- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 2K-172/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Albinas Sirvydis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Civilinis ieškovas
- Z. F., I. F.
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- Z. F., I. F.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir sveikatos priežiūros įstaigose išbūtas laikas nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki 2008 m. birželio 27 d. Iš V. S. nukentėjusiajai Z. F. priteista 97 237 Lt turtinės žalos, 65 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat iš V. S. nukentėjusiajai I. F. priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas. V. S. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijos). V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirta dešimties metų ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta vienuolika metų laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nužudė S. F., gimusią 1970 m. birželio 29 d., ir po to pagrobė jai priklausantį turtą šiomis aplinkybėmis: 2004 m. gruodžio 13 d., apie 17.00 val., S. F. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė S. F. rankomis 4 smūgius į veidą, padarė kraujosruvas vokuose ir nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas bei muštines žaizdas abiejose lūpose, dešinėje kaktos pusėje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smilkinių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, nubrozdinimą veido dešinėje pusėje, taip pat 4 smūgius į krūtinės ląstos sritį ir padarė kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 7–10, kairės pusės 3–6 bei 7–9 šonkaulių lūžius, kairiojo inksto plyšimą, ir dar vieną smūgį į blauzdą bei padarė odos nubrozdinimą; taip iš viso sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius. S. F. dėl galvos ir krūtinės sumušimo, kuris komplikavosi kraujavimu iš nosies bei lūpų žaizdų ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu dėl aspiracijos krauju bei daugybinių šonkaulių lūžių, vietoje mirė. Sudavęs smūgius V. S. iš buto pagrobė S. F. priklausančius 80 000 Lt grynųjų pinigų, bendros 1550 Lt vertės 8 auksinius žiedus, 500 Lt vertės 2 poras auskarų, 250 Lt vertės grandinėlę, 180 Lt vertės rankinę, 100 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 1000 Lt, 50 Lt vertės kosmetikos krepšelį, bendros 688 Lt vertės kosmetikos priemonių, 1150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, 50 Lt vertės užrašų knygutę, bendros 200 Lt vertės 2 raktus nuo automobilio su pulteliu, pakabuku ir dėklu, bendros 200 Lt vertės 4 raktus nuo buto, bendros 315 Lt vertės alkoholinių gėrimų – 2 butelius vyno, 3 butelius konjako, 1 butelį degtinės, 180 Lt vertės sporto klubo „Impulsas“ nario kortelę, taip pat neturinčias materialinės vertės SIM kortelę, Vilniaus banko, „Hansabanko“, „Snoro“ banko korteles, „Norfos“, „Saulutės“ ir „Kikos“ parduotuvių nuolaidų korteles; iš viso pagrobė turto už 86 413 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. S. nužudė S. F. iš anksto neturėdamas tikslo užvaldyti jos turtą, t. y. ne dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškos paskatos pagrobti S. F. priklausantį turtą V. S. kilo po jos nužudymo. Dėl šių priežasčių V. S. padaryta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, buvo perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Bylos duomenys apie tai, kad V. S. ne kartą buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl paranoidinės šizofrenijos, asmenybės sutrikimų, jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės dėl laikinojo pobūdžio psichikos sutrikimo, nuolatos veikiamas vaistų, liudija, jog dėl blogos psichinės sveikatos jis negalėjo teisme realiai įgyvendinti BK 22 straipsnio 3 dalyje garantuotų teisių teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus, duoti paaiškinimus. Jo elgesys teisme nepagrįstai įvertintas kaip nenoras atsakyti į klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, žinodamas apie kasatoriaus psichinės sveikatos būklę, be pagrindo atmetė gynybos prašymą paskirti naują psichiatrinę psichologinę ekspertizę, taip apribodamas teisę į gynybą, pažeisdamas lygybės prieš įstatymą ir rungimosi principus. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai ir šališkai sprendė jo nepakaltinamumo klausimą, bylos duomenis apie kasatoriaus psichinę sveikatą įvertino vadovaudamiesi nepakankamais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus dėl nepakaltinamumo klaidingai suprato ir nepagrįstai atmetė. Kasatoriaus psichinė sveikata buvo tiriama daugiau kreipiant dėmesį į kilusius padarinius, o ne į asmenybę. Dokumentuose užfiksuota galutinė diagnozė nepatvirtinta objektyviais tyrimais ir medicininėmis išvadomis, o pagrįsta tik prielaidomis, nepaneigiant kitų buvusių diagnozių. Prieštaravimai, esantys įvairių gydymo įstaigų dokumentuose, nebuvo pašalinti, todėl išvados negali būti laikomos teisingomis. Vertindami kasatoriaus psichinę būseną, teismai neatsižvelgė į jo tėvų paaiškinimus apie jo elgesį įvykio dieną, nevertino tos aplinkybės, kad nuo 2004 m. liepos mėn. (kai buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje) iki 2007 m. gruodžio mėn. praėjo ilgas laikotarpis, ir kasatoriaus būsena buvo aiškiai pablogėjusi, nes jis ne visą laiką vartojo vaistus bei gana dažnai išgerdavo. Tuomet buvusį psichikos sutrikimą patvirtina ir laisvės atėmimo vietų ligoninės pažyma apie gydimąsi nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2005 m. gegužės 25 d. Kasatorius tikina, kad sąmoningai padaryti nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, tikrai negalėjo; tai tik jo pakrikusios psichikos pasekmė. Anot nuteistojo, jis nesuvokė savo veiksmų įvykio metu, ir tą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota didžiulė netvarka S. F. bute. Toliau skunde V. S. ginčija teismų išvadas dėl pagrobtų daiktų. Jam nesuprantama, kodėl vienais jo parodymais, duotais 2004 m. gruodžio 14 ir 15 d., teismai remiasi, pripažįsta nuosekliais ir logiškais, o kitus (kad neužvaldė jam inkriminuotos didelės pinigų sumos ir kitų vertingų daiktų) atmeta. V. S. pažymi, kad, jį sulaikius, nerasta jokių vertingų S. F. daiktų, pinigų. Be to, ir liudytoja I. I. parodė, kad anksčiau iš S. F. kasatorius paimdavo alkoholio, rūbų, bet niekada neimdavo vertingų daiktų. Nuteistojo manymu, teismų išvados dėl S. F. priklausančių daiktų ir pinigų užvaldymo pagrįstos prielaidomis. Be to, jis negalėjo išsinešti iš buto 80 000 Lt sumos, nes ji greičiausiai būtų buvusi kokiame nors pakete, ir kasatorius būtų tai įsidėmėjęs, o vėliau apie tai parašęs savo nuoširdžiame prisipažinime bei paaiškinęs pirminėse apklausose. Tai, kad kasatorius buvo bute, dar neįrodo, jog jis užvaldė 80 000 Lt. Prielaida yra tai, kad nužudytoji savo bute laikė tokią pinigų sumą. Neįtikinami ir nukentėjusiosios Z. F. parodymai, kad dukra jai ne kartą rodė namuose laikomus pinigus ir vis keitė jų slėpimo vietą. Kasatoriaus manymu, S. F., kaip buhalterei, toks elgesys nebuvo būdingas. Be to, liudytojas V. K. parodė apie ne itin atvirus S. F. santykius su savo motina ir seserimi. Atsižvelgdamas į S. F. einamosiose sąskaitose vykdytų operacijų išrašus (T. 1, b. l. 57), kasatorius teigia, kad nukentėjusiajai, turinčiai 80 000 Lt namuose, nebuvo jokio reikalo iš bankomato išsiimti 1000 Lt, kuriuos kasatorius taip pat tariamai pavogė. Be to, neaišku, kaip nukentėjusioji Z. F. (S. F. motina) matė savo dukters piniginėje daugiau kaip 1000 Lt. Net ir darant prielaidą, kad jos buvo susitikusios ir dukra motinai davė 200 Lt, bet ji juk nerodė savo piniginės turinio. Tik prielaida yra Apeliacinio teismo išvada, kad po S. F. nužudymo kasatoriui kilo sumanymas užvaldyti jos turtą. Nė vienos instancijos teismas išsamiai neįvertino liudytojo R. J. parodymų apie tai, kad triukšmą nužudytosios S. F. bute jis girdėjo grįžęs iš mokyklos, apie 15 val. Tuo tarpu abiejų instancijų teismai pripažino, kad po 16 val. S. F. telefonu bendravo su kitais asmenimis. Tai patvirtina, kad teismai nesilaikė įrodymų tyrimo išsamumo principo. Apibendrindamas savo kasacinio skundo argumentus, nuteistasis tvirtina, kad byloje netinkamai pritaikyta BK 17 straipsnio 1 dalis ir padarytas esminis BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Be to, kasatorius nuteistas praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Jeigu kasatorius psichiškai sveikas, tuomet, atsižvelgiant į tai, kad jis ilgai buvo izoliuotas nuo visuomenės psichiatrijos ligoninėje, ši aplinkybė turėtų būti laikoma Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasaciniame skunde V. S., nurodydamas netinkamą BK 17 straipsnio („Nepakaltinamumas“) taikymą, iš esmės skundžia fakto klausimą, tvirtindamas, kad įvykio metu buvo nepakaltinamas, ir pateikdamas tokį teiginį patvirtinančią byloje surinktų ir patikrintų įrodymų interpretaciją, t. y. ginčija BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymą.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas V. S. pakaltinamumo įvykio metu klausimą, netinkamai vertino su tuo susijusius bylos duomenis. Nagrinėjamojoje byloje nuteistojo V. S. psichinės sveikatos klausimui išspręsti buvo skirta pakankamai daug dėmesio (gautos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymos, atlikta ambulatorinė, stacionari, papildoma stacionari teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, teisme apklausta ekspertė psichiatrė, viena iš komisijos, atlikusios ekspertizę, narių) ir laiko (V. S. buvo gydomas ir stebimas psichiatrų nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2008 m. vasario 26 d.). Surinkta gana daug šiuo klausimu reikšmingų bylos duomenų, kuriuos (tarp jų ir nurodomus kasaciniame skunde) teismai įvertino kaip visumą. Pats kasatorius nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė netinkamas jo psichinės sveikatos klausimo išsprendimas. Teiginiai, kad teismas vadovavosi nepakankamais duomenimis, nepašalino prieštaravimų, buvo šališkas, yra deklaratyvūs ir neargumentuoti.
Apeliaciniame skunde nurodytas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pakartotas prašymas paskirti pakartotinę teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę buvo išspręstas motyvuota apeliacinio teismo nutartimi, kurios teisėtumu ir pagrįstumu, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti. Naujai pakartotinei teismo psichiatrinei psichologinei ekspertizei paskirti nebuvo objektyvaus pagrindo, nes atliktos papildomos stacionarios kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte Nr. 10 atsakyta į visus ekspertams pateiktus klausimus, įvertinti visi turimi duomenys apie V. S. psichinę sveikatą, atlikti reikalingi tyrimai, stebėjimai ir nepalikta prieštaravimų ar pagrįstų abejonių. Todėl negalima sutikti su tuo, kad nepatenkinus gynybos prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę buvo suvaržyta V. S. įstatymo garantuota teisė į gynybą ir pažeisti lygybės prieš įstatymą bei rungimosi principai.
Skunde taip pat iškeliamas pagrobtų daiktų klausimas, ginčijant jų kiekį ir padarytos turtinės žalos dydį. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl pagrobto turto ir pateikia savo nuomonę šiuo klausimu. Skunde nurodomus įrodymus abiejų instancijų teismai įvertino kitų bylos duomenų kontekste, juos palygindami, paneigdami abejones, prieštaravimus ir pateikdami motyvuotas išvadas, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo.
Įrodyta aplinkybė, kad V. S. nužudęs S. F. užvaldė jai priklausančio turto už 86 413 Lt, reiškia, jog nuteistasis padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, t. y. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismo išvada, jog po S. F. nužudymo kasatoriui kilo sumanymas užvaldyti jos turtą, yra tik prielaida.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojo R. J. parodymų apie tai, kad triukšmą nužudytosios S. F. bute jis girdėjo grįžęs iš mokyklos, apie 15 val., o ne po 16 val., kaip nustatė teismai, vertinimą. Kolegija nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad dėl šio neatitikimo teismai nesilaikė įrodymų tyrimo išsamumo. Tai, kad ginčas tarp S. F. ir nuteistojo V. S., kurio metu S. F. buvo nužudyta, vyko apie 17 val. įrodyta teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Liudytojas R. J. viso proceso metu tvirtino, kad triukšmą išgirdo grįžęs iš mokyklos, maždaug apie 15 val. Tokie jo parodymai yra apytikriai ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims (nukentėjusiosios Z. F., liudytojų L. S., E. S., V. K. parodymams, skambučių išklotinėms), juo labiau kad pats nuteistasis V. S. neneigia buvimo pas S. F. ir konflikto tarp jų faktų.
Dėl kitų skundo argumentų
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas bei nuosprendis patvirtina, kad nuteistasis V. S. dėl tam tikrų klausimų, kuriuos nurodo savo kasaciniame skunde, apeliacinio skundo nebuvo padavęs ir šie nebuvo svarstomi apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies taikymas nagrinėjamojoje byloje.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. S. kasacinį skundą.