Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio byla nagrinėjama dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) Utenos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, niekur nedirbančiai, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistai, kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., būdama nepakaltinamumo būsenos, 2018-09-12, apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, žodinio konflikto metu, pargriovusi savo nepilnametį sūnų M. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ant lovos, užgulė jį apžergdama kojomis per liemenį ir kumščiais bei delnais ne mažiau kaip šešis kartus smogė jam į krūtinę ir pečius. Po to, dešinėje rankoje turėtu buto raktu subraižė jo kairės rankos dilbio vidinę pusę, o sūnui atsistojus, smogė jam rankine į kairį petį, taip sukeldama fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnamečiui sūnui M. M. ir dėl odos nubrozdinimų kairiame dilbyje, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

R. M. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Iš nukentėjusio nepilnamečio M. M. parodymų matyti, kad 2018-09-12 buvo savo namuose, kur gyvena kartu su savo mama R. M.. Apie 14 val. jis grįžo iš mokyklos į namus ir iš karto pastebėjo, kad mama yra išgėrusi alkoholio. Apie 16 val. jis pradėjo mamai kalbėti, kad ji pradėtų ruoštis, kadangi jiems reikia eiti pas dantistą, tačiau netrukus suprato, kad mama jau per daug neblaivi, pasakė mamai, kad geriau jis pas dantistą eis vienas ir nenori, kad mama jį lydėtų, nes jam buvo gėda. Tuomet mama ant jo supyko ir pradėjo ant jo rėkti, šaukti pakeltu tonu, vadinti jį gyvuliu ir sakė „dink iš čia“. Tuo metu, kai mama ant jo rėkė jis buvo atsisėdęs ant lovos. Tuomet mama be jokios priežasties, tyčia ant jo užgriuvo, atsisėdo ant jo ir ne mažiau kaip šešis kartus trenkė jam kumščiais ir delnais į krūtinę bei pečius. Mama savo dešinėje rankoje turėjo vieną buto raktą, kuriuo, gulint ant jo, braižė jo kairės rankos dilbio vidinę pusę. Tuomet jis mamą nustūmė nuo savęs ir norėjo išeiti iš namų, tačiau mama jam blokavo kelią, lyg neleisdama praeiti, dėl to jis ją nestipriai stumtelėjo, kad galėtų praeiti ir tuomet mama trenkė jam turėta rankine į kairį petį. Jis tada greitai išbėgo iš namų. Maždaug po 20 min. atvažiavo tėtis, kuriam papasakojo viską kas nutiko. Po įvykio, kartu su tėčiu grįžo į tėčio namus. Mama prieš jį fiziškai smurtavo pirmą kartą, tačiau dažnai ant jo rėkdavo. Nuo mamos suduotų smūgių jam neskaudėjo, tačiau po įvykio grįžęs į namus pastebėjo savo subraižytą ranką, kurią perštėjo, griaužė. Po šio įvykio ant mamos pyksta, jai atleisti nenori, patyrė ne tiek fizinė žalą, kiek daugiau moralinę, šis įvykis ir mamos smurtas jį paveikė psichologiškai. Nuo to laiko, kai mamą išvežė į ligoninę su mama daugiau nebendravo (b. l. 55-56).

Iš nukentėjusio nepilnamečio atstovo pagal įstatymą A. M. parodymų matyti, kad sūnus M. M. jam papasakojo, jog namuose jį sumušė mama R. M.. Konflikto metu, M. sėdėjo ant lovos, o R. priekine kūno dalimi užgriuvo ant sūnaus, parvertė sūnų ant lovos, ant nugaros ir kumščiais ėmė jį mušti į krūtinę. Kiek smūgių sudavė, sūnus nurodyti negalėjo. Kumščiuodama sūnų, moteris rankoje (nenurodė kurioje) turėjo namų raktą, kuriuo apdraskė M. kairę ranką (dilbio išorinę dalį bei viršutinę delno dalį). Netrukus sūnus rankomis atstūmė savo mamą ir atsistojo, o tada R. paėmė į dešinę ranką rankinę ir vieną kartą sudavė ja sūnui į kairį petį. Savo veiksmais R. M. sukėlė M. M. fizinį skausmą. Sužinojęs apie įvykį, iškart į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi nebuvo susidūręs su tokia situacija ir nežinojo kaip elgtis, tačiau pamatęs, jog po įvykio sūnus sunkiai atsigauna emociškai, nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus (b. l. 15-21, 42-43).

Iš 2018-09-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos PK VS vyresniosios tyrėjos J. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kartu su Santakos PK VS tyrėja R. N. 2018-09-14, 15.25 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivi mama R. M., sūnus bijo eiti pasiimti daiktų. Atvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitiko nepilnametis M. M. ir jo tėvas A. M., kuris pasakė, kad prieš kelias dienas sūnų M. sumušė mama R. M., apdraskė ranką, stumdė, o sūnus su tėvu atvyko pasiimti savo asmeninių daiktų. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), duris atidarė R. M., kuri kalbėjo neadekvačiai, teigė, kad yra psichologiškai išsekusi, yra depresuota. Patikrinus blaivumą 16.41 val. nustatytas 0,51 promilių girtumas. Iškviesti medikai R. M. nuvežė į KMUK, paguldyta į neurologijos skyrių psichiatrijos sektorių.

Iš 2018-09-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos PK VS vyresniosios tyrėjos J. G. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra A. M.. Smurtą patyręs asmuo yra nepilnametis M. M., gimęs 2004-02-01. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: nubrozdinimas. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena ir didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo: R. M., susijaudinusi, nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Gauti paaiškinimai: M. M. nurodė, kad prieš kelias dienas mama girtavo namuose ir jį sužalojo, subraižė ranką, stumdė. Įvykio vieta netvarkinga. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes medikai 15.18 val. nuvežė į KMUK, paguldė į psichiatrijos skyrių (b. l. 29-32).

Iš 2018-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2871/2018(02) matyti, kad M. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jis padarytas 4-7 paros iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu, buku riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. M. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas kritimui ar savigynai nebūdingas (b. l. 84).

Iš specialistės gydytojos psichiatrės K. D. parodymų matyti, kad 2018-09-14 į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką buvo stacionarizuota skubos tvarka per LSMUL KK skubios pagalbos skyrių R. M.. Ji pacientę pirmą kartą pamatė ir su ja pabendravo 2018-09-17. R. M. buvo nustatytas kliedesinis sutrikimas, jai pacientė jokių nusiskundimų neišsakė, jų nesuformulavo, tačiau R. M. išsakė santykio, persekiojimo kliedesius, teigdama, kad jos kompiuteris blokuoja kažkokias programas, jos kompiuteris valdomas per atstumą, ją gąsdina, moteris išsakė nelogiškus dalykus. Pacientės pasiteiravus kodėl ji buvo paguldyta į psichiatrijos kliniką, moteris atsakydavo, kad nežino, greičiausiai todėl, kad vyras su sūnumi iškvietė policiją. Paklausus moters apie 2018-09-12 įvykį su sūnumi, moteris teigė, kad atsimena tik tiek, kad buvo kažkoks barnis su sūnumi, tačiau daugiau nieko neatsimena, nežino kas įvyko. Taip pat pacientė teigė, kad jau kurį laiką, apie pusę metų jaučia didelį nerimą, sutrikęs miegas, padidėjusi įtampa, pergyvena, kad jos sūnus šią vasarą pradėjo bendrauti su tėvu, kuris prieš tai labai ilgą laiką su juo nebendravo. Pacientė teigė, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, jį vartoja labai retai tik progomis, problemų su alkoholiu neturi. Pagrindiniai pacientės negalavimai: kliedesinės idėjos, įvykių interpretacijos, nelogiški samprotavimai, depresinė simptomatika, nerimo epizodai, miego sutrikimai. Bendraujant moteris buvo mandagi, orientavosi aplinkoje ir gyvenimiškose situacijose, moteris aktyviai prašėsi išleidžiama iš klinikos į namus. Moteris elgėsi adekvačiai, pagerėjo miego kokybė, atsirado dalinė kritika kliedesinėms idėjoms, dėl to pacientė, pačiai pageidaujant, baigus gydymą pagal SMP, buvo išleista namo. Pacientei buvo skirti vaistai kliedesiniam sutrikimui gydyti (b. l. 61).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1309/2018 matyti, kad R. M. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 89).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-29/2019 išvados matyti, kad R. M. konstatuojamas kliedesinis sutrikimas (F22.0) Šis sutrikimas konstatuojamas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. R. M. nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir šiuo metu. R. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą (b. l. 103-105).

Teismo posėdžio metu ekspertė Sandrina Šakavičienė parodė, kad palaiko išvadą, kurioje nurodoma, kad R. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jai reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėję bei liudytojai, patikrinti kiti įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama, 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą, 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji kumščiais bei delnais ne mažiau kaip šešis kartus smogė į krūtinę bei pečius ir rankoje turėtu buto raktu subraižė kairės rankos dilbio vidinę pusę bei smogė rankine į kairį petį, taip sukeldama fizinį skausmą savo šeimos nariui nepilnamečiui sūnui M. M., padarydama jam odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto nukentėjusio parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jo parodymai visiškai atitinka byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas kliedesinis sutrikimas (F22.0), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Ji nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Jai reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą VšĮ Kauno Šilainių psichikos sveikatos centre. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš eksperčių, patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad R. M. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama ir jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. M. įvykio ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji yra nepakaltinama BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jai skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 401-404 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. M., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir taikyti R. M. priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Kauno Šilainių psichikos sveikatos centre.

Kardomosios priemonės neskirti.

Įsiteisėjus nutarčiai daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, palikti saugoti byloje.

Nutartį per 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.