- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- AS-63-371-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02451-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-127; įpareigoti Centrą priimti įsakymą ir pripažinti jam politinio kalinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą; priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 500 000 Lt žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-693-624/2011, prašydamas pripažinti, kad jo suluošinimo politinių motyvų įrodymai yra administracinės bylos medžiagoje, taipogi įrodymai priverstinio gydymo (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad byloje yra politinių motyvų įrodymai, jog vaikystėje buvo vežamas į ištrėmimą iš senelių namų, bet ištrėmimo išvengė išgelbėtas motinos O. Ž.; pripažinti, kad byloje yra politinių motyvų (kilmės) įrodymai, kad buvo Milžino kaime uždaroje zonoje NKVD sulaikytas nuo 1956 m. vasaros iki 1957 m. pavasario siekiant išaiškinti informaciją apie asmenybės kilmę; pripažinti, kad byloje yra rašytiniai įrodymai dėl teisės prašyti atlyginti moralinę žalą, fizinę žalą, tik visa rašytinė medžiaga neištirta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog 2011 m. sausio 14 d. sprendime išnagrinėjo ir pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, šią aplinkybę teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir pareiškėjo atstovė, todėl priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertinti byloje pateikti įrodymai, tačiau tai, esant priimtam pirmos instancijos teismo sprendimui, gali padaryti tik apeliacinės instancijos teismas, arba, esant atitinkamam pagrindui, ir pirmos instancijos teismas atnaujinus procesą byloje. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde pareikštas prašymas išreikalauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenis apie medikus, kurie atsisakė teikti pirmąją medicininę pagalbą, buvo vertinamas kaip procesinio pobūdžio prašymas išreikalauti įrodymus, o ne materialinis teisinis reikalavimas asmeniui, tai nurodyta procesiniuose dokumentuose, kuriais priimtas skundas ir jo dalyko patikslinimas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir patenkinti pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo reikalavimus – pripažinti jį nukentėjusiu dėl politinių motyvų ir priteisti 1 500 000 Lt žalą už psichinį ir fizinį suluošinimą dėl SSSR okupacinio režimo struktūrų vadovavimo vykdant jo genocidą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai traktavo jo teiginius skundo dalyje dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti jo atstovės pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 95 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde bei skundo patikslinime prašė panaikinti Centro 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-127; įpareigoti Centrą priimti įsakymą ir pripažinti jam politinio kalinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą; priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 500 000 Lt žalos atlyginimą (I tomas, b. l. 17 – 24, 126 – 127).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ir 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas (I tomas, b. l. 61, 128). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Iš pareiškėjo pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės reiškia nesutikimą su priimtu teismo sprendimu, bet ne teismo sprendime neišspręsto klausimo iškėlimą. Tą iš esmės pripažino ir pareiškėjo atstovė. Pareiškėjo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyti argumentai dėl įrodymų išreikalavimo bei jų vertinimo yra pagrindas paduoti apeliacinį skundą, bet nėra pagrindas kelti papildomo teismo sprendimo priėmimo klausimą, nes, kaip minėta, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių, o ne procesinių reikalavimų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje kaip tik ir yra padavęs apeliacinį skundą, kuriame kelia iš esmės tuos pačius klausimus, kaip ir pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.