- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- T-60-725/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00634-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, išnagrinėjusi nuteistojo M. Š. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1436-725/2014 Kauno apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuspręsta, kad sumažinta bausmė yra 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Kaip suprastina iš nuteistojo skundo turinio, tai jis prašo, pritaikius BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Prokurorė prašė prašymą atmesti, nes minėtas asmuo ir anksčiau buvo teistas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. pakeitimo įstatymo 8 str., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitimai įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Kitos BK 75 str. nuostatos minėtu įstatymu nebuvo pakeistos.
Taigi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas, palyginęs ankstesnę BK 75 str. 1 d. redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu, daro išvadą, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą BK 75 str. 1 d. nuostatos pripažintinos nuteistų už sunkius nusikaltimus asmenų teisinę padėtį lengvinančiomis bei turinčiomis grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-29 nutartis byloje Nr. 1N-95-150/2015).
Tačiau pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kaip jau buvo nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2014-06-06 nuosprendžiu M. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą nuteisė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.
Matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014-06-06 nuosprendžiu skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo atsižvelgta į tai, kad nors kaltinamasis padarė tik vieną nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas neteistu, tačiau, nepraėjus nė mėnesiui po šio nusikaltimo padarymo jis vėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (byla buvo nutraukta, vadovaujantis BK 38 str., M. Š. susitaikius su nukentėjusiąja), vėliau M. Š. nedarė nusikaltimų tik todėl, kad buvo išvykęs į užsienį bei ten buvo nuteistas. Grįžęs į Lietuvą, toliau vėl darė tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos buvo nuteistas, todėl teismas nusprendžiu pripažino, kad M. Š. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė. Taigi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju įvertinus minėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Be to, pagal naujai įsigaliojusią BK 75 str. 1 d., redakciją, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tai reiškia, kad teismas gali atidėti visos paskirtos bausmės, bet ne jos dalies vykdymą, o nagrinėjamu atveju M. Š. jau yra atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 str., bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu (BPK 358 str.). Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 str. 2 d. 3 p.). Aptartos teisės normos rodo, kad jeigu asmuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarys naują nusikalstamą veiką, tai teismas gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą visą bausmę, bet ne jos dalį, kurią nuteistasis jau buvo atlikęs prieš taikius jam naujai įsigaliojusią BK 75 str. 1 d. Tokiu atveju nuteistasis turėtų iš naujo atlikti ir tą bausmės dalį, kurią jau būtų atlikęs iki jo paleidimo šio teikimo tenkinimo atveju, kas reiškia, kad jo teisinė padėtis tokiu atveju būtų ne palengvinta, o pasunkinta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo M. Š. prašymas negali būti patenkintas ir yra atmestinas.
Teismas taip pat atkreipia nuteistojo dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti realiai atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 358 str., 362¹ str. 5 d., 6 d., 364 str. 2 d., 3 d., teismas
nutaria:
nuteistojo M. Š. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos (nuteistajam – nuo jos kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.