Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-4871-750/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
e2-4871-750/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01752-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4871-750/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01752-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. B. 855,37 Eur negrąžinto kredito, 57,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 12,31 Eur tarpininkavimo mokesčio; 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos; 107,26 Eur negautų pajamų (nuostolių); 4,08 Eur delspinigių; 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės „NEO Finance“, AB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo E. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 556,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 154,08 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026-02-09. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus „NEO Finance“, AB ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo E. B. 2021-02-09 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 556,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 154,08 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026-02-09. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesines įmokas.

2022-07-11 atsakovui E. B. buvo išsiųstas Raginimas, kurio ieškovė pareikalavo nedelsiant padengti esamą 103,65 Eur įsiskolinimą, susidariusį laiško išsiuntimo dienai. 2022-08-10 Pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė paprašė atsakovo nedelsiant padengti esamą 133,49 Eur įsiskolinimą, susidariusį laiško parengimo dienai ir nurodė, kad nesumokėjus šio įsiskolinimo, vadovaujantis sudaryta vartojimo kredito sutartimi vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2022-08-16. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 855,37 Eur negrąžinto kredito dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 57,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 57,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 12,31 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 12,31 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-02-09).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kasacinis teismas išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.

Vadovaujantis bylos duomenimis, pagal vartojimo kredito mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2026-02-09. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Ieškovei dėl atsakovo kaltės vienašališkai 2022-08-16 nutraukus sutartį, ieškovė negavo numatyto gauti kredito mokesčio už laikotarpį, kai sutartis galiotų, t. y. negavo 19 proc. mėnesio palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties likučio. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti šias negautas pajamas (nuostolius) tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 19 proc. negautos pajamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2026-02-09). Tiksli priteistina šių negautų pajamų suma sprendime nenurodoma, nes nėra aišku, kada tiksliai atsakovas grąžins ieškovei kreditą. Pažymėtina, kad bendra negautų pajamų suma negali viršyti 295,17 Eur sumos.

Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 107,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-08-16) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-02-09).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

Iš pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole šią sutartį sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuoto už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-02-09) yra netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 4,08 Eur delspinigių.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sutarties specialiosios dalies 6.1 punktu ieškovei iš atsakovo priteistina 4,08 Eur delspinigių.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties 6.6. punkte numatyta, jog Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo., todėl iš atsakovo priteistinos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės sumokėtas už šį ieškinį žyminio mokesčio dydis sudaro 30 Eur žyminio mokesčio be to ji patyrė 200 Eur ieškinio parengimo išlaidų. Teismas tenkino 89,65 procentus ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 206,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė kreipdamasi į teismą, ieškinį apmokėjo 40 Eur žyminio mokesčio suma. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, jos mokėtino žyminio mokesčio suma už pateiktą ieškinį sudaro 30 Eur. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 10 Eur žyminio mokesčio dalis, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti šią žyminio mokesčio dalį.

Iš atsakovo taip pat priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 855,37 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 37 ct) negrąžintos kredito dalies, 57,36 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 36 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 12,31 Eur (dvylika eurų 31 ct) tarpininkavimo mokesčio, 19 (devyniolikos) procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) nuo negrąžinto kredito sumos (likučio) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-02-09), ir neviršijant nesumokėto palūkanų likučio sumos (295,17 Eur), 4,08 Eur (keturis eurus 8 ct) delspinigių, 15 (penkiolikos) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (929,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-09-27) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 206,20 Eur (du šimtus šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, jos permokėto žyminio mokesčio dalį – 10 Eur (dešimt eurų ), sumokėto 2022-09-20 (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZL04056), pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminio mokesčio dalį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė