Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-813-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
1S-813-530/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-813-530/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2- ame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-02-02 Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo NĮ 30 a str. 1 pastr. 49 str. 1 d. – 15 metų laisvės atėmimo. 2008-03-18 aukščiausiojo Federacijos teismo nutartimi Niurnbergo-Fiurto teismo nuosprendis pakeičiamas tuo, kad grupiniu būdu įvykdytas narkotinių medžiagų įvežimas nemažais kiekiais atšaukiamas, galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2010-09-10 Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo nutartimi suderinti Vokietijos Federacinės Respublikos Niurnbergo-Fiurto žemės teismo 2007-02-02 nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 a. str. 1 pastr. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2005-02-11, bausmės pabaiga – 2020-02-11.

2016 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 93-274 komisija nutarė taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

A. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr.93-274 ir taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde nurodė, jog pagal šiuo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso (BVK) redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, apie nuteistojo pažangą sprendžiama įvertinus individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Taip pat nurodo, kad ir Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacijoje dėl lygtinio paleidimo visoms šalims narėms rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims. Nuteistajam nesuprantama, kodėl teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo priimti palankaus sprendimo ir kodėl Komisijos, kurios nariai betarpiškai dirba su nuteistaisiais, išvada teismui atrodo nepagrįsta. Nuteistasis mano, kad teismas turi tvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu ji nutaria, kad nuteistais gali būti lygtinai paleistas, o šiuo atveju teismas bando jį dar kartą nuteisti už tai, už ką teismas jau nuteisė, kas pažeidžia baudžiamojo kodekso 2 str. nuostatas. Teigia, kad jis prašo taikyti lygtinį paleidimą ne dėl siekio išvengti bausmės, bet nori atlikti ją švelnesnėmis priemonėmis.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016 m. balandžio 18 d. komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, sprendė, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. J. vykdo. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 32 balai (ankstesnis įvertinimas buvo 36 balai, b.l.9). Tačiau nors rizikos vertinimo rezultatas ir sumažėjo, šis kriterijus nėra vienintelis, vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistais laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 5 kartus, už ką 4 kartus buvo baustas, skatintas vieną kartą (b.l. 11). Kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, jos jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Tokią galimybę taip pat parodo nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Taigi, tai, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo bando jį dar kartą nuteisti. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai ir objektyviai įvertino visas su lygtiniu paleidimu susijusias aplinkybes. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Pagrindiniai nuteistojo A. J. kriminogeniniai veiksniai yra: gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje); mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų); nuostatos (nesilaikė režimo reikalavimų). Nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesuformuoja teismo manymo, jog nuteistasis A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. J. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Danutė GiačaitėJurgis KiškisValdas Vitunskas