- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- A5.-4149-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03382-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui J. O., išnagrinėjo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius, nes 2019 m. birželio 5 d., 14.00 val., statybų darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojui K. V., kai su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu jis leido K. V. faktiškai dirbti nelegalų darbą. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G., apklausiamas teismo posėdyje, pažeidimą pripažino iš dalies ir parodė, kad K. V. yra kelis kartus dirbęs anksčiau jų įmonėje, bet pradėjo išgėrinėti. Įvykio dieną K. V. atvyko įsidarbinti, jis (V. G.) jį nuvežė parodyti objekto, kuriame dirbs, K. V. parašė pareiškimą, o jis (V. G.) informavo buhalterę, kad K. V. nuo rytdienos įdarbintų, praneštų Sodrai. Po to jis (V. G.) išėjo iš objekto, o K. V. pasiliko. Objekte buvo darbo įrankiai, taip pat objekte dar dirbo D. Š., kitų asmenų nebuvo. K. V. yra dirbęs su D. Š. anksčiau, liko pasikalbėti. Jis (V. G.) nepagalvojo, kad K. V. pradės dirbti. Darbo sutartis dar nebuvo įforminta, K. V. tik parašęs pareiškimą buvo, atlygį jie buvo aptarę, K. V. dirbti turėjo pradėti nuo kitos dienos. Jis (V. G.) sutinka, kad yra atsakingas dėl šios situacijos. Šiuo metu K. V. yra įdarbintas jų įmonėje, pas jį visi dirba oficialiai.
Byloje esančiame V. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2019 m. birželio 5 d. priėmė žmogų į darbą, bet jis turėjo pradėti dirbti sekančią dieną, tačiau kodėl nuvažiavo į darbo vietą, nežino. K. V. yra dirbęs ir anksčiau, todėl pažįsta kitus darbuotojus ir žino paties darbo pobūdį (b. l. 10).
VMI 2019 m. liepos 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2019 m. birželio 5 d., 14.00 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas (duomenys neskelbtini) statybų darbo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu stogo dengimo darbus atlikinėjo D. Š. ir K. V.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamus duomenis, nustatyta, kad D. Š. dirba bendrijoje, o K. V. niekur nedirbantis. K. V. VMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiame statybos objekte dirba pirmą dieną, darbą pradėjo 10.30 val., baigti planavo 17.00 val. Su bendrijos vadovu V. G. tarėsi dėl darbo. Susitarė dėl darbo užmokesčio – 20-30 Eur per dieną, priklausomai nuo atliktų darbų apimties. Darbo priemones bei darbų objektą nurodė V. G.. Su V. G. taip pat susitarta dėl kitų darbo sąlygų užtikrinimo. K. V. taip pat nurodė, kad tikrinimo metu darbo sutarties neturi. Patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius patvirtino, kad bendrija per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019 m. birželio 5 d., 15.47 val. pateikė bendrijos įgalioto asmens V. G. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie K. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. birželio 6 d. (b. l. 6-7);
K. V. 2019 m. birželio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2019 m. birželio 5 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini), dirba pirmą dieną, darbą pradėjo nuo 10.30 val., galvojo darbą baigti 17.00 val. Dėl darbo tarėsi su V. G., jie sutarė dėl darbo užmokesčio – 20-30 Eur per dieną, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Darbo priemones suteikė ir darbo vietą nurodė V.. Šiuo metu rašytinės darbo sutarties dar neturi, susitaręs, jog ją gaus šiandien (b. l. 18).
D. Š. 2019 m. birželio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis gyvenamajame name atlieka stogo dengimo darbus. Šiame objekte šiandien dirba su K., pavardės nežino (b. l. 21).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apdraustojo K. V. 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019-06-06 (neterminuota darbo sutartis), pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė įgaliotas asmuo V. G. 2019 m. birželio 5 d., 15.47 val. Pridėtas minėto pranešimo įrašas (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK bei kiti įstatymai. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios nurodytos šio kodekso 34 straipsnyje. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismo posėdyje apklaustas V. G. iš esmės savo kaltę pripažino, nors ir neigė, kad pats leido K. V. dirbti statybos objekte. Nurodė, kad 2019 m. birželio 5 dieną su darbuotoju K. V. susitarė dėl pastarojo įdarbinimo kitą dieną, taip pat atvežė jį į statybų objektą parodyti, kur bus atliekamas darbas, po ko iš objekto išvyko ir K. V. jame paliko. Tačiau K. V. objekte pradėjo dirbti be jo žinios, darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta. Pripažįsta, kad yra atsakingas už susidariusią situaciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta ir 2019 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2019 m. birželio 5 d., 14.00 val., patikrinimo metu, statybų darbo objekte adresu (duomenys neskelbtini), stogo dengimo darbus atlikinėjo K. V., patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamus duomenis, nustatyta, kad K. V. niekur nedirbantis. Darbuotojas K. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbo pirmą dieną, nuo 10.30 val., dar nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties, dėl darbo tarėsi su V. G., kuris suteikė darbo priemones ir nurodė darbo vietą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apdraustojo K. V. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019-06-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė įgaliotas asmuo V. G. 2019 m. birželio 5 d., 15.47 val.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. G., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, būdamas atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, netinkamai vykdė savo pareigas ir nepakankamai kontroliavo darbo santykius, nes 2019 m. birželio 5 d., 14.00 val. leido įmonėje dirbti darbuotojui K. V., nors su minėtu darbuotoju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą vieną dieną iki darbo pradžios. VSDFV pateiktais duomenimis apie K. V. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2019 m. birželio 5 d., 15.47 val., t.y. jau po operatyvaus patikrinimo. Tokiais savo veiksmais V. G. nevykdė DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip bendrijos vadovui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. G. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius, už ką atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
V. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – V. G. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo vienas asmuo, tačiau nelegalus darbas tęsėsi tik vieną dieną, po ko asmuo buvo įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. asmenybę – administracine tvarka baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už panašaus pobūdžio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
V. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19103585287 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).