- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 2-1586-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01194-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, A. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4485-450/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir A. T. (A. T.) dėl be teisinio pagrindo įgyto gyvenamojo ploto, turtinės prievolės įvykdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir A. T., prašydamas pripažinti ieškovo reikalavimo teisę; atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį; priteisti iš pagrindinio skolininko atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui padarytą 1 140 599 Eur turtinę žalą, metines palūkanas ir negautas pajamas, subsidarios atsakomybės pagrindu ieškovui iš atsakovo A. T. priteisti ieškovui padarytą 448 383 Eur turtinę žalą, metines palūkanas ir negautas pajamas.Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, kad atsakovas A. T. 2013 m. birželio 28 d. vykusiose varžytinėse įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurio, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 26 d. turto iš varžytinių aktą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu A. P. ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašomą priteisti turtinę žalą, nuostolius ir negautas pajamas kildina iš jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, nukreipiant ir vykdant išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio išregistruotai iš juridinių asmenų registro UAB „Dieona“, kurios vieninteliu akcininku buvo A. P., teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai pripažinti jo reikalavimo teisę, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 1 140 599 Eur turtinę žalą, o iš A. T. 448 383 Eur negautas pajamas, negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais, vertinant pagrįstumą šiame proceso etape.Teismas pažymėjo, kad ieškovas A. P. nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Abstraktaus turinio ieškovo teiginiai dėl galimų neigiamų padarinių, kuriuos sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pateikti reikalavimai yra grindžiami oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie iš esmės patvirtina, kad atsakovai be teisinio pagrindo įgiję didelės vertės svetimą turtą, privalo įgyta turtą gražinti ir atlyginti žalą ieškovui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Teismas neįvertintino ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams užtikrinti, tarp ginčo šalių išlaikant teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į subsidiaraus skolininko A. T. turtinę padėtį, 448 383,00 eurų turtinės žalos ir nuostolių išieškojimas iš esmės kelia grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Antstolio 2017 m. birželio 7 d. raginimas iš esmės patvirtina, kad A. T. naudai įvykdžius sprendimą yra reali grėsmė, kad išieškant iš subsidiaraus skolininko 448 383,00 eurų turtinę žalą ir nuostolius, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Neužtikrinus būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo, nebus užkirstas kelias subsidiaraus skolininko A. T. teisę pažeidžiantiems veiksmams bus pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas šiuo atveju nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tinkamai nesuformuluodamas ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškovas teikia nepagrįstus, abstrakčius reikalavimus. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovo reikalavimai yra grindžiami rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad atsakovai be teisinio pagrindo įgijo didelės vertės svetimą turtą, tačiau vertinant jau išnagrinėtas bylas, kurios turi prejudicinę reikšmę, darytina išvada, kad ieškovo reiškiami reikalavimai šioje byloje negali būti vertinami net kaip preliminariai pagrįsti.Byloje reiškiami reikalavimai jau buvo išnagrinėti ankstesnėse bylose. Ieškovas jau buvo pareiškęs reikalavimus pripažinti jo teisę bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 A. P. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikdamas nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, jog aplinkybė, jog ieškovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į minimą turtą jau yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei konstatavo, kad juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dieona“ yra pasibaigęs, ieškovas įmonės teisių ir pareigų neperėmė, todėl nėra įgijęs nuosavybės teisės į minėtas patalpas.Ieškovas nepagrindė nustatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas buvo abstraktus, nekonkretus, deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad A. T. ketina perleisti nurodytą butą tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. T. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad minėtą butą pirko iš varžytinių, todėl yra sąžiningas pirkėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Įvertinęs ieškinio turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, jų visetą bei įrodymus, kurias grindžiamas reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, t. y. nėra akivaizdžios tikimybės, kad teismo sprendimas pagal tokį ieškinį, nukreiptą nurodytiems atsakovams, tikėtina bus priimtas ieškovo naudai. Taigi nėra vienos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas A. P. nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).Vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas atsakovui, nesuteikia pranašumo kitai šaliai (ieškovei) ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).Nors įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra paremtas prielaidomis ir subjektyviu ieškovo situacijos vertinimu, o neobjektyviais įrodymais ir faktiniais duomenimis.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas.Naikinti ar keisti skundžiamą teisėtą ir apgrįstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą