Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjos adv. Anos Ustinovič apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-23 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. M. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur nukentėjusiojo K. K. turėtoms advokato išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad 2017-06-18 apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino šį sumušti bei sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine ir kasacine tvarka

2. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-18 nuosprendžiu nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-23 nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeitė: V. M., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskyrė 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą. Kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Priteisė iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 200 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už teisinę pagalbą, susijusią su nuteistojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-09-30 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-01-18 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), t. y. pažeidė nuteistojo V. M. teisę, kad jo byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Neteisėtos teisėjų kolegijos priimtas baigiamasis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėja adv. A.Ustinovič prašo:

-Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-23 nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo;

-atmesti nukentėjusiojo K. K. 300 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

-palikus galioti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, prašo pakeisti jam paskirtą 100 MGL dydžio baudą į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį (laisvės apribojimą arba viešuosius darbus).

4.1. Nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo K. K. įvyko žodinis konfliktas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes dėl jo veiksmų visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Jis K. K. atžvilgiu nesmurtavo, iš jo nesityčiojo ir jam negrasino. Teigia, kad nukentėjusysis K. K. bei liudytoja A. A. jį dėl asmeninių priešiškų santykių apkalba, siekdami priversti jo šeimą išsikeldinti iš daugiabučio namo, kuriame jis gyvena.

4.2. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. nukentėjusiojo K. K., jo žmonos A. K. bei liudytojos A. A. parodymais, kurie, apeliantų manymu, yra akivaizdžiai prieštaringi. Tariamo smurto panaudojimo K. K. atžvilgiu nepatvirtina ir liudytojo pareigūno Č. K. parodymai bei medicininiai duomenys. Tačiau apylinkės teismas nuteistojo parodymus laikė gynybine versija, jo draugės V. S. parodymus įvertino kritiškai, nes, pasak teismo, V. S. su nuteistuoju sieja šeimyniniai ryšiai ir ji yra suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantų teigimu, teismų praktikoje artimų, šeiminių ryšių buvimas, pats savaime, nelaikytinas pagrindu asmens parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir neobjektyvius, kadangi, visi įrodymai, nepriklausomai nuo jų gavimo šaltinio, vertinami taikant tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad nukentėjusiojo K. K. ir liudytojos A. A. parodymuose esantys esminiai prieštaravimai suponuoja išvadą, kad joks fizinis smurtas K. K. atžvilgiu panaudotas nebuvo, o nuosprendyje padarytos išvados iš esmės yra grindžiamos prielaidomis. Nurodo, jog apylinkės teismas jų parodymuose esančių prieštaravimų neanalizavo ir nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį bet kokie prieštaravimai turi būti vertinami kaltinamojo naudai.

4.3. Nurodo, kad nuteistasis V. M. K. K. jo nužudyti negrasino, priešingu atveju, nukentėjusysis turėjo jaustis įbaugintu, tačiau iš K. K. elgesio konflikto metu to nesimatė. Besiginčydamas su juo, nukentėjusysis neskubėjo pasišalinti iš kiemo, atsakydavo jam įžiedžiančio pobūdžio replikomis, pakvietė į kiemą išeiti savo žmoną, nors, apeliantų manymu, tokiu atveju turėjo bijoti dėl jos saugumo, bėgiojo paskui jį filmuodamas.

4.4. Pažymi, jog apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, patvirtina tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona buvo susijaudinę, negalėjo miegoti, bijojo išeiti į lauką, liudytoja A. A. jautėsi nemaloniai, patyrė šoką, negalėjo miegoti. Apeliantai su tokiais teismo argumentais nesutinka, nurodydami, kad minėtų proceso dalyvių teiginiai niekuo nepagristi. Nurodo, kad teismų praktika visuomenes rimties sutrikdymą apibrėžia kaip žymios turtinės žalos padarymą, normalios įstaigų ir įmonių veiklos sutrikdymą, didelės žmonių grupės poilsio ir darbo nutraukimą, fizinio smurto su sveikatos sutrikdymais padarymą, veiksmus, kai aplinkiniai pasijaučia šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, kai veiksmai tęsiasi ilgą laiką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011). Apeliantų teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad konflikto metu V. M. kieme nieko, išskyrus jį ir K. K., nebuvo. Be to, niekas (išskyrus A. A. ir V. S.) jokio triukšmo kieme negirdėjo, nors konfliktas įvyko sekmadienį apie 22 val., vasarą, šiltą vakarą, kai dauguma namo buto langų buvo atidaryti. Taigi, nėra nustatyta būtinojo BK 284 straipsnyje numatyto požymio - pavojingos veikos padarinių t y. realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Taigi, netgi darant prielaidą, jog ginčo metu nuteistasis išsakė kokius nors necenzūrinio arba įžeidžiančio pobūdžio žodžius, apeliantai nemano, kad jo elgesys pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį pasiekė ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

4.5. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino įrodyta aplinkybę, jog K. K., būdamas lauke, pamatė pro langą juos stebinčią kaimynę A. A., nekreipiant dėmesio į gynybos argumentą, jog pro langą, uždengtą dienine užuolaida, iš lauko pusės buto aplinka nematoma. Be to, apeliantų įsitikinimu, liudytojos A. A. tą vakarą namuose nebuvo, nes jos buto langai buvo uždaryti, o roletai - nuleisti. Be to, apylinkės teismas visiškai neanalizavo prieštaringų liudytojų A. A. ir A. K. parodymų. Pažymi, jog byloje gauta ir išanalizuota informacija apie telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučius ir bazinių stočių duomenis įvykio metu, nurodant, jog minėtų bazinių celių veikimo zonos apima įvykio vietą, tačiau neaišku, kodėl ištirtas būtent šis telefono numeris ir kas juo naudojosi įvykio metu, ir kodėl negauti telefono numerio (duomenys neskelbtini) duomenys, kurį, kaip priklausantį A. A., nurodė liudytoja. Esant tokiems prieštaravimams ir neaiškumams, apeliantai mano, jog vienareikšmiškai teigti, kad A. A. buvo šio įvykio liudininkė, negalima.

4.6. Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad šiuo metu V. M. finansinė padėtis yra sudėtinga. Per pastaruosius 6 mėnesius vienintelį jo pragyvenimo šaltinį sudaro nestabilios pajamos iš individualios veiklos. Vidutinis uždarbis sudaro apie 205 Eur per mėnesį, turi finansinį įsipareigojimą - kreditą bankui, pagal kurį kas mėnesį moka po 150 Eur, globoja savo senyvo amžiaus sergančius tėvus, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Todėl nesugebėtų tinkamai vykdyti nuosprendžio, t.y. sumokėti tokio dydžio baudą. BK 284 straipsnio sankcija be baudos numato dar kelias nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes - laisvės apribojimą ir viešuosius darbus. BK 47 straipsnio 6 punktas reglamentuoja galimybę asmeniui, neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ją, nuteistojo sutikimu, pakeisti viešaisiais darbais.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Nurodo, kad V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes jam grasino, panaudojo smurtą viešoje vietoje. Šias aplinkybes, be jo parodymų, patvirtina liudytojų A. A., A. K., G. K. parodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Mano, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi nuteistasis yra aukštąjį medicininį išsilavinimą turintis gydytojas-odontologas, dirbantis savo įmonėje. V. M. nurodoma aplinkybė, kad jo darbo užmokestis yra tik 205 Eur per mėnesį, kelia abejones pateikiamos informacijos teisingumu, kadangi gydytojų-odontologų paslaugos yra brangios ir jie yra nemenkas pajamas uždirbantys visuomenės nariai. Teigia, jog apeliantas nepateikė duomenų apie tikrąją savo turtinę padėtį, t. y. registrų duomenų apie kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Taigi jis galimai slepia savo tikrąsias pajamas, todėl paskirtoji 100 MGL dydžio bauda neturėtų būti keičiama į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmės rūšį.

Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, tačiau pasisakė, jog teismo prašo tik jį išteisinti, nukentėjusysis ir jo gynėjas, bei prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. ir jo gynėjos adv. A.Ustinovič apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-23 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantai, apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad V. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. M. parinktos bausmės – baudos dydį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisingai paskyrė bausmę, kurios dydis mažintinas

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

8. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

9. Nuteistojo aiškinimą, kad pirmasis konfliktą pradėjo K. K., o jis, nuo pastarojo traukdamasis, stengėsi jo išvengti, jei ir vartojo necenzūrinius žodžius, tai tik tais pačiais žodžiais atsakydamas nukentėjusiajam, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė kokiu nors būdu provokavęs ar įžeidinėjęs nuteistąjį ir nuosekliai aiškino, kad 2017-06-18 apie 21.50 val. konfliktą pradėjo būtent V. M., kuris pamatęs, kad nukentėjusysis į jį pažiūrėjo, labai susinervino, pribėgo prie K. K., sudavė jam į gerklę delnu, sugriebė jį rankomis, pradėjo stumdytis, rusų kalba rėkė, sakė, kad jį užmuš, primuš, stengėsi įžeisti, priėjęs prie laiptinės durų, paėmė kastuvą ir pagrasino nužudyti, įspėjo K. K., jog jis saugotųsi, kad jo vaikai netaptų neįgaliais. Nukentėjusysis pagalvojęs, kad jis dėl tokio V. M. elgesio saugiai namo nepaklius, paskambino savo žmonai A. K. ir paprašė, kad ji išeitų užfiksuoti konfliktą. Supratęs, kad ir jis pats gali nufilmuoti įvykį, pradėjo filmuoti savo telefonu. Tai pamatęs V. M. nubėgo į kiemą prie vandens čiaupo ir konfliktas nurimo (t. 2, b. l. 38-40). Šios aplinkybės užfiksuotos ir pirminiame pranešime apie įvykį (t. 1, b. l. 15) bei iš karto po įvykio surašytame nukentėjusiojo 2017-06-18 pareiškime (t. 1, b. l. 16). Apeliantai skunde nurodo, kad tokių nukentėjusiojo aplinkybių, išskyrus K. K. sutuoktinės ir galimai bylos baigtimi suinteresuotos liudytojos A. A. parodymų, daugiau nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai duomenys, o minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl apylinkės teismas remtis šiais liudytojų parodymais neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

10. Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pirmajame namo aukšte, iš kurio pro langus matosi visas kiemas – mašinų stovėjimo aikštelė ir laiptinės įėjimas. Ji įvykio metu – 2017-06-18 apie 21.50 val. buvo namuose, dėl karšto oro buvo atidaryti visi langai, todėl ji girdėjo, kas vyko lauke. Liudytoja, paguldžiusi dukrą, išgirdo triukšmą, priėjusi prie atidaryto lango išgirdo, kaip V. M., būdamas maždaug 2 m atstumu nuo jos lango, grasindamas nužudyti nukentėjusįjį, suėmė pastarajam už kaklo. Po tokio pastarojo veiksmo K. K. bandė muistytis ir ištrūkti iš V. M., po ko jis nukentėjusįjį nuo savęs nustūmė, jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, grasino tiek pastarajam, tiek jo šeimai. K. K. išsiėmus telefoną ir pasakius, kad jis skambins savo žmonai, kad pastaroji ateitų, netrukus į A. A. namus atėjo A. K., kuri sakė, kad į lauką eiti bijo. A. K. pro liudytojos svetainės langą matė konflikto pabaigą, girdėjo, kaip V. M. nukentėjusiajam sakė, kad jo vaikai bus neįgalūs (t. 1, b. l. 171-174). Liudytoja parodymus davė, būdama įspėta dėl atsakomybės, galinčios kilti už melagingų parodymų davimą. Ji patvirtino, kad, nors tarp V. M. ir daugelio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų vyrauja įtempti ir konfliktiniai santykiai, o duodama parodymus jaučia baimę dėl savo ir kitų šeimos narių gerovės, tačiau parodymus duoda, suprasdama savo pilietinę pareigą, nes neadekvatus V. M. elgesys yra susijęs ne tik su jos bei jos šeimos narių, bet ir kitų kaimynų saugumu (t. 1, b. l. 173).

11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog skiriasi nukentėjusiojo ir A. A. nurodomas atstumas nuo gyvenamojo namo, kur, pastarųjų teigimu, prasidėjo konfliktas, kas apeliantų teigimu patvirtina, kad konfliktą, prie jo priėjęs, pradėjo ne nuteistasis, o K. K.. Vis dėlto, byloje jokių abejonių dėl to, kad V. M. su K. K. konfliktuoti pradėjo gyvenamojo namo kieme, t. y. tarp nukentėjusiojo automobilio ir bendrojo naudojimo vandens vamzdžio, nekyla. Tai, kad nukentėjusysis ir A. A., būdami skirtingose padėtyse, nukentėjusiajam konflikto metu su nuteistuoju judant ir keičiant poziciją, nevienodai įvertino jų atstumą nuo gyvenamojo namo (vandens vamzdžio), savaime neleidžia laikyti pastarųjų aiškinimo neteisingu ir juo nesivadovauti.

12. Nors apeliaciniame skunde abejojama, kad A. A. įvykio metu iš viso buvo namuose ir galėjo stebėti konfliktą, nes apelianto teigimu, jis atkreipė dėmesį į kaimynų langus ir matė, kad jos langai buvo uždaryti, uždėtos nepertraukiamos žaliuzės, tačiau tikrinant šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, gauti duomenys tokį V. M. aiškinimą paneigia. Tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos iš UAB „Bitė“ patvirtina, kad mobiliojo ryšio numerį (duomenys neskelbtini) naudoja liudytoja A. A. ir naudojamo mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie UAB “Bitė Lietuva“ bazinių celių (duomenys neskelbtini). Minėtų bazinių celių veikimo zonos apimą įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60). Liudytoja A. A. patvirtino, kad įvykio metu ji naudojosi telefono numeriu, kurio paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174). Tai, kad įvykio pabaigą stebėjo A. A. namuose, per jos buto langus, pastarajai esant buto viduje, nurodė ir liudytoja A. K.. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad liudytoja A. A. įvykio metu buvo namuose ir betarpiškai matė įvykį. Liudytoja A. K. parodė, kad jai apie konfliktą, vykstantį su V. M., pranešė sutuoktinis, prašydamas atbėgti ir tai nufilmuoti. A. K. leidžiantis laiptine iš antro aukšto, ji per didelį laiptinės langą išgirdo, kad lauke iš tiesų vyksta konfliktas, todėl ji išeiti į lauką bijojo, paskambino į kaimynės A. A. duris. Pribėgusi prie lango ji iš karto išgirdo V. M. rusų kalba grasinantį jos vyrui, kad pastarasis žiūrėtų, kad jo žmona ir vaikai netaptų neįgaliais. Ji pas kaimynę prabuvo 2-4 min., paskui konfliktas nurimo (t. 1, b. l. 174-177). Taigi priešingai, nei akcentuojama apeliaciniame skunde, liudytojų aiškinimas patvirtina, kad A. A. konfliktą stebėjo nuo pat jo pradžios, o A. K. pas kaimynę užėjo jau po to, kai jai paskambino nukentėjusysis ir konfliktas netrukus nurimo, todėl girdėjo tik jo pabaigą.

13. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo aiškinimą, kad jis pastarajam dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į kaklą. Kaip jau minėta, šias aplinkybes K. K. nurodė iš karto po įvykio surašytame pareiškime. Tai, kad nukentėjusysis buvo stumdomas, t. y., V. M. iniciatyva buvęs fizinio kontakto faktas su nukentėjusiuoju, užfiksuotas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Penktojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2017-06-18 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 17) bei pareigūno parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino vykusiame teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 37). Kaip jau minėta, tai, kad V. M. suėmė nukentėjusiajam už kaklo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. A.. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja A. A. nurodė iš esmės skirtingą konfliktavusių asmenų fizinio kontakto į kaklo sritį mechanizmą, tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas abejoti paties fizinio kontakto buvimu, t. y. kad V. M. stumdant nukentėjusįjį jam dešinės rankos delnu buvo suduota į kaklą, neturėjo pagrindo. Iš tiesų, kaip pažymima apeliaciniame skunde, K. K. dėl jam suduoto smūgio, nei atvykusio policijos pareigūno, nei vėliau medikų nebuvo apžiūrėtas, taigi jokios žymės ant pastarojo kaklo nebuvo fiksuotos, tačiau tai, kad minėtas iš esmės nestiprus fizinis kontaktas (K. K. pusiausvyros neprarado, nepargriuvo) nepaliko žymių ant nukentėjusiojo kaklo, savaime nepaneigia jau aptarto suduoto smūgio fakto. Kaip paaiškino liudytoja A. K., po konflikto su V. M., jos sutuoktinis buvo išraudęs, nes jis nuo streso raudonuoja, todėl ji žymių ant pastarojo kaklo nepastebėjo (t. 1, b. l. 176). Tai, kad atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, nukentėjusysis K. K. ir jo sutuoktinė iš tiesų buvo labai susijaudinę, nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas G. K. (t. 2, b. l. 37). Taigi ta aplinkybė, kad iš karto po įvykio K. K. veidui buvus paraudusiam, fizinio kontakto žymių ant jo kaklo nesimatė, jos nebuvo fiksuojamos ir kitą dieną, savaime nepaneigia V. M. aiškinimo, kad jis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo.

14. Nors liudytoja V. S. aiškino, kad girdėjo, kaip vyko žodinis konfliktas tarp nuteistojo V. M. ir nukentėjusiojo, kurio metu abu asmenys vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau paaiškino, jog ji konfliktą stebėjo ne nuo jo pradžios, nežino, kuris iš minėtų asmenų jį pradėjo, be to, buvo kalbamasi rusų kalba, kurią ji blogai supranta (t. 2, b. l. 15). Nukentėjusysis K. K. aiškino, kad konfliktą pradėjus V. M., toliau su juo bendravo veidrodiniu principu, t. y. atkartojo jam sakomus žodžius. Taigi, neatmestina, kad V. S., stebėjusi konfliktą ne nuo jo pradžios, galėjo girdėti konfliktuojančius V. M. ir K. K., vartojant necenzūrinius žodžius. Tačiau laikyti, kad V. S. parodymai paneigia byloje nustatytas aplinkybes, kad tai būtent nuteistasis pirmas pradėjo konfliktą, naudojo necenzūrinius žodžius, iš jo tyčiojosi, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pastarajam grasino, nėra pagrindo.

15. Apeliantų teigimu, tai, kad V. M. K. K. jo nužudyti negrasino patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nesijautė įbaugintu, neskubėjo pasišalinti iš kiemo, jam atsakydavo įžiedžiančio pobūdžio replikomis, pakvietė į kiemą išeiti savo žmoną, bėgiojo paskui nuteistąjį jį filmuodamas. Kaip jau minėta, be aptarto nukentėjusiojo aiškinimo, tai, kad iš V. M. girdėjo grasinamojo pobūdžio žodžius skirtus K. K., patvirtino ir liudytojos A. K. ir A. A.. Nukentėjusysis nurodė, jog jis žmonai skambino būtent dėl to, kad jautė baimę ir abejojo, jog jam pavyks greitu laiku sugrįžti į namus, manė, kad V. M. veiksmų fiksavimas pastarąjį nuramins. Tačiau A. K., iš karto sureagavusi į K. K. skambutį, į kiemą taip ir neišėjo, nes pamačiusi, kad situacija tarp V. M. ir K. K. buvo įtempta, išsigando, todėl paskambino į kaimynės duris. Per pastarosios langą girdėjo V. M. grasinimus, skirtus K. K., jai ir jų vaikams. Įvykis išgąsdino tiek nukentėjusįjį, tiek įvykį stebėjusias liudytojas. K. K. aiškino, kad jis dėl tokių V. M. veiksmų jautėsi labai susijaudinęs, niekada prieš tai nebuvo tokioje būsenoje, visos šeimos rimtis buvo sutrikdyta, tiek jis, tiek pastarojo sutuoktinė patyrė šoką. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. santykiai ir su kitais namo kaimynais yra konfliktiški ir įtempti. Kaimynai, skųsdamiesi pastarojo elgesiu, rašo pareiškimus (t. 1, b. l. 95, 96-102, 146-147, 150, 151), kuriuos palaiko dauguma namo gyventojų. Iš 2018-02-09 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 m. matyti, kad V. M. ne kartą buvo baudžiamas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su jo neteisėtu elgesiu kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (kaimynų bauginimas ir žmonių rimties pažeidimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai, statant automobilį prie namo ir tokiu būdu trukdant kitiems gyventojams) (t. 1, b. l. 82-83). Taigi K. K., nuteistojo veiksmams esant pakankamai intensyviems, būdamas įsitikinęs, kad V. M. ir jo atžvilgiu dėl kitų kaimynų palaikymo yra prieštaringai nusiteikęs, pastarajam jo atžvilgiu naudojant fizinį smurtą bei necenzūrinius žodžius, grasinant nužudyti, tokiu būdu trukdant nukentėjusiajam patekti į namo laiptinę, pagrįstai manė, kad V. M. grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, todėl apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl V. M. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Pažymėtina, kad viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad V. M. elgėsi agresyviai, K. K. įžeidinėjo, jam grasino, į kaklo sritį sudavė viešoje vietoje – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, vasaros metu, kuomet daugelis namo gyventojų buvo atsidarę savo butų langus. Be to, konfliktas įvyko vėlų vakarą, apie 21.50 val., kuomet daugelis po savaitgalio jau buvo namuose, migdė vaikus, ilsėjosi, todėl bet kuriuo momentu galėjo konfliktą išgirsti. Tai patvirtina liudytojos A. A. aiškinimas, kad ji triukšmą kieme, sklindantį per buto langus, išgirdo paguldžiusi dukrą. Dėl stebėto įvykio ji patyrė šoką, negalėjo užmigti, V. M. išsakyti žodžiai K. K. ir jo šeimos atžvilgiu ją labai paveikė (t. 1, b. l. 171-174). Taigi tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę liudytojai dėl aptarto nuteistojo elgesio buvo sukrėsti, patyrė šoką, jautė baimę. Be to, minėti V. M. veiksmai buvo intensyvūs, truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog V. M. 2017-06-18 apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino šį sumušti bei sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Taigi V. M. viešoje vietoje, tam nesant priežasties, ne tik įžeidinėjo nukentėjusįjį, pastarajam grasino, bet ir jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Taigi V. M. veiksmų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

17. Kolegija konstatuoja, jog padarius neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo veiksmų pagrįsto vertinimo pagal BK 284 straipsnį, apeliaciniame skunde ir prašymuose nuteistojo nurodomi kiti įvairūs smulkūs liudytojų/nukentėjusiojo parodymų nesutapimai, plačiau neanalizuojami ir dėl jų kolegija nepasisako. Aplinkybių tyrimas negali būti begalinis, svarbu, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo V. M. kaltę. Esminių nesutapimų, galinčių turėti įtakos teisiniam V. M. veiksmų vertinimui - nenustatyta.

Dėl paskirtos bausmės

18. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymas, užtraukia viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

19. Apeliantai skunde nesutinka su V. M. paskirtos bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (100 MGL), nurodydami, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuteistasis neturės galimybės įvykdyti jo atžvilgiu priimto nuosprendžio.

20. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Paskirdamas nuteistajam V. M. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

22. V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai. Jis neteistas (t. 1, b. l. 81), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 82-83). Nors nuteistasis nurodo, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės (siekia vos 205 Eur per mėnesį), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog V. M. yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, turintis gerą išsilavinimą ir prestižinę, pakankamai gerai apmokamą profesiją, dirba, t. y. jis gauna pastovias nuolatines pajamas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo argumentą, kad jis neturės galimybės įvykdyti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, vertina kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo V. M. parinkta bausmės rūšis – bauda yra tikslinga ir efektyvi. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ją, nuosprendžio vykdymo procese, nuteistojo sutikimu, teismas gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis).

23. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas V. M., buvo padaryta 2017-06-18, todėl, skirdamas bausmę, apylinkės teismas turėjo vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-10-06), kur už nesunkų nusikaltimą numatytas baudos dydis buvo iki 500 MGL. Tuo tarpu iš skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas V. M. baudos dydį nustatė, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2017-10-06, kai įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymą jau numatė baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, V. M. tikslinga skirti artimą minimaliai, tačiau kiek didesnę nei įstatyme numatytas bausmės minimumas baudą (veikos padarymo metu įstatymo numatytas minimumas buvo 1 MGL). Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, paskirtos baudos dydis mažintinas. Skaičiuojant skirtinos bausmės- baudos dydį tai pat vadovaujamasi nusikaltimo padarymo metu galiojusio bausmių ir nuobaudų dydžiu – 37,66 Eur.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį bei teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl proceso išlaidų

25. Nukentėjusysis K. K. prašo iš nuteistojo priteisti 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 83-85), taip pat prašo priteisti 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą antrą kartą (vyko 2 teismo posėdžiai) nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b.l. 81-84).

26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš Sąskaitų už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) bei Mokėjimo nurodymų numerio (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 400 Eur (t. 2, b. l. 87-88; t. 3, b. l. 80-84). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos advokato Lino Makavecko paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiajam teiktų paslaugų tinkamumu, todėl K. K. turėtos išlaidos atstovo adv. L.Makavecko paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. M. ir jo gynėjos adv. Anos Ustinovič apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-23 nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti:

V. M., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirti 50 MGL (1 883 Eur) baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 400 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.