 2018-06-01 bei patikrinimo metu nepateikė darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“, tai Darbo inspekcijos pareigūnas traktavo kaip darbą nesudarius darbo sutarties. Vienas iš nelegalaus darbo objektyvių požymių – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys neįrodo, jog 2018-05-30 K. Č. realiai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra pateikiama nei vaizdo medžiagos, nei fotonuotraukų, nei liudytųjų parodymų, kurie patvirtintų K. Č. darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, tuo labiau, jog 2018- 05-30 maisto prekių parduotuvė buvo uždaryta. K. Č. paaiškinime nurodyta, kad jis 2018-05-30 neatlikto jokių darbo funkcijų MB „(duomenys neskelbtini)“, tik N. M. prašymu, nusprendęs atlikti draugišką paslaugą, nuvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ bei priėmė tiekėjos UAB „Unlivier Lietuva distribucija“ atvežtas prekes, pasirašė ant prekių priėmimo akto. Momentinis asmens veiksmas, trukęs iki 5 minučių, apkritai negali būti laikomas realiu darbu ar darbuotojo darbo funkcijų atlikimu, nes tai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, sukeltų teisinį neapibrėžtumą, kai neatlygintinė paslauga pažįstamam yra traktuojama kaip nelegalus darbas. Siekiant konstatuoti realaus darbo buvimą, reikia nustatyti šio darbo tęstinį pobūdį.

3.7. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Nagrinėjamu atveju administracinės teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuoti objektyvūs elementai (įrodymai): darbo faktas, atlygintinumo faktas, nėra pridėta jokių vaizdinių įrodymų ar liudininkų parodymų, kurie patvirtintų, jog 2018-05-30 K. Č. atliko darbo funkcijas. Pažeidimas buvo surašytas atgaline data 2018-05-30, remiantis prielaidomis, jog liudytojas K. Č. šią dieną galbūt dirbo, nes yra pasirašęs vieną 2018-05-30 įmonės dokumentą, nors Darbo inspekcijos patikrinimas vyko 2018-06-04.

3.8. Nagrinėjamoje byloje, be minėto požymio, būtina išsamiai analizuoti, ar veikoje yra ir kiti nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, pavyzdžiui, ar susiklostę santykiai gali būti vienareikšmiškai ir nepaneigiamai vertinami kaip turintys darbo sutarties požymius.

3.9. Byloje nėra nustatyta, jog asmuo vykdė tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, kuri nesiejama su darbo rezultatu. Nagrinėjamu atveju K. Č. veiksmas buvo nukreiptas tiesiogiai į rezultatą – pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą ir apleisti patalpas, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip tęstinio pobūdžio darbo funkcijų atlikimas. Viena vertus, K. Č. 2018-05-30 atliko MB „(duomenys neskelbtini)” vadybininko funkcijas – priėmė į parduotuvę atvežtas prekes ir pasirašė prekių priėmimo aktą. Tačiau kita vertus, byloje nėra nustatyta, kiek laiko užtruko minėtas veiksmas. Pareigūnai nenustatinėjo, ar tai buvo momentinis veiksmas, trukęs keletą minučių, ar tai tęstinis veiksmas, trukęs visą darbo dieną. Byloje nėra nustatyta, jog K. Č. minėtą dieną atliktų kitas darbo funkcijas, išskyrus prekių priėmimą, todėl byloje yra diskutuotinas klausimas, ar momentinis veiksmas, trunkantis 5 minutes, – priekių priėmimas ir priėmimo akto pasirašymas, gali būti laikomas realiu darbu.

3.10. K. Č. nagrinėjamu atveju neatliko jokių darbo funkcijų visą ar bent dalį darbo dienos. Vien faktas, jog liudytojas pasirašė ant prekių priėmimo akto kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, nesuponuoja jo darbo funkcijų vykdymo, nes jis pasirašydamas privalėjo nurodyti, jog yra MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kitaip jam nebūtų patikėtos prekės. Policijos pareigūnų veiksmai, kurie neturint jokių konkrečių įrodymų apie darbo funkcijų atlikimą, neužfiksavus K. Č. atliekant administracinį nusižengimą bei nesant nei liudytojų parodymų, nei vaizdinės medžiagos, kuria būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog K. Č. 2018-05-30 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, yra neteisingi. N. M. manymu, vien tik faktas, jog K. Č. pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą nurodomą datą, nesant kitų duomenų apie jo darbą, o pačiam K. Č. šiais aplinkybes neigiant, asmens nelegalaus darbo konstatavimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pažeistų įrodymų pakankamumo principą.

3.11. Vertinant atlygintinumą kaip esminį darbo santykių požymį, pažymėtina, jog K. Č. atliktas veiksmas – prekių priėmimas – buvo neatlygintinė paslauga, kurios paprašė N. M., nespėdamas laiku grįžti į savo darbo vietą. Kaip teigia pats K. Č., jis darbo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė 2018-06-01 ir pradėjo dirbti. 2018-05-30 K. Č. negavo jokio piniginio ar kitokio pobūdžio atlygio už prekių priėmimą ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymą, nes tai buvo jo atlikta paslauga N. M., kuris prekių atvežimo metu buvo išvykęs bei neturėjo galimybės priimti tiekėjo atvežtų prekių.

Dėl protokolo surašymo aplinkybių

3.12. Teismų praktikoje sprendžiant bylas dėl nelegalaus asmenų darbo, vieni iš pagrindinių įrodymų yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. Šie paaiškinimai dažniausiai yra įrašomi į administracinio nusižengimo protokolą. Teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.

3.13. K. V. 2018-06-04 protokolo surašymo dieną buvo nepilnametė. Dėl jauno amžiaus bei darbo patirties neturėjimo, išvydusi pareigūnus, ji išsigando, patyrė didelį stresą, pareigūnai ėmė reikalauti pateikti visus prekybos, maisto veterinarijos tarnybos leidimus ir kitus dokumentus, darydami jai spaudimą. K. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog ji buvo pasimetusi, nežinojo, ką sakyti, o pareigūnai reikalavo nurodyti darbdavį bei pateikti darbo sutartį, todėl ji, nežinodama, ką atsakyti, nurodė, jog dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, nors iš tiesų ši informacija buvo klaidinga. Vadovaujantis šia informacija, pareigūnai, nustatę, jog darbo sutartis su K. V. nėra sudaryta, patikrinę VSDFV duomenų bazę, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau K. V. 2019-05-13 teismo posėdyje ir notariškai patvirtintuose paaiškinimuose paneigė 2018-06-01 paaiškinime surašytas aplinkybes, nurodydama, jog tokią informaciją ji klaidingai pateikė patirdama policijos pareigūnų spaudimą ir nesuprasdama realios situacijos. Atsižvelgiat į tai, jog K. V. patikrinimo metu buvo nepilnametė, išsigandusi ir paveikta policijos pareigūnų, šioje byloje nėra tikslinga vadovautis ir laikyti pagrindiniu įrodymu liudytojos K. V. pirminį 2018-06-01 surašytą paaiškinimą, kurį ji pati paneigė pateikusi notariškai patvirtintą paaiškinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). N. M. nesutinka, kad yra įrodyta jo kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigia, jog nėra įrodyti tiek K. Č., tiek K. V. nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, t. y. kad asmenys realiai pradėjo dirbti, darbdavio ir darbuotojų santykiai turėjo darbo sutarties požymių (darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas N. M. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, netinkamai įvertino įrodymus. Šie argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis ir išvadas apie nelegalaus darbo faktinių aplinkybių buvimą padarė remdamasis įrodymų visuma. Apygardos teismas, nekartodamas šiais klausimais padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip to reikalauja ANK 567, 569 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės, pirmosios instancijos teismo nutarime išanalizuoti ir įvertinti visi faktiniai bylos duomenys: tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, iš jų – ir paties N. M. parodymai, liudytojos K. V. parodymai, K. Č., K. V., V. Z. pateikti paaiškinimais ir kt. Teismo nutarime išdėstyti įrodymų vertinimą bei minėtų faktinių aplinkybių nustatymą grindžiantys motyvai. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti. N. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra neabejotinai įrodyta K. Č., K. V., V. Z. pateiktais paaiškinimais, paties N. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

5. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Vadovaujantis minėto teisės akto 56 straipsnio 1 dalimi, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi iš pateiktos nuostatos akivaizdu, jog nelegalaus darbo faktas konstatuojamas dviem alternatyviais atvejai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir 2) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

6. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu bei apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 ir 43 straipsniuose.

Dėl K. Č. nelegalaus darbo

7. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančiais VSDFV duomenimis (b. l. 28) nustatyta, jog K. Č. N. M. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31.

8. Pažymėtina, jog tiek K. Č., tiek N. M. nurodė, jog darbo sutarties sąlygas aptarė bei darbo sutartį pildė 2018-05-24. Iš K. Č. 2018-06-04 Paaiškinimo (b. l. 14–15) nustatyta, jog jis ir N. M. susitarė dėl DK 34 straipsnyje numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo vietos, pareigų, atlyginimo, darbo sutarties termino). Be kitų sąlygų, K. Č. ir N. M. taip pat susitarė dėl K. Č. darbo pradžios – 2018-06-01. Kaip minėta, būtent apie 2018-06-01 K. Č. darbo pradžią buvo informuota VSDFV. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2018-05-30 Perdavimo–priėmimo akto Nr. 0022023 (b. l. 25) nustatyta, jog UAB „Unilever Lietuva distribucija“ perdavė prekes MB „(duomenys neskelbtini)“, prekes priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“, ant dokumento kaip prekes priėmęs asmuo pasirašė administratorius K. Č..

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. neginčija aplinkybės, kad K. Č. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius 2018-05-30 priėmė prekes bei pasirašė prekių perdavimo–priėmimo dokumentą, tačiau nurodo, jog tai nebuvo darbinių funkcijų atlikimas, o tiesiog draugiška paslauga. Apygardos teismas su tokiu N. M. vertinimu nesutinka.

10. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Nagrinėjamu atveju K. Č. 2018-05-30 priimant prekes bei pasirašant prekių perdavimo priėmimo faktą yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) K. Č. realiai atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ bei realiai dirbo (priėmė prekes bei pasirašė dokumentą); 2) N. M. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir K. Č. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas (prekės priimamos ir pasirašomas dokumentas) darbdaviui MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. M. ir darbuotojui K. Č. susitarus (šios aplinkybės, kaip minėta, neginčija nei N. M., nei K. Č.); dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, t. y. K. Č. atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, K. Č. prekes priėmė ir dokumentą pasirašė paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. N. M. ir K. Č. teigė, jog 2018-05-30 buvo dirbama ne atlygintinai, K. Č. N. M. tiesiog padarė paslaugą. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, todėl tai, kad dirbamas atlygintinas darbas, gali būti konstatuojama atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, įvertinus darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, iš byloje esančių rašytinių duomenų (K. Č. 2018-06-04 Paaiškinimo (b. l. 14), K. Č. pateikta užpildyta, bet nepasirašyta 2018-06-01 Darbo sutartis Nr. 08/06-01 (b. l. 22-24)) nustatyta, kad N. M. ir K. Č. susitarė dėl darbo atlygintinumo; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. nesudaryta rašytinė darbo sutartis (administracinio nusižengimo byloje yra pateikta užpildyta, tačiau nei darbdavio, nei darbuotojo nepasirašyta 2018-06-01 Darbo sutartis Nr. 08/06-01 (b. l. 22–24)) bei nustatyta tvarka nepranešta VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

12. Apibendrinęs išdėstytas faktines aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi K. Č. nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog K. Č. 2018-05-30 MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai, N. M. ši aplinkybė buvo žinoma, kaip minėta, jis neneigia, kad pats paprašė K. Č. 2018-05-30 nuvažiuoti į MB „(duomenys neskelbtini)“ bei priimti prekes ir pasirašyti prekių perdavimo–priėmimo dokumentą, todėl N. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, bei leidęs K. Č. dirbti 2018-05-30, apie jo priėmimą į darbą 2018-05-30 teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pagrįstai nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Dėl K. V. nelegalaus darbo

13. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančiais VSDFV duomenimis (b. l. 28) nustatyta, jog K. V. N. M. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018-06-07 iki 2018-06-30.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. V. nuo 2018-06-01 dirbo savarankiškai, todėl N. M. nepagrįstai nubaustas už K. V. nelegalų darbą MB „(duomenys neskelbtini)“. Apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, t. y. 1) nustatyta, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

16. Nei K. M., nei K. V. neginčija aplinkybės, jog ji nuo 2018-06-01 pradėjo prekiauti lauko prekyvietėje, t. y. K. V. nuo 2018-06-01 pradėjo dirbti realiai. Tačiau K. M. neigia, jog K. V. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, jog K. V. dirbo savarankiškai, t. y. turėjo verslo liudijimą, savarankiškai sudarė prekių tiekimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 77–78), prekybos vietos panaudos sutartį (b. l. 79–80). Apygardos teismas tokią N. M. versiją vertina kaip gynybinę, pateiktą siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

17. Aplinkybę, kad K. V. dirbo ne MB „(duomenys neskelbtini)“, o savarankiškai, paneigia pirmiausia jos pačios paaiškinimai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į K. V. darbo paieškas bei susitarimą dėl darbo. Pažymėtina, jog iš K. V. 2019-05-13 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog N. M. socialiniame tinkle „Facebook“ ieškojo darbuotojų tiek atsidarysiančiai parduotuvei, tiek lauko prekybai. Iš šių parodymų akivaizdu, jog N. M. ieškojo ne savarankiškai dirbančių asmenų, o, kaip minėta, darbuotojų.

19. Nors administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas 2018-05-22 Verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. V. gyvenamoji vieta yra Elektrėnuose, o patikrinus verslo liudijimų duomenis, nustatyta, jog verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos Trakų poskyryje, todėl kritiškai vertintina N. M. nurodyta aplinkybė, jog verslo liudijimą neva atsivežė K. V.. Manytina, jog K. V. dėl verslo liudijimo išdavimo būtų kreipusis į Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektrėnų poskyrį.

20. Atsižvelgęs į tai, kad N. M. ieškojo darbuotojų dirbti lauko prekyboje, į tai, kad su K. V. aptarė visas būtinąsias darbo sąlygas (darbo laiką, atlyginimą, pareigas, suprekiautų pinigų perdavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui K. Č., apygardos teismas konstatuoja, kad K. V. realiai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o atsižvelgus į tai, jog K. V. darbo pradžia VSDFV nurodyta 2018-06-07, apygardos teismas konstatuoja, jog N. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdaviuiį atstovaujančiu asmeniu, bei leidęs K. V. dirbti nuo 2018-06-01, apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pagrįstai nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, jog aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria K. V. sudarė tiekimo sutartį (b. l. 101–102), vadovas nuo 2017-05-05, o direktorius nuo 2017-06-07 yra E. S. (b. l. 124), t. y. tas pats asmuo, kuris nuo 2012-10-23 yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 125), teismo posėdžio metu N. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tik patvirtina, kad K. V. pati asmeniškai nieko nesprendė ir sutartį sudarė su tuo tiekėju, kuris jai buvo nurodytas.

21. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. M. kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagą, rašytinius paaiškinimus, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Apeliaciniame skunde N. M. atstovas reiškia reikalavimą priteisti N. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad N. M. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, į tai, kad jo atstovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio skundo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-31 nutarimą nepakeistą ir N. M. atstovo advokato Juozo Viščinio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.