Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-195/2013

Teisėjas Marjan Gerasimovič Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00321-2011-8

2013 m. balandžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš Vytauto J. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 6993,80 (šeši tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt trys Lt aštuoniasdešimt ct) už nekentėjusiųjų L. S. ir J. B. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 12 d., apie 08.20 val. vairuodamas jo tėvui M. J. priklausantį automobilį Honda Concerto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Eišiškės - Pirčiupiai 23,400 km, Šalčininkų r., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktuose nurodytus reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,44 ‰ promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio ir nevažiavo tokiu greičiu, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko automobiliui praradus judesio stabilumą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio šlaitą, todėl kartu važiavusiai keleivei, nukentėjusiajai L. S., sėdėjusiai ant priekinės keleivio sėdynės, dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų: daugybinių galvos ir viso kūno odos nubrozdinimų, apatinės lūpos srities muštinės žaizdos, viršutinio žandikaulio lūžio Le Fort I, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio 31-42 dantų srityje, kairės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžių, dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje su poslinkiu, dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviui nukentėjusiajam J. B., sėdėjusiam ant galinės keleivio sėdynės, dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų: apatinio žandikaulio abipusio lūžio kairio kaklo srityje ir 42,43 dantų

srityje, trauminio apatinio žandikaulio osteomielito 42, 43 dantų srityje, dešinio žastikaulio vidinio krumplio lūžio, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytos veikos numatytos BK 281 str. 2 d. neneigia. Byloje neabejotinai įrodyta, kad V. J. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata.

Už nusikaltimą numatytą BK 281 str. 2 d. įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skunde nuteistasis iš esmės prašo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį. BK 62 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. savo noru pats neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie eismo įvykį. Tokiu būdu nėra BK 62 str. 1 d. nurodytos švelnesnės, negu įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtinos sąlygos – nusikaltimą padariusio asmens savanoriško atvykimas ar pranešimas apie tokios veikos padarymą. Todėl taikyti BK 62 str. 1 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d., nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tokiu būdu, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1 - 6 punktuose. Nors byloje yra duomenų, kad nubaustasis turi tris nepilnamečius vaikus (tai viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių numatytų BK 62 str. 2 d. 1 - 6 punktuose), tačiau nukentėjusiesiems padaryta žala nėra net dalinai atlyginta, t.y. nėra visų sąlygų visumos, kurios privalomos norint paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d. nuostatų.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi BK 54 str. reikalavimų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Teismas skirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis anksčiau teistas, padarė nusikaltimą esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti (b.l.104-107) į tai, kad jis niekur nedirba ir registruotas darbo biržoje. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimą. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos

bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai, motyvuodamas savo sprendimą, nurodė, jog V. J. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, nuteistasis vairavo transporto priemonę, kuri buvo techniškai netvarkinga, be techninės apžiūros, neturėdamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, automobilį vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti. Teismas įvertino tai, kad V. J. anksčiau teistas (atlikęs laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą), baustas administracine tvarka (kelis kartus administraciniu areštu, tame tarpe už vairavimą neblaiviam), išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl jo elgesys laikytinas neatsakingu ir nusikalstamu, vairavimas būnant neblaiviam kelia realų pavojų aplinkiniams, jų sveikatai bei gyvybei, todėl yra labai pavojingas. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta V. J. pagrįstai buvo parinkta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis.

Įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė V. J. laisvės atėmimo bausmę, taip pat sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik su realiu bausmės atlikimu. Tai, kad paskirta bausmė sukelia suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jo dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.