Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-599-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
2A-599-544/2010
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01462-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
L. K.
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-599-544/2010;

Teisėja Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-01462-2010-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 114.12; 121.18;125.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant L. K., dalyvaujant atsakovei L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2388-400-10 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui A. P., dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-26 nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. K., gim. 1994-11-05, priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymą nuo 500 Lt iki 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-28 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad priteistas išlaikymas nebeatitinka jo turtinės padėties, pasikeitė ekonominė situacija, tuo metu dirbo trijose darbovietėse ir gavo apie 4000 Lt darbo užmokestį, o šiuo metu darbo užmokestis yra tik 900 Lt, išlaiko dar dvi nepilnametes dukras V. K., gim. 2000-12-24, ir G. K., gim. 2007-08-21. Minėtų nepilnamečių dukrų motina A. P. šiuo metu dukters Gretos auginimo atostogose. Kiekvieną mėnesį yra įsipareigojęs mokėti po 3350 Lt paskolų bankams. Kadangi tokių pajamų neturi, paskolas bankams sumoka jo sugyventinės A. P. tėvas R. P.. Nuosavybės teise turi namų valdą ir žemės sklypą Šaukliškių k., Kupiškio raj. (b. l. 3, 73).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: sumažino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3855-812/2008 iš A. K. priteisto materialinio išlaikymo dydį K. K. iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-05 iki pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Paskyrė L. K. K. K. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatė, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nes po išlaikymo priteisimo 2008-08-26 šalyje pasikeitė ekonominė padėtis ir atitinkamai ieškovo turtinė padėtis, nes jo pajamos iš darbo teisinių santykių sumažėjo nuo 4000 Lt iki 900 Lt. Teismas nustatė, jog vaiko poreikiai šiuo metu siekia apie 705 Lt per mėnesį, todėl ieškovo teikiamas 150 Lt dydžio išlaikymas nebeatitinka minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis turi dar dvi nepilnametes dukras, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį dukrai Karinai iki 150 Lt, nes tokiu būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Be to, iš ieškovo dukrai G. K., gim. 2007-08-21, Panevėžio miesto apylinkės teismo yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį dukrai, bet ir rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais bei priežiūra, atsakovės padėtis, jai gaunat 315 Lt socialinę pašalpą, esant bedarbei nuo 2008-10-07, neturint nekilnojamojo turto, išskyrus tėvų dovanotą 2 kambarių butą, esantį Molainių g. 104-24, Panevėžyje, kuriame gyvena su dukra, turtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė nei ieškovo. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, 2008-01-29 įsigijo namų valdą ir žemės sklypą Šaukliškių k, Kupiškio r., 2008-10-30 išduotas statybos leidimas, namų valdos perstatymui. 2008-07-18 įgijo žemės sklypą ir namų valdą su alaus baru Pušaloto g. 90, Panevėžio m. Ieškovas žodžiu paaiškino, kad alaus barą nuomoja ir gauna nuomos 100 Lt nuomos mokesčio. Teismas nurodė, kad vaiko išlaikymui priteisus mažesnę nei 350 Lt sumą per mėnesį, būtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir atsakovės teisės ir teisėti interesai, nes jai būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai ir išlaikymą dukrai Karinai sumažinti iki po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nėra atskleista bylos esmė. Be dukters Karinos turi dar dvi išlaikytines nepilnametes dukras. Dukrai V. K., gim. 2000-12-24, priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį, dukrai G. K., gim. 2007-08-21 - po 350 Lt kas mėnesį iki pilnametystės, tačiau teismui pateikė prašymą šiuos išlaikymo dydžius sumažinti mokant po 150 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai. Jo gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, nes yra paėmęs dvi paskolas su dukrų Viktorijos ir Gretos mama A. P., kurių neturi iš ko dengti, todėl jas dengia A. P. tėvai. Atsakovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, tačiau jai du kartus buvo siūlytas darbas, kurio ji atsisakė. Todėl galima teigti, kad atsakovei užtenka valstybės teikiamų pašalpų ir jo dukrai teikiamo išlaikymo. Nurodo, jog liko neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadas apie jo esamą turtinę padėtį. Namų valda ir žemės sklypas Šauklikių k., Kupiškio r. sav. įgytas 2008-01-29 yra negyvenamas. 2008-07-18 įgytas žemės sklypas su statiniais Pušaloto g. 90, Panevėžio m. sav. Panevėžio m. nuo 2010-01-28 areštuotas. Todėl teismas suklydo arba buvo šališkas, nes šiuo metu neturi tokio dydžio pajamų ir jo pajamos siekia 680 Lt per mėnesį (b. l. 89-90).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą dėl turtinės padėties ir tik dėl turto reiškia ieškinį, o apie dukters Karinos auklėjimą, rūpinimąsi jos ugdymu, sveikata net neužsimena. Jos gaunamų 705 Lt pajamų per mėnesį vos pakanka tenkinti minimalius dukros poreikius. Kadangi yra bedarbė, dukros poreikiams panaudoja visą socialinės paramos skyriaus mokamą pašalpą – 315 Lt per mėnesį, papildomai ją remia tėvai. Darbo negauna, nors yra registruota darbo biržoje. Namų savininkų bendrijai yra skolinga 605,27 Lt mokesčių. Todėl jos materialinė padėtis yra bloga. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visus ieškovo motyvus, argumentus, dėl ko sumažino išlaikymo dydį ir teisingai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos. Nors ieškovas teigia, kad jo turtas areštuotas, tačiau baro veikla nėra sustabdyta. Teigia, jog netiesa, kad už baro nuomą ieškovas gauna tik po 100 Lt per mėnesį. Jis turi pakankamai turto, stato namą, pajamas slepia. Todėl teismas padarė teisingas išvadas, kad A. K. pilnai gali teikti dukrai išlaikymą po 350 Lt kiekvieną mėnesį. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymas turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Šių nuostatų laikydamasis, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo ieškinį ir priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (b. l. 95-96).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. P. prašo patenkinti apelianto apeliacinį skundą. Nurodo, kad jos vaikai liks nuskriausti, nes ieškovo pajamos nėra tokios didelės, kad galėtų mokėti vienai dukrai 350 Lt kas mėnesį. Iš ieškovo jos dukrai V. K., gimusiai 2000-12-24, yra priteistas 125 Lt išlaikymas kas mėnesį, dukrai - G. K., gimusiai 2007-08-21 - 350 Lt išlaikymas kas mėnesį, tačiau faktiškai ieškovas abiems dukroms skiria 200 Lt kas mėnesį. Šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, kol dukrai Gretai sukaks 3 metai. Ji su A. K. yra pasiėmę vartojamąją paskolą DnB NORD banke dėl būsto sąlygų pagerinimo ir turi grąžinti bankui kas mėnesį 390 Lt. Be to, A. K. yra paėmęs būsto paskolą, pagal kurią į mėnesį bankui turi mokėti 3000 Lt. Tokios sumos ieškovas negali mokėti, todėl paskolą dengia jos tėvai (b. l. 99).

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2010 m. gegužės 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nustatė tinkamo dydžio ir atitinkantį dabartinę atsakovo turtinę padėtį. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 9 p.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę. Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, atkreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 str. 2 d.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės padėties tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. 3.192 str. 1, 2 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.).

Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad byloje nėra atskleista bylos esmė. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visus ieškovo argumentus, kurie buvo nurodyti ieškinio pagrindu, nurodė savo išvadas ir jas motyvavo. Teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis ieškovo atžvilgiu nėra iš esmės geresnė, atitinka byloje esančių įrodymų turiniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai K. K. šiuo metu yra 15 metų, todėl jos poreikiai vien dėl amžiaus yra didesni nei kitų dviejų atsakovo vaikų. Atsakovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnametės dukros poreikiai - mokymasis, bendras ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, vaistai ir pan., ir kokios yra būtinos išlaidos tiems poreikiams tenkinti. Nustatydamas dukters Karinos būtinų ir minimalių poreikių tenkinimui būtiną sumą teismas sprendė, jog tam reikia apie 700 Lt per mėnesį, ir šioje konkrečioje byloje tokia suma iš esmės atitinka protingumo kriterijus, neprieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (civilinė byla Nr. 2-586-233-07 – b. l. 14-15, 91-92, b. l. 40-41). Atsakovas nenuginčijo, kad ieškovės nurodyti dukros poreikiai nėra būtini ir kad jiems tenkinti reikia apie 700 Lt per mėnesį.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2008-10-07 registruota darbo biržoje (b. l. 77). Vienintelės jos pajamos 315 Lt socialinė pašalpa (b. l. 25). Ieškovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą Molainių g. 104-24, Panevėžyje. Pateikta Molainių g. 100-ojo, 104-ojo, 108-ojo, 110-ojo namų savininkų bendrijos pažyma iš kurios matyti, kad K. L. skolinga namų bendrijai 605,27 Lt (b. l. 97). Atsakovas 2008-01-29 įgijo nekilnojamąjį turtą – namų valdą ir žemės sklypą Šaukliškių k. Kupiškio raj., 2008-10-30 išduotas statybos leidimas namų valdos perstatymui (b. l. 12). 2008-07-18 įgijo žemės sklypą ir namų valdą su alaus baru Pušaloto g. 90, Panevėžyje (b. l. 16-17). Iš „SoDros“ pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-10-30 A. K. darbo užmokesčio suma UAB „Buities rojus“ buvo 11 669,99 Lt (b. l. 104); už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-10-11 jo darbo užmokesčio suma UAB „Kafas“ buvo 358,87 Lt (b. l. 105). Iš viso šiose abiejose darovietėse nurodytu laikotarpiu ieškovas gavo 12 028,86 Lt, t. y. 925,29 Lt per mėnesį. Kadangi šiuos dokumentus tikrino ir ruošė komeptentingos institucijos, jų duomenimis netikėti nėra pagrindo. Todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šie dokumentai apibūdina atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra esminiai geresnė nei ieškovo visiškai atitinka byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes. Todėl būtiniems vaiko poreikimas nustatytos 700 Lt sumos per mėnesį paskirstymas abiems tėvams lygiai yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo siūloma mokėti dukters Karinos išlaikymui 150 Lt suma negali patenkinti minimalių ir gyvybiškai svarbių paauglės dukters išaugusių poreikių (CK 3.192 str.), todėl iki tokio dydžio išlaikymo sumažinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Jei tėvai turi atitinkamų pajamų ar turto, vaikui turi būti priteisiamas atitinkantis jų poreikius išlaikymas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Todėl tai, kad ieškovas šiuo metu gauna mažesnes pajamas negu išlaikymo priteisimo metu, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, dėl ko pablogėjo jo turtinė padėtis, ar aplinkybė, dėl kurios galima būtų dar labiau mažinti prašomo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad turi dar dvi dukras, kurioms taip pat turi mokėti išlaikymą. Tačiau dar du vaikus ieškovas turėjo ir 2008-08-26 sudarant taikos sutartį, kada sutiko mokėti po 500 Lt per mėnesį. Todėl dar dviejų išlaikytinių buvimas nėra nauja aplinkybė, dėl kurios iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis CK 3.201 str. 1 d. prasme. Kadangi nuo išlaikymo priteisimo praėjo palyginti neilgas laiko tarpas, tai ir ir dėl amžiaus kitų dviejų vaikų poreikiai nėra esminiai išaugę. Be to, dukrai G. K., kuri yra mažametė, ieškovas sutiko mokėti po 350 Lt kas mėnesį iki pilnametystės (b. l. 35). Ieškovas teigia, kad jo gaunamos pajamos yra 680 Lt per mėnesį ir jų neužtenka pragyvenimui, tačiau sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus ir užtikrinti jų būtinų poreikių patenkinimą. Turint omenyje, kad ieškovas turi išlaikyti dar dvi nepilnametes dukras, savo gyvenamąją vietą, skirti pinigų maistui ir kitoms savo pragyvenimo išlaidoms, ruošia projektą statyboms, galima spręsti, kad 680 Lt nėra vienintelės ieškovo pajamos. Ieškovas pripažįsta, kad gauna pajamų iš alaus baro nuomos bei virš 3000 Lt pajamų iš savo partnerės A. P. tėvų. Ieškovas nurodo, kad jo darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, tačiau neįroro, dėl kokių priežasčių taip atsitiko, ar jis dirba visą darbo dieną, dėl kokių priežasčių nebedirba ir pan. Ieškovas yra darbingas, jauno amžiaus, turi vadovavimo patirties, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, turi nekilnojamo turto, kurį naudodamas gali gauti ir gauna pajamų. Byloje nepateikta nuomos sutartis ar kiti įrodymai, kurie patvirtintų alaus baro nuomos faktą ir kainą. Jei tikėti ieškovu, baro nuomos kaina yra 100 Lt. Tačiau paprastai už tokią sumą nekilnojamas komercinės paskirties objektas nėra nuomojamas, todėl ieškovas turi galimybes jį išmnuomoti brangiau ir gauti papildomų pajamų. Tai, kad nuo 2010-01-28 turtas areštuotas, išlaikymo dydžio nustatytmui neturi reikšmės, kadangi turto areštas yra laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovas neįrodinėja, kad turtą norėjo parduoti ir iš gautų lėšų teikti išlaikymą, o areštas tam sutrukdė, baro veikla nesustabdyta, turtu naudotis neuždrausta (b. l. 107-109). Todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

Iš pateiktos Panevėžio darbo biržos pažymos matyti, kad siūlomo darbo atsakovė atsisakė su pateisinama priežastimi (b. l. 98). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji gauna tik pašalpą ir turi tėvų padovanotą butą. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie duotų pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovė turi kokių nors kitokių pajamų ar turto, kad slepia ar neteisingai nurodo duomenis apie savo turtinę padėtį. Todėl teismas byloje esančių įrodymų pagrindu turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė, negu ieškovo ir jo dalis išlaikymo prievolėje negali būti mažesnė. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadas apie jo esamą turtinę padėtį.

Dėl išdėstyto, daroma išvada, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė