Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-171-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
A15.-171-1072/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-171-1072/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00008-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1; 1.4.1; 16.9.7; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2019 m. sausio 10 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir apvažiuodamas stovintį automobilį nepaliko saugaus atstumo ir šonu kliudė stovintį Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

R. P. teisme prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio. Nurodo, jog tokį elgesį R. P. vertina kaip didžiausią gyvenimo klaidą. R. P. parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs taurę viskio. Kai žmona pasakė, jog jų dukra blogai jaučiasi, jis net nedvejodamas sėdo už vairo ir važiavo į vaistinę, kadangi nesijautė apsvaigęs. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko slidžiame kelyje, jis nesugebėjo suvaldyti automobilio. Teismo prašo sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi teisė vairuoti jam yra labai reikalinga tiek dėl šeimyninių, tiek dėl darbinių aplinkybių.

R. P. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), R. P. vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir apvažiuodamas stovintį automobilį nepaliko saugaus atstumo ir šonu kliudė stovintį Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai (b. l. 1); iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., 17 val. 17 min., gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį Volvo V80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į nurodytą vietą, rasti su apgadinti automobiliai Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Volvo V80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio Volvo savininkas J. B. paaiškino, jog grįžęs iš darbo savo automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini) prie šaligatvio. Po kurio laiko, išgirdęs triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė, kad į jo automobilį yra atsitrenkęs kitas automobilis, o prie to automobilio stovėjo asmuo. J. B. priėjus prie stovėjusio vyriškio, šis pasakė, kad jis kaltas dėl įvykusio įvykio, prašė nekviesti policijos ir susitarti vietoje. J. B. įtarė, kad vyriškis, sukėlęs autoįvykį, gali būti neblaivus, todėl apie įvykį jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Avariją sukėlęs asmuo R. P. paaiškino, kai vairavo išgėręs viskio taurę. Alkoholį vartojo prieš valandą ii įvykio. Nurodė, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jis per vėlai pastebėjo stovintį prie šaligatvio automobilį ir į jį atsitrenkė (b. l. 2); iš R. P. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 17 val. 00 min., jis vairavo jam priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini), jis įsuko į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo išgėręs vieną taurę viskio, kurį vartojo apie 16 val. jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini), jis nepastebėjo prie šaligatvio stovinčio automobilio. Minėtą automobilį R. P. pastebėjo per vėlai, todėl nepavyko išvengti susidūrimo. Nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi it sutinka su juo (b. l. 3); iš J. B. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 17 val. 00 min., jis grįžo iš darbo automobiliu Volvo V80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko stovėti šalia namo (duomenys neskelbtini), kadangi planavo vėliau važiuoti į parduotuvę. Automobilį priparkavo dalinai užvažiavęs ant šaligatvio. Gedimino g. yra apšviesta ir parkuojant automobilį, J. B. matė, kad yra įjungti gatvės apšvietimo žibintai. Nuėjęs į namus, po keleto minučių išgirdo garsą. Išėjęs į gatvę pamatė, kad į jo automobilį yra atsitrenkęs tamsios spalvos automobilis. J. B. priėjus prie apgadintų automobilių, jis pastebėjo šalia atsitrenkusio tamsios spalvos automobilio stovintį vyriškį, kuris pasakė, kad yra eismo įvykio kaltininkas. Minėtas asmuo prašė nekviesti policijos ir susitarti. J. B. įtarė, kad minėtas asmuo galėjo būti neblaivus (b. l. 4); eismo įvykio vietos schemos, iš kurių nustatyta eismo įvykio trajektorija bei kiti duomenys (b. l. 5, 6); iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į Kauno g. 49A, Ukmergė (b. l. 7); iš fotonuotraukų nustatytos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 8-15); iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d., 17 val. 25 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. 0422 R. P. nustatytas 1,42 promilės neblaivumas (b. l. 16); iš R. P. prašymo nustatyta, kad jis prisipažįsta dėl padaryto administracinio nusižengimo, dėl jo gailisi. R. P. teismo prašė sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, motyvuodamas, jog šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, kuriomis reikia rūpintis, žmona gali prarasti darbą, turi neįgalią vienišą mamą, kuriai būtina nuolatinė pagalba, be to, teisė vairuoti jam būtina atliekant darbines funkcijas, kitu atveju R. P. gali būti atleistas iš darbo (b. l. 21-23); iš (duomenys neskelbtini) pateiktos R. P. charakteristikos nustatyta, kad darbovietėje jis pateisino lūkesčius, buvo paskirtas gamybinio skyriaus viršininku. Dirbdamas gamybinio skyriaus viršininku R. P. pasižymi geru inžineriniu ir strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu bei darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, profesiniu mokymu bei darbų sauga, aplinkosauga. R. P. yra kruopštus ir pareigingas vadovas, gerbiamas kolektyvo. Jam pavestos užduotys visada atliekamos laiku, jis imlus naujovėms, dalyvauja mokymuose bei kelia savo kvalifikaciją. Per darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį (dirbti pradėjo 1997 m.) R. P. buvo ne kartą skatintas ir niekada neturėjo drausminių nuobaudų (29-30); kita bylos medžiaga.

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 14 punktu, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems. Pagal Kelių eismo taisyklių 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai sukeliamas eismo įvykis nustatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1200 eurų iki 1400 eurų. Taigi, byloje teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P., vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,42 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus atstumo ir padarė kelių eismo įvykį, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės, todėl tokie R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. P. teisme prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracine tvarka (b. l. 19), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. P. skirtina ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, vadovaudamasis R. P. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais apie turimus įsipareigojimus šeimai (b. l. 27, 28), būtinybę vairuoti transporto priemones, kadangi tai tiesiogiai susiję su jo darbinių funkcijų atlikimu (b. l. 22, 29-30), taip pat į iš (duomenys neskelbtini) pateiktą R. P. charakteristiką, iš kurios matyti, jog R. P. yra atsakingas, pareigingas, nekonfliktiškas, gerai atlieka jam pavestas funkcijas (b. l. 29-30) ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad R. P. vertas teismo pasitikėjimo ir R. P. skirtina švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi konfiskuojamas tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykio metu buvo apgadintas (b. l. 8-15), yra praradęs ekonominę vertę. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės – automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

pripažinti R. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 200,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti R. P. švelnesnę nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kauno g. 49A, Ukmergė, nutarimui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui R. P..

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 682 straipsnio 1 dalimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Pagal ANK 682 str. 2 d. asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Pagal ANK 682 str. 3 d. jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.

Išaiškinti pažeidėjui R. P., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096330428 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė