- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-200-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02121-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BAUER INTERNATIONAL“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lentvario magistralė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BAUER INTERNATIONAL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BAUER INTERNATIONAL“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lentvario magistralė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 14 481 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „BAUER INTERNATIONAL“ yra atsakovės UAB „Lentvario magistralė“, akcininkė. 2005 m. spalio 26 d. ieškovė atsakovės veiklai vystyti paskolino 50 000 Lt (14 481 Eur). Atsakovė skolą pripažino ir 2018 m. gruodžio 31 d. su ieškove pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį pasirašė UAB „Lentvario magistralė“ direktorius I. R.. Tačiau atsakovė iki šiol skolos negrąžina, nors buvo ne kartą prašoma atsiskaityti. Be to, iš atsakovės UAB „Lentvario magistralė“ finansinės atskaitomybės dokumentų 2018 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė dirba nuostolingai ir yra didelė tikimybė, jog skolos neketina grąžinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pateiktu ieškovės reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojama nuo 2005 metų. Tai pagrindžia šios aplinkybės: objektyvusis ieškovės teisės pažeidimo atsiradimo momentas - remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, 14 481 Eur atsakovės tariamas įsiskolinimas, atsirado dar 2005 metais, kai atsakovei buvo pervesta 14 481 Eur veiklai vykdyti (2005 m. spalio 26 d.). Būtent nuo šio momento tariamai atsirado ieškovės deklaruojamas pažeidimas, t. y. kai atsakovė, kaip nurodo ieškovė, tariamai paskolino 14 481 Eur ieškovės lėšų ir jai atitinkamai tokiu atveju atsirado pareiga jas grąžinti kaip gautą paskolą. Atsakovei kaip ilgametę patirtį turinčiam juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl kreipimasis į teismą po daugiau nei 14 metų nuo deklaruojamo pažeidimo atsiradimo momento yra nepateisinamas. Atsakovės vertinimu, ieškovės įstatų nuostatos patvirtina, kad analogiškoje situacijoje bet kuris kitas juridinis asmuo, turėdamas tokį valdymo organų mechanizmą bei finansinės veiklos kontrolės įrankius, galėjo ir turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą žymiai ankščiau nei deklaruojama ieškinyje. Ieškovė pernelyg ilgai delsė pasinaudoti teise ginti savo teises teisme, o ieškinio senaties termino praleidimas yra itin žymus, t. y. bendrasis senaties terminas praleistas daugiau nei 4 metus, todėl darytina išvada, kad kreipimasis į teismą praleidus ieškinio senatį yra nepateisinamas ir negali būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3022 ieškovė pervedė atsakovei 50 000 Lt, arba 14 481 Eur, sumą. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog skolą grindžia minėtu mokėjimo nurodymu bei 2018 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Atsakovė prašo pareikštam ieškiniui taikyti ieškinio senatį. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pagrindų netaikyti ieškinio senaties ieškovės reiškiamiems reikalavimams nėra (CK 1.134 straipsnis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškovė nurodo, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovė – nuo 2005 m. spalio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Tarpusavio atsiskaitymo aktas pasirašytas 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovė byloje dokumentus teikė per EPP, iš kartu su ieškiniu pateiktos skaitmenizuotos Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto kopijos nematyti šio dokumento sudarymo/pasirašymo datos. Ieškovės atstovas ir teismo posėdyje negalėjo nurodyti, iš ko jis sprendžia, jog Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas būtent 2018 m. gruodžio 31 d. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, jog Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo pasirašytas 2018 m. gruodžio 31 d., byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, jog negalima nustatyti konkretaus momento, kada atsakovė, kaip skolininkė, pripažino prievolę, o tokiu būdu, jog ieškinio senaties terminas nutrūko (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
6. Teismas sprendė, jog ieškovė negalėjo nežinoti apie savo teisės pažeidimą nuo pat lėšų pervedimo momento, t. y. 2005 m. spalio 26 d. Ieškovė patvirtino, jog yra atsakovės akcininkė, lėšos buvo paskolintos atsakovės veiklai vystyti. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog iš 2018 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovė dirba nuostolingai ir yra didelė tikimybė, jog skolos neketina grąžinti, kas patvirtina, jog ieškovė stebi ir domisi atsakovės veikla, finansinėmis galimybės. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nuo lėšų pervedimo momento, t. y. nuo 2005 m. spalio 26 d., atsakovė nežinojo ar neturėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą, neįrodė, jog ji apie pažeistą teisę sužinojo vėliau nei ji buvo pažeista. Tokiu būdu teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. spalio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama apie atsakovei suteiktas lėšas dar 2005 metais, turėjo ir galėjo ginti savo pažeistas teises anksčiau, o nagrinėjamu atveju nenurodo priežasčių, dėl kurių negalėjo to padaryti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis ir senaties termino atnaujinimo. Teismas, atsižvelgęs į šalių ginčo esmę, jų elgesį nuo pat 2005 m. spalio 26 d., kai ieškovė pervedė lėšas atsakovei, į byloje esančius rašytinius įrodymus, o konkrečiai – Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio negalima nustatyti, kada tiksliai šalys jį pasirašė, byloje nesant kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškinio senaties termino nutraukimą, sprendė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, praleido dešimties metų senaties terminą pažeistai teisei ginti ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB „BAUER INTERNATIONAL“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kada šioje byloje prasidėjo senaties termino eiga, nes šalys nesitarė dėl 50 000 Lt paskolos grąžinimo termino, jis nebuvo apibrėžtas pareikalavimo momentu. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. spalio 26 d., tuo pačiu pripažino, kad jo pradžia yra 2005 m. spalio 26 d. Ši išvada prieštarauja elementariai logikai - 2005 m. spalio 26 d. ieškovė pervedė atsakovei paskolą, įvardindama ją avansu, ir akivaizdu, kad ta diena negali būti sutapatinama su ieškovės teisių pažeidimu. 2005 m. spalio 26 d. ieškovė negalėjo žinoti, kad pareikalavus grąžinti skolą, atsakovė jos negrąžins. 2005 m. spalio 26 d. ieškovės teisės nebuvo pažeistos.
8.2. Nesutinka su teismo vertinimu dėl Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo / pasirašymo datos. Nurodo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose minėto akto bei jo pasirašymo datos neginčijo. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra sandoris. Remiantis CK 1.136 straipsniu asmenims pasirašiusiems šį aktą atsirado teisės ir pareigos, nagrinėjamu atveju šio sandorio pagrindu UAB „Lentvario magistralė“ atsirado pareiga sumokėti 14 481 Eur skolą ieškovei. Nei skolinant pinigus atsakovei 2005 m. spalio 26 d., nei pasirašant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą šalys nenumatė pinigų grąžinimo termino, t. y. nenumatė prievolės įvykdymo termino.
8.3. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Ieškovės atstovas 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakovei ir kitoms bendrovėms elektroniniu laišku išsiuntė pretenziją, reikalaudamas įvykdyti įsipareigojimus ir nedelsiant atsiskaityti su ieškove. Atsakovė per 7 dienas, kaip tai numato įstatymas, neatsiskaitė su kreditoriumi. Tai reiškia, kad senaties termino eiga prasidėjo 2019 m. spalio 4 d. ir ieškovė senaties termino nepraleido. Atsakovė neginčija, kad šią pretenziją gavo.
8.4. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teismui kilus neaiškumams dėl minėto akto pasirašymo datos, atsižvelgiant į elektroninės bylos formatą, teismas, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl pasirašymo datos, tuo labiau, kad atsakovė paties akto neginčijo. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį ieškovės buhalterė nusiuntė UAB „Lentvario magistralė“, UAB „BauerGas“ ir UAB „New Zeland advance European trading group“ direktoriui / buhalteriui I. R. tris 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, o I. R. juos pasirašė ir 2019 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku persiuntė ieškovės buhalterei. Ant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto su UAB „Lentvario magistralė“ kaip ir ant kitų aktų, pasirašytų su kitomis bendrovėmis, matyti data – 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas suvaržė ieškovės teisę įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, nes atsakovės atstovui tik teismo posėdžio metu suabejojus akto pasirašymo data, nesuteikė galimybės ieškovei teikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:
9.1. Būtent parengiamajame teismo posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl ieškovės pateikto tariamo skolos suderinimo akto sudarymo datos, tačiau ieškovė be pateisinamų priežasčių parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pageidavimo atlikti kokius nors procesinius veiksmus, taip pat pateikti papildomus dokumentus nepateikė, bylos eiga nesidomėjo. Todėl negalima laikyti, jog teismas neva nesuteikė galimybės ieškovei teikti papildomus įrodymus, dėl to pažeidė CPK 42 straipsnio nuostatas ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė apeliaciniame skunde, priešingai nei ieškinyje, teigia, jog senaties termino skaičiavimas neva prasidėjo 2019 m. spalio 4 d. (po 7 dienų nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenzijos pateikimo), nors ieškinyje ir teismo posėdyje teigė, jog tariamas senaties termino pradžios skaičiavimas atsinaujino nuo 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau matydama, kad šio faktinio pagrindo naudoti nebegali, apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė faktinį pagrindą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. spalio 2 d., o teismo įsakymą teismas priėmė 2019 m. spalio 3 d. tai yra dar tariamam ieškovės nurodytam ieškinio senaties terminui net neatsinaujinus. Net jei ir hipotetiškai vertinti, kad tariamo senaties termino pradžia atsirado 2019 m. spalio 4 d. (ko akivaizdu nebuvo), susidaro situacija, jog su reikalavimu į teismą ieškovė kreipėsi dar prieš jos nurodomo senaties termino (2019 m. spalio 4 d.) atsinaujinimą – tai reiškia, jog ieškovė į teismą kreipėsi tuo metu, kai senaties terminas buvo pasibaigęs. Tai įrodo, jog ieškovė pati tiksliai nežino kokį faktinį pagrindą naudoti tariamai senaties termino pradžiai, kai akivaizdu, jog senaties terminas skirtas 14 481 Eur avanso, kaip be pagrindo pervestų lėšų grąžinimui praėjo dar 2015 m. spalio 26 d. Todėl darytina išvada, jog bet kokiu atveju ieškovė į teismą kreipėsi senaties terminui pasibaigus.
9.3. Ieškovės pateikti nauji įrodymai: 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenzija, el. laiškas, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tarp UAB Bauer International ir UAB Bauergas (sudarymo data neaiški), 2020 m. spalio 1 d. el. laiškas, nepatvirtina, jog Tarpusavio atsiskaitymo aktas tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. ir nėra jokio pagrindo skaičiuoti senaties terminą nei nuo 2018 m. gruodžio 31 d., nei nuo 2019 m. spalio 4 d. Be to, ieškovės pateiktas 2020 m. spalio 1 d. elektroninis laiškas niekuo nėra susijęs su byla ir juo siųstas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tarp UAB Bauer International ir UAB Bauergas nėra sudarytas tarp byloje dalyvaujančių asmenų, todėl teismo prašo šio dokumento nepriimti į bylą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. išsiųstą el. laišką ir tuo pačiu 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenziją atsakovė būtų gavusi.
9.4. Ieškovė 2005 m. spalio 26 d. atsakovei pervedė 14 481 Eur avansą. Šis avansas buvo pervestas, steigiant UAB „BAUERGAS“, kur ieškovė kartu su atsakove yra šios bendrovės akcininkai. Avansas buvo pervestas tarpusavyje vykdant įvairius atsiskaitymus ir pinigų sudengimus, todėl faktiškai ši pinigų suma niekada nebuvo laikyta skola, iki kol šalys tarpusavyje turėjo gerus tarpusavio santykius. Atsakovės nuomone, ieškovės pervesta 14 481 Eur suma sukėlė ne paskolinius teisinius santykius, o atliko mokėjimo funkciją už įsteigiamą įmonę. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovė skolą tariamai pripažino ir 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau net ir šiame dokumente, kurio sudarymo datos neįmanoma nustatyti, niekur nebuvo nurodyta, jog 14 481 Eur suma yra skola, kurią atsakovė yra neva skolinga ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nustatymo.
12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus su el. laiškais. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Su šiais įrodymais atsakovas yra susipažinęs. Naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 14 481 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė, reikšdama ieškinį praleido dešimties metų senaties terminą pažeistai teisei ginti.
14. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, konstatavo, jog iš šio akto kopijos nematyti dokumento sudarymo/pasirašymo datos. Byloje nesant kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, jog tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo pasirašytas 2018 m. gruodžio 31 d., teismas padarė išvadą, jog negalima nustatyti konkretaus momento, kada atsakovė, kaip skolininkė, pripažino prievolę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės, jame matyti jo surašymo data, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d. Vadinasi atsakovo vadovas šio akto negalėjo pasirašyti anksčiau nei jis buvo surašytas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog negalima nustatyti konkretaus momento kada atsakovė pripažino prievolę.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2005 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3022 pervedė atsakovei 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė su atsakove pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį pasirašė ir atsakovės direktorius I. R. taip pripažindamas atsakovo prievolę ieškovui. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto šalims jo pagrindu atsiranda teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju atsakovei atsirado pareiga sumokėti skolą / grąžinti 14 481 Eur ieškovei. Atsakovės direktorius pasirašydamas šį aktą neabejotinai pripažino, kad atsakovė skolinga ieškovei 14 481 Eur sumą. Aktu nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos.
17. Atsakovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2005 m. spalio 26 d. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad 2005 m. spalio 26 d. ieškovė pervedė atsakovei 14 481 Eur sumą, įvardindama ją avansu, tačiau nepareikalavo tą pačią dieną grąžinti skolos. Pervesdama pinigus ieškovė nežinojo, kad pareikalavus grąžinti pinigus, jie nebus grąžinti. 2005 m. spalio 26 d. negali būti pripažinta ieškovės teisių pažeidimo diena, nes šią dieną ieškovės teisės dar nebuvo pažeistos. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. spalio 26 d. Atsakovė pasirašydama 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažino, kad ieškovei yra skolinga 14 481 Eur. Tai reiškia, kad atsakovei pareiga sumokėti ieškovei skolą atsirado ne anksčiau nei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
18. Atsakovės argumentas, kad ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. spalio 2 d., nesuėjus 7 dienoms nuo ieškovės pareikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenzijos pateikimo, taigi dar tariamam ieškovės nurodytam ieškinio senaties terminui net neatsinaujinus, nėra reikšmingas nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kadangi bylos nagrinėjimo metu šis terminas jau buvo suėjęs.
19. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2005 m. spalio 26 d. pervedė atsakovei 14 481 Eur sumą. Šalys 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Atsakovė pasirašydama Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažino, jog ieškovei yra skolinga 14 481 Eur. Tai patvirtina ir ieškovės atsakovei 2019 m. rugsėjo 27 d. siųsta pretenzija, kurioje nurodyta, kad pagal asmeniškai suderintą ir pasirašytą 2018 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovė yra skolinga 14 481 Eur sumą. Taigi atsakovei atsirado pareiga sumokėti 14 481 Eur ieškovei. Atsakovė pačios prievolės (įsiskolinimo fakto) neginčija. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pinigus ieškovei grąžino. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgusi į tai, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, atsakovė pinigus ieškovei negrąžino, sprendžia, jog ieškinys turi būti patenkintas ir14 481 Eur skola priteistina iš atsakovės.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
21. Remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistina 14 481 Eur ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus, ieškovei priteistinos 1 050 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (650 Eur turėtos pirmosios ir 400 Eur – apeliacinės instancijos teismuose) bei 326 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir tiek pat už apeliacinį skundą. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BAUER INTERNATIONAL“ (j. a. k. 300039515) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lentvario magistralė“ (j. a. k. 181624528) 14 481 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 481 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BAUER INTERNATIONAL“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lentvario magistralė“ 1 702 Eur bylinėjimosi išlaidų.