- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-41-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00453-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. B. 2020 m. spalio 9 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 80 Eur dydžio baudą už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 3 d., 14.22 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone, telefonu.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu D. B.jį apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kurie 2021 m. vasario 2 d. nutartimi skundžiamą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuodami, jog skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, o D. B. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai ir nekelia abejonių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.
3. 2021 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas D. B. apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašo: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį; atnaujinti įrodymų tyrimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pridėti teikiamus įrodymus prie bylos (nuotraukas, raštą dėl D. B. 2021-02-08 pranešimo).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų argumentų, nustatytų faktų, neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
5. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors M. B. protokole nurodė, kad tariamo administracinio nusižengimo padarymą ji pamatė iš 5 metrų atstumo, o E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo 7 metrai, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo 11 metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) g., o tai reiškia, kad matomas atstumas nuo pareigūno ir pravažiuojančių automobilių buvo dar didesnis, t. y. apie 15 metrų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog būtent pareigūnė M. B. teigė, kad ji matė juodą, liečiamo ekrano telefoną, matė vairuotojo nuleistas akis, o pareigūnas E. M. nurodė, kad matė šviečiantį ekraną, tačiau tokie pareigūnų parodymai, pasak pareiškėjo, kelia pagrįstų abejonių, juo labiau, kad abu pareigūnai, paklausus, ar jie galėtų apibūdinti automobilį, vairuotoją, nurodė, kad įvardinti vairuotojo veido bruožų, apsirengimo ar automobilio numerių negali. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nors pareigūnė M. B. įvykio metu kolegai nurodė, kad vairuotojas „maigė“ telefoną, tačiau teismo posėdžio metu, pareigūnei parodžius mygtukinį NOKIA 3310 telefoną, pastaroji parodė, kad tai buvo ne mygtukinis telefonas, o liečiamu ekranu. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūno E. M. parodymai, apie tai, kad jis matė, jog švietė ir, kad visos mobiliojo ryšio priemonės šviečia, yra tik spėjimas siekiant įrodyti, kad jis tikrai matė būtent telefoną. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios oro sąlygos, kurių tuo metu nebuvo. Protokole nurodyta, kad „oro sąlygos geros, giedra, šviesiu paros metu...“, tuo tarpu iš vaizdo medžiagos matyti, kad buvo labai debesuota, o tai prieštarauja žodžio „giedra“ reikšmei – „gražus oras, saulėtas laikas“.
6. Skunde taip pat teigiama, kad pareigūnai nefiksavo tyrimui reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu trukdė išspręsti bylą teisingai. Pasak pareiškėjo policijos pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė atitinkamai po daugiau nei 62 dienų po administracinio nusižengimo padarymo ir tai jie padarė tik po to, kai jiems nurodė tai padaryti kiti pareigūnai, be to, jie pranešimus surašė iš bylos medžiagos, o tai rodo, kad jokios įrodomosios galios šie pranešimai neturi. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dalis vaizdo įrašų, o būtent pareigūnų kūno kamerų įrašų buvo nuslėpti ir pateikti tik teismui, kas taip pat rodo, jog nebuvo siekiama nustatyti reikšmingų aplinkybių teisingam bylos ištyrimui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas taip pat ginčija policijos atstovo paaiškinimus, nurodant, kad jis buvo nuvykęs visai ne į tą vietą, kaip nagrinėjamu atveju, be to, skiriasi metų laikas, todėl negalėjo būti tokios pat oro sąlygos kaip aptariamu metu, o tai tik patvirtina faktą, kad policijos atstovo paaiškinimais negalima remtis, nes tai tik spėjimas, o spėjimais grįsti teismo sprendimo negalima.
8. Pareiškėjo teigimu, M. B. elgesys, bendravimas, veiksmai, kuomet ji nesupažindino vairuotojo su protokolu, jo teisėmis, apskundimo tvarka, nesudarė galimybės pateikti paaiškinimų, prašymų, akivaizdžiai rodo jos priešišką nusiteikimą D. B. atžvilgiu, o tai, kad tokių pareigūnės veiksmų nevertino ir teisėja, spręstina, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl pateikto skundo.
9. Pareiškėjas pabrėžia, kad tik jo pastangų dėka buvo surinkti ir išsaugoti visi įrodymai, todėl jo manymu, vien tai, kad metų bėgyje jam buvo surašyti 2 administraciniai nurodymai už ANK 417 straipsnio 2 dalį, nepagrindžia paskirtos baudos teistumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų priimtą nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą D. B. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. įvykdė jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
11. Skundas atmetamas
12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu ir ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Taigi, apygardos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
13. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama tuo atveju, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Panevėžio apskrities VPK raštą dėl 2021-02-08 pranešimo, tačiau apygardos teismo vertinimu, pateiktas dokumentas nepagrindžia jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumo ar nekaltumo ir nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti visi reikšmingi situacijos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys ir apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą vertins visą įrodymų visumą, įskaitant ir pareiškėjo pateiktą raštą.
14. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
15. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų nagrinėjant D. B.administracinio nusižengimo bylą buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėtoje nutartyje argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo D. B.veiksmuose, o kuriuos atmeta, kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauja. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nepašalino abejonių ir savo sprendimą grindė prielaidomis bei spėjimais. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.
16. Kaip matyti, D. B. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek policijos pareigūnų, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog D. B.nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas automobilį iš tiesų naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi ne tik liudytojais apklaustų M. B. ir E. M. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, Institucijos atstovo R. B. paaiškinimais, bet ir vaizdo bei garso įrašais, kita rašytine medžiaga. Pažymėtina, jog minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, tiesiogiai matę ir užfiksavę D. B.padarytą administracinį nusižengimą. Ir nors pareiškėjas, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, mano, kad šiuo atveju nebuvo įvertinti nurodytuose liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai, jog jie aiškiai matė aptariamo administracinio nusižengimo padarymą iš 5 ar tai 7 metrų atstumo, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad specialus automobilis stovėjo prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ maždaug 2 metrų atstumu, o nuo kelio ženklo iki sankryžos yra apie 9 metrus, taigi viso apie 11 metrų, o nuo pareigūnų iki pravažiuojančių automobilių - apie 15 metrų, tačiau apygardos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, vaizdo bei garso įrašus, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžių, vykusių 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. sausio 19 d. garso įrašus, pateiktą raštą, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. B. ir E. M.apie reikšmingas aptariamo įvykio aplinkybes davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Ir nors pareiškėjo įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymų prieštaringumas pasireiškė skirtingo atstumo nuo jų tarnybinio automobilio iki D. B.vairuotos transporto priemonės įvardinimu, netikslių oro sąlygų apibūdinimu bei pareigūnų nurodytų aplinkybių apie telefono ypatumus pateikimu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, minėti prieštaravimai yra visiškai natūralūs ir iš esmės nereikšmingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš byloje pateikto garso ir vaizdo įrašo matyti, kaip rašydama administracinio nusižengimo protokolą D. B., pareigūnė M. B. pasiteiravo kolegos E. M., kokiu maždaug atstumu jų automobilis buvo pastatytas nuo sankryžos kuomet užfiksavo administracinį nusižengimą, o tai leidžia spręsti, jog tuo metu M. B. tikslaus atstumo iki sankryžos nežinojo, tačiau sąžiningai klysdama, pagal savo vidinį įsitikinimą, administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad tai buvo apie 5 m. Teismo posėdžio metu, pareigūnas E. M. nurodė, kad galėjo būti apie 7 metrus. Kaip matyti, Institucijos atstovas R. B., norėdamas įsitikinti ar stovėdami toje vietoje pareigūnai tikrai galėjo aiškiai matyti kaip pravažiuojančio automobilio vairuotojas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, pats nuvyko į minėtą vietą ir sustojęs 8-10 metrų atstumu iki kelio ženklo 5 min. stebėjo pravažiuojančius automobilius. Jis patvirtino, kad esant tokioms pat oro sąlygoms ir matomumui kaip ir vaizdo įrašuose, jam net per automobilių langus buvo aiškiai matomas vaizdas kitoje gatvės pusėje, o patys automobilių vairuotojai matėsi aiškiai, net pastebėjo kaip kai kurie vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Taigi, nors Institucijos atstovas, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, per klaidą nuvyko ne į vietą kur (duomenys neskelbtini)g. susikerta su (duomenys neskelbtini)g., o į vietą, kur (duomenys neskelbtini) g. susikerta su (duomenys neskelbtini) g., tačiau tiek (duomenys neskelbtini)g., tiek (duomenys neskelbtini) g. vietose, kur jos susikerta su (duomenys neskelbtini)g., yra išsidėsčiusios lygiagrečiai viena kitos ir jų matomumo laukas (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu yra vienodas, todėl abejoti šiais paaiškinimais ir netikėti, jog matomumas vairuotojų atžvilgiu yra geras, apygardos teismas neturi pagrindo. Pritartina apeliacinio skundo argumentais, kad oro sąlygos galimai ir nebuvo identiškos kaip aptariamo įvykio, tačiau tai nepaneigia atstovo paaiškinimų, jog tuo metu buvusios oro sąlygos leido jam ir per automobilio langus pamatyti ne tik pravažiuojančių automobilių vairuotojų veiksmus, bet ir matyti aiškų vaizdą kitapus gatvės. Taigi, nors M. B. ir E. M. įvardino skirtingus atstumus iki sankryžos, o Institucijos atstovas patvirtino, kad pravažiuojantys vairuotojai aiškiai matosi ir iš tolesnio atstumo, nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, jog jie tikrai matė daromą administracinį nusižengimą – D. B. vairavo automobilį ir ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone, juo labiau, kad tai patvirtina ir kiti bylos įrodymai – vaizdo ir garso medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip pareigūnai stebi pravažiuojančius automobilius, o pro juos važiuojant tamsios spalvos automobiliui, abu policijos pareigūnai staigiai sureaguoja (pasiruošia važiuoti) ir nedelsiant pradeda vytis minėtą automobilį. Šios išvados nepaneigia ir kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktas raštas (b. l. 58-59), kuriame nurodyta, jog nagrinėjamu metu, specialus automobilis stovėjo 11 metrų atstumu iki aptariamos sankryžos (prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ maždaug 2 metrų atstumu, o nuo kelio ženklo iki sankryžos yra apie 9 metrus). Kaip jau minėta, Institucijos atstovas patvirtino, kad tokio matomumo laukas netrukdo aiškiai matyti ir tai, kas vyksta kitoje gatvės pusėje, o tai leidžia vertinti, kad nėra kliūčių aiškiai matyti ir tokiu atstumu, kuris yra žymiai didesnis nei nurodyta pareiškėjo pateiktame rašte, t. y. nuo vienos gatvės pusės iki kitos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai nurodė ne tokias oro sąlygas, nei buvo iš tikrųjų (buvo ne giedra, o debesuota), nėra esminės aplinkybės ir nekeičia pažeidimo esmės, nes byloje nustatyta, jog pažeidimas padarytas rugpjūčio mėnesį dienos metu ir pats faktas, jog buvo naudotasi telefonu rankose vairuojant yra neabejotinas.
18. Be kita ko, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų argumentų. Tačiau su šiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad visos pareiškėjo iškeltos versijos (jog jis laikė kompaktinio disko dėžutę ar bandė pritaisyti nukritusį vaizdo registratorių) buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme metu ir sprendžiamas jų realumo klausimas (liudytojų apklausų metu policijos pareigūnams pareiškėjas pateikė NOKIA 3310 telefoną ir klausė ar tokį telefoną jie matė, ar nesuklydo nurodydami matę telefoną vietoj jo turėto vaizdo registratoriaus ir kt.) Pažymėtina, kad abu policijos pareigūnai vienareikšmiškai teigė matę D. B. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu. Liudytoja M. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino mačiusi kaip D. B. dešine ranka naudojosi telefonu, telefonas buvo tamsios spalvos, liečiamu ekranu. Liudytojas E. M. taip pat nurodė matęs D. B. naudojantis telefonu, dar parodė, kad jis matė šviečiantį mobiliojo ryšio telefono ekraną. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja pareigūnų galimybėmis apibūdinti naudotą telefoną, kai tuo tarpu jie negalėjo apibūdinti paties vairuotojo bruožų, automobilio, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pareigūnų užduotis - fiksuoti administracinius nusižengimus ir nustatyti tai padariusius asmenys. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai, nurodę, kad jų dėmesys buvo nukreiptas į teisės pažeidimus, o ne į kitas pašalines aplinkybes. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog D. B. keliamų versijų nepatvirtina jokie bylos duomenys, taip pat atsižvelgęs į paties pareiškėjo duotų paaiškinimų nenuoseklumą (atsisakė pareigūnei parodyti telefoną, vengė atsakyti kokiu telefonu naudojasi, nurodydamas kad naudojasi keliais, tačiau jų parodyti negali ir kt.) nesivadovavo jo parodymais, priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikia pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netyrė visų šiuo atveju reikšmingų aplinkybių.
19. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde be kita ko keliamas ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumo klausimas, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aptariamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių objektyviai abejoti minėtų liudytojų parodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei D. B.apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog pareigūnai būtų šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi. Aukštesniojo teismo vertinimu aptariamų liudytojų parodymų patikimumu neleidžia abejoti ir kitos šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, jog pirmosios instancijos teisme apklausiami policijos pareigūnai M. B., E. M.parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o esminių prieštaravimų jų parodymuose, taip pat prieštaravimų tarp jų paaiškinimuose ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių nenustatyta. Dar daugiau, minėti pareigūnai kelia kvalifikaciją, laiko įvairius testus ir yra kompetentingi pastebėti ir užfiksuoti KET pažeidimus. Be to, vertinant minėtų liudytojų parodymų patikimumą atsižvelgiama ir į tai, jog policijos pareigūnai D. B.įvykdytą administracinį nusižengimą pastebėjo iš santykinai nedidelio atstumo, kuris, vertinant tai, jog buvo vasaros laikas ir dienos metas (14 val. 21 min.) buvo akivaizdžiai matomas. Be to D. B. vairuojamas automobilis judėjo santykinai nedideliu greičiu (apie 50 km/h), todėl egzistavo pakankamas laiko tarpas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad siekiant nuslėpti reikšmingas įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė tik po daugiau nei 62 dienų po administracinio nusižengimo padarymo, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tarnybiniai pranešimai rašomi iškart po administracinio nusižengimo padarymo tik tuo atveju, kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas be administracinio nurodymo, o aptariamu atveju D. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu siūlant D. B. sumokėti 60 eurų baudą. Taigi vien tai, kad policijos pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė ne iškart po užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo, o praėjus tam tikram laiko tarpui, ir prieš rašant tarnybinius pranešimus jiems buvo leista susipažinti su administraciniu protokolu (siekiant leisti prisiminti įvykio aplinkybes), neleidžia abejoti policijos pareigūnų parodymų patikimumu.
20. Taipogi, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas taip pat kelia teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį šališkumo klausimą, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti. Tai, kad teisėja praeityje galimai dirbo tame pačiame policijos komisariate, kur šiuo metu dirba administracinį nusižengimą užfiksavę ir administracinio nusižengimo bylą tyrę pareigūnai, nesudaro pagrindo įžvelgti teisėjos veiksmuose šališkumo ar neobjektyvumo požymių, juolab, kad jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl šališkumo nepateikė, o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Papildomai pažymėtina, kad policijos pareigūnų galimai padaryti KET pažeidimai vykdant savo tarnybines funkcijas nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir tai aiškiai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Be to, Institucija, atlikusi D. B. nurodytų aplinkybių patikslinimą, teisės pažeidimų policijos pareigūnų veiksmuose nenustatė (b. l. 58-59).
21. Apygardos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo atsakomybę pripažintos sunkinančios aplinkybės – pakartotinai padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (ANK 40 straipsnis), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. B. nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos, paskirtos už tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įvykdymo dienos (D. B. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą baustas administracinėmis nuobaudomis 2020-06-28 ir 2020-06-07), padarė kitą, tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą – 2020-08-03, todėl padarė išvadą, kad ši aplinkybė pagrįstai pripažinta D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jokių D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – jis savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad neva jo pastangomis buvo išsaugoti reikšmingi bylos įrodymai, nevertintini kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tiesą administracinio nusižengimo byloje ir priimti teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą.
22. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog D. B.nuosekliai laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina D. B.kaltę padarius KET pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pareiškėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. B. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administyracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutart į palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.