Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei – Ridikei, nukentėjusiajam D. P., kaltinamajam Ž. Š., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, kaltinamajam L. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas:

1) 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2011-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 290 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos su 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

3) 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 m., paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

4) 2013-10-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas - 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 m. 4 mėn. bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 4 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 m.. 2013-12-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. Š. paskirta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta su 2013-10-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 m. 4 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 m. 10 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

5) 2014-07-15 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013-10-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir 2013-12-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirta subendrinta 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

6) 2014-12-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-07-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. 2015-04-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 1996-06-20 pagal BK 225 str. 2 d., 272 str. 1 d., 2 d., 42 str. (1961 m. įst. red.) - laisvės atėmimu 4 m.;

2) 2000-02-24 pagal BK 271 str. 3 d. (1961 m. įst. red.) - laisvės atėmimu 2 m. su 1/3 dalimi turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str. prie šios bausmės iš dalies pridėta 1996-06-20 paskirta bausmė ir paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn. su 1/3 dalimi turto konfiskavimu, pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn. 20 d.;

3) 2000-08-17 pagal BK 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 m.;

4) 2002-08-28 pagal BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 5 mėn. 8 d.;

5) 2005-01-20 pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m., 2005-10-17 nutartimi 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

6) 2008-05-12 pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2009-06-22 pagal BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 6 p. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose,

8) 2014-12-31 pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 24 str. 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir

L. G., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas 6 kartus, miręs (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji Ž. Š. ir R. B. 2015-01-22, 4.45-5.44 val. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su L. G. (miręs (duomenys neskelbtini)), pasinaudodami R. B. surastu automobilio raktu, užvedė ir pagrobė svetimą turtą – D. P. priklausantį 4200 eurų vertės automobilį Audi A6, Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius daiktus: įrankių dėžę su įvairiais įrankiais, cinkuotą grandinę, darbines pirštines, 2 talpas su langų plovimo skysčiu, automobilinį oro kompresorių ir kitus automobilyje buvusius daiktus, kurių bendra vertė 260 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam D. P. 4460 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo pas L., gėrė alkoholį. Paryčiais, 4 valandą ryto ėjo su juo namo. Apie 5 valandą eidami sutiko B. ir visi užėjo pas jį (Š.) į namus, atsigėrė arbatos. R. pasakė, kad yra radęs automobilio raktelį su užrašu Audi. Tada L. paprašė jo duoti jam tą raktelį. Jis (Š.) su R. pasiliko, o L. išėjo į lauką. Už 15-20 minučių jis grįžo su juoda įrankių dėže. Sakė, kad tą dėžę rado automobilio bagažinėje. B. išsirinko ir pasiėmė įrankių galvutes. Paskui, po 15 minučių L. išėjo, pasiliko R., bet ir jis netrukus išėjo į lauką. Po to, apie pietus, L. paprašė pasiūlyti pirkti automobilį Audi. Siūlė jį pirkti pažįstamiems. Sakė R., kad raktus prie ,,Šilo“ parduotuvės rado. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus dėl to, kad su R. buvo susipykęs, norėjo, kad kaltė kristų ant B.. R. L. raktelių nedavė. Susipyko su B. dėl draugės I. maždaug tuo metu. Jis gyveno su I.. V. pas tą pačią I. lankydavosi. Su B. dėl I. susimušę nebuvo. Jis tik jam grasino. Yra kartu šventę. V. pažinojo, su juo santykiai buvo normalūs, bet tuo metu retai bendraudavo. V. yra buvęs pas jį namuose, buvo 2-3 savaites prieš tą įvykį. I. su juo draugai buvo. Tarp jo su V. dėl I. nesutarimų nebuvo. Kai gyveno su I., su V. nebendravo. V. telefonu žinutes gali būti, kad rašė. Su B. visą naktį telefonu susirašinėjo, bendravo, nes nemiegojo. Jis prašė jo maisto atnešti. Žinute sms I. neįspėjo, kad atvažiuos policija. Dėl žinutės, kad ,,pėdas mėtau“, paaiškinti negali. ,,Žmonės atjuda“ kalba tikrai ne apie pavogtą automobilį. Siūlė tik automobilį pirkti ir daugiau nieko. Kodėl G. jį apkalbėjo, nežino. O liudytoja D. J. jį apkalbėjo todėl, kad jis su liudytojos vyru bendraudavo, o jie tuo metu buvo susipykę. Tas jos vyras gyvendavo pas jį, o jo žmona buvo pikta, kad jis pas jį būna. Jis nufotografavo tą dėžę ir įskundė policijai. Nedažnai priglaudžia vogtus daiktus. Kad dėžė vogta, jam pasakė.

Iš kaltinamojo Ž. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015-01-21 jis buvo pas savo draugą L.. Kur ir kada susitiko, neatsimena. Jie buvo prie L. namų, kieme. Jau paryčiui, tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti 4-5 val. ryto, jis su L. parėjo pas save į namus, kur gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Vėliau atėjo R. B.. Pasėdėjus, R. pasigyrė, kad turi mašinos raktus. Jis parodė juodos spalvos raktelį. Jis tuo metu R. paprašė, kad paskolintų įrankių tvarkyti rozetėms. R. išėjo vienas, ir po kurio laiko atnešė įrankių dėžę. Praėjus gal 20 minučių, R. išėjo iš jo namų su L. ir grįžo po valandos ar dviejų, tiksliai neatsimena. Jie abu paprašė pasiūlyti kažkam mašiną „Audi A6“, odiniu salonu, „kvatro“, „allroad“ 2000 metų laidos. Jis savo pažįstamiems siūlė įsigyti šį automobilį už 1000 eurų, po to nusileido iki 800 ar 700 eurų. Iš jo pažįstamų niekas nesutiko pirkti automobilio. Jis pats automobilio nematė. R. B. su L. pas jį pabuvo gal apie pusvalandį ir išėjo. R. jam pasakė, kad įrankių dėžė yra iš Audi automobilio. R. iš dėžės pasiėmė raktų galvutes minėdamas, kad kažkam parduos. Pats iš dėžės nieko neėmė, t. y. nepardavė jokių įrankių jis tik pasinaudojo įrankiais ir padėjo atgal. 2015-01-29 atvykę policijos pareigūnai pamatė įrankių dėžę, kurią jis jiems iškart atidavė. Jis nežino kam ir kada buvo parduotas vogtas automobilis Audi. Jis už automobilį jokio atlygio negavo (I t., b. l. 179, 181, 183).

Kaltinamasis R. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad tada gyveno (duomenys neskelbtini), pas mamą. Susirašė su Ž., susitarė susitikti, alaus atsigerti. Atėjo gal 3 valandą nakties, Ž. atėjo dviese su L.. Visi nuėjo pas Ž., gėrė arbatą, alų. Jis (B.) laikė raktelius, kuriuos buvo radęs. L. sako ,,gal man atiduok“ ir jis juos atidavė L.. L. išėjo ir grįžo po 10-15 minučių. Jis atsinešė įrankių dėžę ir sakė, kad ar mašinoje rado, ar pavogė. Ten buvo įrankių, galvučių, atsuktuvų pora. Po kiek laiko G. vėl išėjo. Jis su Ž. iki 6 valandos sėdėjo ir jis, nesulaukęs L., išėjo, buvo nuo 6 iki 7 valandos ryto. Apie 4 valandą buvo pas Ž. bute. Naktį ėjo iš V. K. g. Parduotuvė ,,Šilas“ arti, apie 200-300 metrų nuo Ž. namų, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Per tiek laiko G. galėjo surasti tą mašiną. Kad Ž. po poros dienų jau turėjo pinigų, tai žinojo, kažkas sakė, kad jis kazino buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose, kad išėjo iš Ž. 3 valandą, tai įsivėlė klaida. 3 valandą dar ėjo iš V. K. gatvės. Kad Ž. visiems siūlė vogtą automobilį, tai jis nežinojo. Ar Š. vagystėje dalyvavo, negali pasakyti. Iš kur jis turėjo pinigų, nežinojo. Paduodamas raktelį nežinojo, kur stovi automobilis. Kad automobilis pavogtas sužinojo, kai Ž. paleido. Teigia, kad automobilio vagystėje nedalyvavo. L. įrankių dėžę atnešė. Jo kaltė tik, kad raktelį pakėlė ir atidavė. Jis pinigų negavo. Po to, kai Ž. sulaikė, pas jį daugiau namuose nebuvo. Ž. nereikalavo prisiimti vagystę. Nebuvo tokio pokalbio tarp jų.

Iš kaltinamojo L. G. parodymų matyti, kad pas draugą Ž. Š. adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo sausio 21d. vakare, prieš 22 val., pažiūrėti dviračio, nematė, ar pas jį dar žmonių buvo. Jis norėjo dviratį parduoti. Dviračio nuotrauką man parodė. Sutarė, kad reikia dviračiu pravažiuoti, pažiūrėti kokiam jis stovyje, kokia būsena. Vaikas pas jį ten dar miegojo. Prieblandoj, prie televizoriaus, tik nuotrauką parodė, pašnekėjo ir išvažiavo namo. Alkoholio nevartojo tą vakarą. Įrankių dėžės nematė, atvažiavo dėl dviračio. B. per atpažinimą tik matė, gal tik gatvėje yra prasilenkęs su juo. B. tą vakarą nematė, nėra tik įsitikinęs, kad gal prasilenkė. Negali tiksliai pasakyti. Automobilio raktelį, kad B. rado, jau po visko girdėjo. Jam niekas nesiūlė nieko. Ž. jam buvo daugiau nei pažystamas. Grįžo namo iš Ž. su telefonu. Kodėl paryčiais galėjo jungtis jo telefonas, nežino. Gal į darbą tarp 5-6 valandos važiavo. Pro Panerių gatvę į darbą, būna, važiuoja ir šneka telefonu. Tą rytą Š., B. nematė. Siūlyto dviračio nenusipirko, nes sakė, kad pardavė. Vėtrungės gatvėje tuo metu gyveno.

Nors kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nepripažino padarę jiems inkriminuojamą veiką, tai yra automobilio vagystę, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ryte, prieš 8, pastebėjo, kad dingo automobilis, Panerių gatvėje, netoli Šilo parduotuvės. Automobilis buvo Audi A6, 2000 metų, 4100 ar 4200 vertės, jo užvedimo raktelis buvo pamestas. Skambino į policiją, pats bandė automobilio ieškoti įdėjęs į internetą skelbimą, kad „pamiršo kur paliko automobilį“. Sulaukė skambučio. Keletą kartų skambino moteris ir klausė koks tai automobilis ir ar atitinka duomenis. Klausė kokia spalva, pasakė, kad sėdynės raudonos ir paties automobilio spalvą. Ji siūlė, kad už informaciją sumokėtų pinigų. Sakė, kad be automobilio pinigų nemokės. Susitikus, ji parodė laminuotą policijos pareigūno pažymėjimą, tačiau pavardę uždengė, sakė, kad vyko išgertuvės, rado raktelį automobilio ir naktį pavogė, po to su ja vyko derybos kiek jai sumokės, kad suteiks informaciją kur automobilis. Jam atsisakius, pasikvietė kažkokį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo iš bylos medžiagos – savo sutuoktinį, kuris teigė, kad turi informaciją apie automobilį, parodė anksčiau padarytas įrankių dėžės nuotraukas. Vyras prašė taip pat pinigų. Pasakė, kad be automobilio radybų nesutinka mokėti. Užsiminė, kad turi nuotrauką įrankių dėžės, tada sutiko sumokėti 50 eurų, nes atpažino, kad tai jo įrankių dėžė. Jis pasakė tris asmenis, užsirašė dviejų vardus Ž. ir L., o vieno vardą, pavardę ir adresą Krėvės prospekte. Jis papasakojo, kad jie rado automobilio raktelį, ėjo palei mašinas ir žiūrėjo, kuriai tinka ir pritaikę nuvarė. Atrakino duris kuris, nepamena. Kiti du buvo šalia automobilio. Vienas vairavo, o kiti du buvo kartu, sėdėjo šalia. Nuvykus jo nurodytu adresu nuvažiavo, stabtelėjo prie namo, jis pasakė kuri laiptinė, aukštas ir kurioj pusėj butas. Tiksliai namo numerio neatsimenu. Pavardžių nesakė. Automobilyje dar buvo darbinės ir nuo šalčio pirštinės, du bakeliai plovimo skysčio, kompresorius, grandinė su spyna, vaistinėlė, šepetys. Garsinės signalizacijos nebuvo, automobilis buvo rakinamas su nuotoliniu pulteliu, tačiau ir be jo galima atrakinti ir užvesti automobilį. Dėžę su įrankiais atgavo, tačiau brangiausių įrankių nebebuvo. Kur automobilis buvo ardomas, jam konkrečiai nepasakė.

Iš nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad vyriškis (N. J.) pasakė, kad automobilį pavogė R. B. ir L., kurio pavardės nepasakė. Taip pat paminėjo, kad L. pardavė automobilį „Kauno vagiukams“. Minėjo, kad pinigus pasidalino trise, kadangi vagystėje dalyvavo trys asmenys (I t., b. l. 7, 30, 31-32).

Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad 2015-01-22 apie 20 valandą, ji buvo automobilyje su sutuoktiniu N. J., kuris tuo metu gavo žinutę iš Š. apie tai, kad pavogtas automobilis, klausė gal būt kažkas norėtų pirkti jo dalis. Sausio 27 dieną sutuoktinis parašė žinutę, kad gavo informacijos, jog Ž. kartu su kitais asmenimis yra Audi automobilį pavogęs ir kad savininkas internete skelbime ieško savo automobilio. Ji paskambino tam žmogui ir paklausė ar jis kreipėsi į policiją. Jis sakė, kad policijai pranešė, bet gali ir atsiimti pranešimą. Ji sakė, kad svarbu, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad žmogus žinotų kas atlieka ikiteisminį tyrimą ir pasakė, kad gal būt žino žmogų, kuris gal galėtų grąžinti automobilį. Prie Vilijampolės parduotuvės ,,Šilo“ susitiko su nukentėjusiu, pastarasis labai abejojo ar jos turima informacija susijusi su jo automobiliu ir ar tikrai kalba apie tą patį automobilį. Jis sakė, kad pas jį automobilis Audi A6. Kai paklausė, ar jie kalba apie tą patį automobilį jis pasakė tik ką girdėjo kalbant, tik tą ir gali pasakyti. Matė tam tikrus daiktus iš to automobilio, bent jau kaip jam Š. yra sakęs, kad iš to automobilio daiktai – įrankių dėžė su įrankiais - pas Š. namuose, (duomenys neskelbtini). Dėl tos įrankių dėžės susitarė, kad jos vyras N. nueis padarys nuotrauką dėžės, kad galėtų nukentėjusysis atpažinti savo daiktus. Juoda plastmasinė įrankių dėžė buvo. Padarius nuotrauką nukentėjusysis sakė, kad gal ir ne jo dėžė, todėl kad ant viršaus matė uždėtą spyną. Žinojo, kad N. atėjo į tuos namus kaip draugas, galintis padėti sutvarkyti spyną. Ir pats naudodamasis įrankiais tvarkė spyną ir sutvarkęs padėjo ją ant įrankių dėžės. Kai nukentėjusysis įsitikino, kad tai iš jo automobilio pavogtas daiktas pasakė, kad šį nusikaltimą įvykdė trys asmenys: Š., B. ir L.. Jai jis paaiškino, kad tiek kiek jis žino, jog kažkurie iš šitų trijų du, eidami pirkti alkoholio rado prie ,,Šilo“ parduotuvės pamestus raktelius. Sakė, kad tikriausiai vairavo L.. Sakė, kad dalį daiktų pardavė B., dalį Ž. pasiėmė sau, dalį pardavė. Su nukentėjusiuoju savo automobiliu nuvažiavo iki tyrėjos ir paaiškino, N. kelis kartus sakė, kad turi informacijos, kurią policija turėtų vertinti. Po šio įvykio, liepos mėnesio 27 dieną, buvo parašytas laiškas, taip pat vasarį Nerijus gavo grasinančią žinutę iš Š., kad šią informaciją atskleidė jai. N. prieš teismo posėdį, lapkričio mėnesį, yra gavęs skambutį iš nežinomo asmens, kuris pasakė, kad jis negali vykti į teismą, nes kitaip jam blogai baigsis. Ikiteisminio tyrimo metu jos vyras neįvardino Ž. Š. kaip asmens pavogusio automobilį todėl, kad jo bijojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad jos vyras N. J. paaiškino, kad vienas iš asmenų, kuris pavogė automobilį, atsinešė įrankių dėžę į tą vietą, kur buvo jos vyras. N. įvardijo du asmenis - tai R. B. ir L. (I t., b. l. 39).

Iš liudytojo A. V. parodymų matyti, kad jis pažįsta kaltinamuosius, santykiai normalūs, žinoma, kur jie gyveno, kelis kartus ten yra buvęs, (duomenys neskelbtini), nes dažnai užeidavo pas draugę I.. Nežino, ar ji su Ž. gyveno, su juo jos nematė. Pas ją nėra niekada nieko šventęs, kaltinamuosius tame bendrabutyje buvo sutikęs, jie yra jo bendradarbiai buvę. Nėra girdėjęs, kad Ž. su R. ginčytųsi. Apie rastą automobilio raktelį nieko nėra girdėjęs. Kuriame kambaryje gyveno I. nepamena. Tuo metu turėjo telefoną mobilų, numerio nepamena. I. nei rašė apie automobilio pardavimą, nei kalbėjo. Iš Ž. žinutės apie uždarbį nėra gavęs. Apie daiktų pervežimus irgi nesu gavęs. Ikiteisminio tyrimo metu privertė pasirašyti apklausos protokolą, pasirašė neskaitęs. Buvo tada po baliaus, anksti paėmė, todėl neprisimena, mušė, kad pasirašinėtų. Apie I. klausė ir apie Ž.. Ką klausė, tą atsakė. Tyrėja nemušė, į prokuratūrą nesikreipė. Tą vakarą Ž. su B. nesimušė, tai – išgalvota, tačiau pripažįsta, kad pasirašė savo ranka. Neatsisakė pasirašyti po apklausos protokolu, nes kabinete buvę pareigūnai grasino, naudojo smurtą. Viskas vyko VPK patalpose. Žinutės byloje ne jo užfiksuotos. A. susirašinėjantis su I. - tai ne jis. Jis tokio numerio nepamena, kad turėtų. Negirdėjo, kad Ž. įkalbinėtų R. prisiimti vagystę. Kai vyko apklausa nebuvo jokio nusikaltimo padaręs, teistumai buvo išnykę.

Iš liudytojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad žiemos metu, datos tikslios neatsimena, buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Būnant svečiuose, ir būnant I. kambaryje, visi baliavojo. Ž. su R. ir dar kažkuo, ko jis neatsimena, buvo virtuvėje, kuri yra bendrabučio koridoriaus gale. Girdėjo ginčą tarp Ž. ir R. B., kurie buvo virtuvėje. Atsimena tai, kad Ž. R. sakė, kad jis „apsiimtų“ automobilio vagystę. Girdėjo, kad buvo kalba, kad kažkuris jų rado automobilio raktelį, ir jie pavogė automobilį. Jis apie Ž. ir R. nusikaltimą, t.y. automobilio vagystę žinojo iš jų pačių, kadangi patys apie tai kalbėjo. Tačiau kur jie padėjo automobilį nežino (I t., b. l. 54-55).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjęs D. P. atpažino asmenį, kuris 2015-01-27 parodė įrankių dėžės nuotrauką, kuri buvo pavogta kartu su automobiliu - N. S. (I t., b. l. 40-41).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Ž. Š. pateikė įrankių dėžę, su įvairiais įrankiais (I t., b. l 74).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, liudytojas D. P. atpažino įrankių dėžę su įvairiais įrankiais, kuri buvo pavogta su automobiliu „Audi Allroad“ (I t., b. l. 78).

Iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusio L. G.), Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusio R. B.), Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusio Ž. Š.) UAB „Omnitel“, „Tele2“ raštų apžiūros protokolų (1t., b.l. 100-103; 107-110; 114-125) matyti, kad kaltinamieji 2015m. sausio 22d. buvo susitikę ne anksčiau kaip 4.45 min. prie nusikaltimo vietos ir buvo kartu iki 5.44 val., 5.46-6.02 val. laikotarpiu jų mobilaus ryšio telefonai jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog Ž. Š. ir R. B., veikdami su L. G. (miręs (duomenys neskelbtini)), pasinaudodami R. B. surastu automobilio raktu, kuriuo užvedė ir pagrobė D. P. priklausantį automobilį Audi A6 bei automobilyje buvusius daiktus, padarydami nukentėjusiajam D. P. 4460 eurų turtinę žalą.

Teismas remiasi pačių kaltinamųjų duotais parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl mobilaus ryšio telefono abonentų kontaktavimo įvykio naktį, kurie neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamieji Ž. Š., R. B. ir L. G., veikdami bendrai, pagrobė svetimą automobilį su jame buvusiais daiktais. Kaltinamasis R. B. pripažino radęs automobilio „Audi“ raktą ir parodęs jį kitiems kaltinamiesiems. Nors L. G. neigė, kad tą naktį buvo susitikęs su R. B., teigė, kad buvo savo namuose nuo 23 val., tačiau jo parodymus paneigia tiek kaltinamųjų Ž. Š., tiek R. B. parodymai bei telefoninių pokalbių išklotinės, kurios patvirtina, kad visi kaltinamieji buvo kartu ne anksčiau kaip 4.45 val. prie nusikaltimo vietos, o 5.44 – 6.02 val. jų mobilaus ryšio telefonai jungėsi prie bokšto, esančio Panerių g. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio raktus buvo radęs R. B., juos perdavė susitikus kartu kitiems kaltinamiesiems, konstatuotina, jog automobilis buvo pagrobtas būtent šiuo laikotarpiu, t.y. 2015m. sausio 22d. 4.45-5.44 val. Kaltinamasis R. B. apklaustas skiriant jam kardomąją priemonę suėmimą nurodė, kad pagrobtasis automobilis stovėjo apie 500 metrų atstumu nuo Ž. Š. gyvenamosios vietos (II t., b. l. 166), t. y. jam buvo žinoma automobilio buvimo vieta. Kad R. B. buvo žinoma automobilio buvimo vieta, patvirtina ir Ž. Š. parodymai, kad įrankių dėžė iš pagrobtojo automobilio į jo butą buvo atnešta per 15-20 min. nuo išėjimo iš buto. Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad ji iš vyro, palaikiusio gerus santykius su kaltinamuoju Ž. Š., sužinojo, jog pagrobtą automobilį vairavo L. G.. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjęs, kuris teigė, kad ši liudytoja jam pasakė, jog automobilį nuvarė trys asmenys, vienas vairavo, kiti du sėdėjo šalia bei liudytojas A. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. Š. įkalbinėjo R. B. vienam „apsiimti“ automobilio vagystę. Įvertinus telefoninių pokalbių išklotinių duomenis, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad automobilio vagystėje dalyvavo visi trys kaltinamieji. Darydamas šią išvadą, teismas laiko esant patikimais ir liudytojos D. J. (buvo J.) parodymus, kadangi jos vyras N. J. (S.) palaikė gerus santykius su kaltinamuoju Ž. Š., vagystės naktį intensyviai su juo bendravo mobilaus ryšio telefonu (I t., b. l. 126-142).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė.

Nukentėjęs nurodė, kad pagrobtame „Audi A6 Allroad“ markės automobilyje buvo įrankių dėžė su įvairiais įrankiais, cinkuota grandinė, darbinės pirštinės, 2 talpos su langų plovimo skysčiu, automobilinis oro kompresorius. Duomenų, prieštaraujančių nukentėjusiojo parodymams nenustatyta, įrankių dėžės buvimo aplinkybes patvirtino liudytoja ir kaltinamieji, todėl darytina išvada, kad šie daiktai buvo pagrobti kartu su automobiliu.

Kaltinamųjų padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiajam priklausančio turto – transporto priemonės vagystė).

Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo L. G. atžvilgiu

L. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2015-01-21, 21.00 val. iki 2015-01-22, 07.50 val. Panerių g. 55, veikdamas kartu su Ž. Š. ir R. B., pasinaudodami R. B. surastu automobilio raktu, kuriuo užvedė ir pagrobė svetimą turtą – D. P. priklausantį 4200 eurų vertės automobilį Audi A6, Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius daiktus: įrankių dėžę su įvairiais įrankiais, cinkuotą grandinę, darbines pirštines, 2 talpas su langų plovimo skysčiu, automobilinį oro kompresorių ir kitus automobilyje buvusius daiktus, kurių bendra vertė 260 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. 4460 eurų turtinę žalą.

Prokurorė prašo baudžiamąjį procesą nutraukti, kadangi kaltinamasis L. G. 2015-12-30 mirė.

Prašymas tenkintinas. Kaip matyti iš prokurorės pateiktų asmens duomenų, gautų iš gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, L. G. 2015-12-30 mirė (IV t., b. l. 78), dėl to tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, L. G. kaltinant pagal LR BK 178 str. 2 d. yra negalimas.

Kadangi kaltinamasis L. G. mirė, o LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų išimčių dėl bylos nutraukimo nenustatyta, baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis teistas 8 kartus (III t., b. l. 1-11), baustas administracine tvarka (II t., b. l. 188-190), nedirbantis (III t., b. l. 66), UAB „Vita Longa“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (III t., b. l. 72).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios turinį sudaro tam tikrų nuteistojo asmens teisių ar laisvių apribojimas ir specialių pareigų nustatymas ir kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį, įtikinti jį laikytis įstatymų, sulaikyti ji nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į tai, kad naują nusikalstamas veiką padarė neišnykus teistumui, praeityje teistas aštuonis kartus, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., bausmes iš dalies sudedant.

R. B., vadovaujantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2015-02-02, 2015-02-03 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-02-02. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas taikant kardomąją priemonę suėmimą: nuo 2015-02-02 iki 2015-04-02. Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. Š. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis teistas 6 kartus (II t., b. l. ), baustas administracine tvarka (II t., b. l. ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (II t., b. l. 141), UAB „Neuronas“ psichiatriniame kabinete neužregistruotas, priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (II t., b. l. 146).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios turinį sudaro tam tikrų nuteistojo asmens teisių ar laisvių apribojimas ir specialių pareigų nustatymas ir kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį, įtikinti jį laikytis įstatymų, sulaikyti ji nuo nusikalstamo gyvenimo būdo.

Kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.).

Ž. Š., vadovaujantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2015-01-29, paleistas iš laikino sulaikymo 2015-01-30. Šis laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę.

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į tai, kad naują nusikalstamas veiką padarė neišnykus teistumui, praeityje teistas šešis kartus, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., bausmes iš dalies sudedant.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme: nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30. Kaltinamajam Ž. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6350 eurų žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų (I t., b. l. 24). Ieškinyje nurodoma, kad dėl vagystės nukentėjusysis patyrė 4350 eurų turtinę žalą ir 2000 eurų moralinę žalą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusysis D. P. civilinį ieškinį dėl moralinės žalos grindžia tuo, kad automobilis buvo reikalingas darbo reikalams, turėjo skolintis pinigų kito automobilio pirkimui, patyrė daug kitų nepatogumų.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė moralinę žalą, tačiau nukentėjusysis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu būtų atlikę kokius nors nusikalstamus veiksmus. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis dėl kurio nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė žalą, turi ją atlyginti. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų Ž. Š. ir R. B. veiksmų nukentėjusysis D. P. patyrė turtinę žalą. Kadangi šioje byloje buvo nustatyta Ž. Š. ir R. B. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų Ž. Š. ir R. B. 4350 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamoje byloje 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. kovo 4 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos Nr. TP-7-(2.10)-4648 ir Nr. NTP-7-2562 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, jog kaltinamajam R. B. ir kaltinamajam Ž. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro atitinkamai: 199,76 € ir 277,92 €, kurios priteistinos valstybės naudai (IV t., b. l. 41, 107).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamieji R. B. ir Ž. Š. bylos perdavimo į teisiamąjį posėdį metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2015 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamųjų R. B. ir Ž. Š. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjų dalyvavimą, buvo paskirti dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkti gynėjai (IV t., b. l. 28-29). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų R. B. ir Ž. Š. nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. Byloje esantys atskiruose vokuose trys CD (I t., b. l. 13, 76, 137) paliktini saugoti byloje. Byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. E624413 (I t., b. l. 11) grąžintinas transporto priemonės savininkui D. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo išbūtą laiką, taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2015-02-02 iki 2015-04-02 ir bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendį.

R. B. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30 (2 paros) ir bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendį.

Ž. Š. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Ž. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11193508 siųsti Ž. Š. bausmės atlikimo vietos administracijai (IV t., b. l. 25).

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamam pagal LR BK 178 str. 2 d., baudžiamąjį procesą LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutraukti, jam (duomenys neskelbtini) mirus.

L. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 13735521, išduotą 2014-05-16 Kaune (20), perduoti Kauno apskrities VPK Migracijos skyriui (IV t., b. l. 25).

Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 4350 € (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. Panerių g. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.

Iš kaltinamųjų R. B. ir Ž. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atskiruose trijuose vokuose laikomus CD (I t., b. l. 13, 76, 137) palikti saugoti byloje. Byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. E624413 (I t., b. l. 11) grąžinti transporto priemonės savininkui D. P..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.