- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1-161-404/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48902-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- E. A., S. A.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Vladimiras Tiurinas
- Kategorijos
- 1.2.4.4.2.5Nesunkus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 5 p.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.; E. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 metų spalio mėnesio 16 dieną, apie 1⁰⁰ valandą nakties, Rietavo mieste, S. Neries gatvėje, ties namu Nr. 12, kaltinamieji E. K. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, tyčia nesunkiai sužalojo E. A. ir S. A. , t. y. kaltinamasis V. K. kumščiu sudavė vieną smūgį E. A. į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tada kaltinamieji E. K. ir V. K. bendrais veiksmais kojomis spyrė gulinčiam E. A. ne mažiau penkis kartus į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam E. A. sužalojimus: viršutinės lūpos muštinę žaizdą, odos nubrozdinimus dešinėje smilkininėje srityje, galvos sumušimą su nosikaulio lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. A. siekiant išgelbėti mušamą brolį E. A. ir atitraukus nuo jo V. K. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kaltinamasis pargriovė S. A. ant žemės, tada kaltinamieji E. K. ir V. K. bendrais veiksmais kojomis spyrė gulinčiam S. A. ne mažiau penkis kartus į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam S. A. sužalojimus: galvos sumušimą su akies voko ir periokulinės srities žaizda, abiejų viršutinių žandikaulių priekinių sienelių lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamieji E. K. ir V. K. bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo dviejų žmonių sveikatą.
Kaltinamasis E. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vyko išgertuvės, kuriose buvo jis, K., abu A., N., D. R. , L. K. , išgertuvės vyko pas N. namuose, išgertuvių metu konfliktų nebuvo. Pasibaigus išgertuvėms jis buvo normaliai girtas, viską pamena. Buvo tarp dvyliktos ir pirmos valandos nakties, visas jų būrys ėjo gatve, su nukentėjusiaisiais kilo konfliktas dėl senų nesutarimų, prasidėjo V. K. susistumdymas su E. A. , jis puolė juos išskirti, tada jis pastūmė E. ir jam sudavė, pribėgęs galimai nugriuvusiam dar ir įspyrė, nes gatvė buvo tamsi, neapšviesta, nėra įsitikinęs. Kai pribėgo S., sudavė smūgį ir jam, galimai jam ir įspyrė. Sužalojimus pripažįsta, ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai, nukentėjusiųjų ieškinius pripažįsta iš dalies, S. ir E. A. kiekvienam pervedė po 50 eurų žalos atlyginimui. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis V. K. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę teisme pripažino visiškai ir davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis E. K. . Papildomai parodė, kad tada jis buvo stiprokai išgėręs, konfliktas įvyko dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio, nes su nukentėjusiaisiais yra vaikystės draugai ir nebuvo priežasčių konfliktui kilti, nebent kuris nors kažką ne taip pasakė. Konfliktas įvyko ant šaligatvio, pripažįsta suduotus smūgius ir spardymą pagal kaltinamąjį aktą. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta ir atlygino žalą abu su E. K. , nukentėjusiųjų ieškinius pripažįsta iš dalies, S. ir E. A. kiekvienam pervedė po 150 eurų žalos atlyginimui. Nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamųjų kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 str.).
Tyrėjo Arnoldo Vibrio tarnybinis pranešimas, kad 2016-10-16, 1:12 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas pro langą mato muštynes, mušasi 5-8 asmenys, ant žemės guli žmogus. Nuvykus minėtu adresu įvykio vietoje buvo du asmenys. Vienas iš jų E. A. , kuris buvo sumuštas, sėdėjo GMP automobilyje. Bandant aiškintis įvykio aplinkybes E. A. nepaaiškino įvykio aplinkybių, kadangi buvo neblaivus. jokių pretenzijų dėl muštynių nereiškė. Kitas įvykio vietoje buvęs asmuo A. N. paaiškino, kad pas jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo E. K. , L. K. , S. A. , V. K. . Kaip teigė A. N. , draugai prieš išeinant iš jo namų ėmė pyktis ir tarpusavyje stumdytis, priežastys nežinomos. A. N. draugus nuraminus ir išlydėjus iš jo namų, jis su drauge D. R. grįžo į kambarį. Po kelių minučių į langą pradėjo belsti L. K. , kuri pranešė apie vykstančias muštynes. A. N. ir D. R. iš namo išbėgus į S. Neries gatvę pastebėjo, kad yra sumuštas E. A. , kiti draugai po muštynių pabėgo. E. A. GMP automobiliu buvo išvežtas į Plungės rajono savivaldybės ligoninę. Muštynėse dalyvavusių asmenų nepavyko surasti. 7.30 val. iš Plungės rajono savivaldybės ligoninės gautas pranešimas, kad E. A. diagnozuota viršutinės lūpos muštinė žaizda, galvos sumušimas, girtumas - 3,03 promilės. E. A. nebelaukęs tolimesnės gydytojų apžiūros iš ligoninės pasišalino. (T. 1., b. l. 3).
Nukentėjusiojo E. A. parodymai apklausiant liudytoju, kad 2016-10-15, apie 21:00 val., kartu su broliu S. A. nuėjo pas draugų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), į svečius, nes su ten gyvenančiu A. N. bei D. R. buvo susitarę švęsti. Ten jau buvo susirinkę ir kiti draugai - V. K. , E. K. , L. K. . Visą vakarą iki 2016-10-16, 1:00 val., vartojo alkoholinius gėrimus. Susiruošus eiti į namus jis išėjo į lauką kartu su V. K. ir E. K. . Paėjus per vieną namą link Palangos gatvės jis pajuto smūgį į veidą, tai buvo smūgis koja ar ranka, nepamena. Po šio smūgio jis nukrito ant žemės ir daugiau nieko nebepamena. Atsimena tik nuo tada, kai pabudo ligoninėje, t. y. apie 7:00 val., į namus parsivežė patėvis. Namuose pamatė, kad sumuštas ir brolis S. A. . 2016-10-16, apie 12:00 val., greitosios medicinos pagalbos automobiliu abu su broliu buvo nuvežti į Plungės ligoninę apžiūrai. Gydytojai po apžiūros pasakė, kad yra lūžusi nosis ir susiuvo kirstinę lūpos žaizdą. Sumušimo aplinkybes nurodė tai, kad po išgertuvių išėjo kartu su V. ir E., o S. pasiliko namuose atsisveikinti su šeimininkais. Jis, V. ir E. paėjo apie 30-40 metrų ir tada pajuto smūgį į veidą. Suduoti galėjo tik šalia buvusieji V. arba E., nes aplinkui kitų žmonių nebuvo. Nepamena ar su jais bendravo eidamas. Po suduoto smūgio prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik Plungės ligoninėje. Tą vakarą jokio konflikto nebuvo, tik pastebėjo, kad V. K. , būdamas girtas, pradėjo elgtis agresyviai ir neadekvačiai. 2016-10-17 į namus atėjo V. ir E., kurie prašė nerašyti ant jų pareiškimo, susitarti geranoriškai, abu sakė, kad atlygins padarytą žalą. Kai jis paklausė jų, už ką juos sumušė, jie atsakė, kad buvo per daug alkoholio ir kitos priežasties nenurodė. 2016-10-18 į namus buvo atėjusi V. mama, kuri paaiškino, kad jos sūnus gailisi, kad sumušė jį ir jo brolį, prašė atleisti ir žadėjo atlyginti žalą. Muštynių metu jam buvo sužalotas veidas, dėl savo sužalojimo negalėjo išvykti į užsienį, kaip buvo suplanuota ir dėl to patyrė materialinę žalą. (T. 1., b. l. 17-18, 19-20).
Specialisto išvada Nr. G 1930/2016(03) iš kurios matyti, kad E. A. buvo nustatytas galvos sumušimas su nosikaulio lūžimu ir viršutinės lūpos muštine žaizda, odos nubrozdinimu dešinėje smilkininėje srityje. Nustatytus sužalojimus E. A. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus jo veidą kietais bukais daiktais. E. A. kūne galima išskirti tris trauminio poveikio vietas (nosis, viršutinė lūpa, dešinysis smilkinys). Dėl nosikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, E. A. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (T. 1., b. l. 44-45).
2017-02-27, 16:47 elektroniniu paštu E. A. atsiųstos nuotraukos iš susirašinėjimo su V. K. bei susirašinėjimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48902-16. (T. 1., b. l. 46, 47-62).
Nukentėjusiojo S. A. parodymai, kad 2016-10-15, apie 21:00 val., su broliu E. A. nuėjo pas draugus A. N. ir D. R. , gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų, nes 2016-10-16 jiedu su broliu turėjo išvykti į užsienį, turėjo būti išleistuvės. Kai su E. A. atėjo į svečius, ten jau buvo keli draugai, t. y. V. K. , E. K. ir L. K. . Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1:00 val. susiruošė eiti į namus. E. išėjo į lauką kartu su V. K. ir E. K. . Jis atsisveikino su likusiais draugais ir išėjo į lauką, kur pamatė kaip jo brolį E. gulintį ant žemės spardo V. K. ir E. K. . Pribėgo juos išskirti, nepamena kuris iš jų jį apvertė ant žemės ir pradėjo jį abu spardyti kojomis. Kiek smūgių sudavė neprisimena, bet tikrai daugiau nei penkis. Kai pabudo nieko aplinkui nebematė ir nuėjo į namus. Apie 0:00 val. iš ligoninės grįžo brolis E., apie 12:00 val. giminaitis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir abu su broliu išvyko į Plungės ligoninę apžiūrai. Apžiūrėję gydytojai pasakė, kad jam yra lūžę abu viršutiniai žandikauliai bei padaryta kairės pusės paakio žaizda. Kitą dieną į namus atėjo V. ir E., jie atsiprašė, prašė nerašyti ant jų pareiškimo policijai, žadėjo atlyginti žalą. 2016-10-18 į namus buvo atėjusi V. mama ir ji kalbėjo su broliu, kad V. gailisi, nori atlyginti žalą. Muštynių metu jam buvo sužalotas veidas, negalėjo išvažiuoti į užsienį dirbti, dėl ko patyrė materialinę žalą. (T. 1., b. l. 65-66, 67-68).
Specialisto išvada Nr. G 1929/2016(03) iš kurios matyti, kad S. A. buvo nustatytas galvos sumušimas su akies voko ir periokulinės srities žaizda (nenurodyta kurios akies), abiejų viršutinių žandikaulių priekinių sienelių lūžimai. Nustatytus sužalojimus S. A. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus jo veidą kietais bukais daiktais. S. A. kūne galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas (abi veido pusės). Dėl žandikaulių lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, S. A. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (T. 1., b. l. 80).
2016-12-29 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas iš kurio matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius informuoja, kad 2016-10-16 01.09 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas neprisistačiusio asmens pranešimas iš telefono Nr.*******, dėl muštynių adresu (duomenys neskelbtini) bei pateikė skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48902-16 ir aprašyta apžiūros protokole. (T. 1., b. l. 93, 94-97).
Liudytojo D. A. parodymai, kad 2016-10-16 nakties metu, tiksliai laiko nepamena, buvo (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, kartu su pažįstama V., kuri nuomuojosi tą namą. Lauke išgirdo triukšmą - žmonių šūkavimus. Namuose išjungė šviesą, priėjo prie lango, tamsoje pastebėjo grupę žmonių, kurie buvo apie 15-20 metrų atstumu. Jie tarpusavyje keikėsi, rėkė, kai nuėjo už kaimyno gyvatvorės išgirdo moters klyksmą, prašymą, kad nemuštų, nežalotų, tada jis nusprendė paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą. (T. 1., b. l. 109).
Liudytojos D. K. parodymai, kad 2016-10-16, apie 10:00 val., jai į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstama B. B. ir pasakė, kad sūnus V. K. ir dukros L. K. tuometinis draugas E. K. sumušė jos du sūnus. Po kelių minučių ji paskambino E. K. , kuris tai paneigė. Kai į namus grįžo sūnus V. K. , pasakė, kad su broliais A. įvyko susistumdymas, kad visi buvo išgėrę. Praėjus savaitei po įvykio V. jai pasakė, kad A. nenori taikytis ir bendrauti, tada ji nutarė nueiti pas juos į namus ir pasiteirauti apie įvykį. Ten sužinojo, kad įvykis tiriamas policijoje. (T. 1., b. l 111- 113).
Liudytojo A. N. parodymai, kad 2016-10-15, apie 21:00 val., pas jo ir sugyventinės D. R. , adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pusbrolis V. K. , pusseserė L. K. su savo draugu E. K. , E. ir S. A. , visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-10-16, apie 0:30 val., visi svečiai išėjo iš namų. Apie 1:00 val. į namo langą pradėjo belsti L. K. , atidarius duris ji pasakė, kad E. yra sumuštas. Tai išgirdęs pasiėmė telefoną skambino pagalbos telefonu 112 ir nubėgo į muštynių vietą. Atbėgęs adresu Rietavas, S. Neries g., ties 12 namu, pamatė ant gatvės gulintį E. A. , kurį jau kėlė į greitosios automobilį. Šalia greitosios nebuvo nei vieno pašalinio žmogaus. Įtaria, kad muštynės vyko tarp V. K. , E. K. ir brolių A., tačiau tą vakarą jų nesutiko. Kai buvo namuose ir vartojo alkoholį niekas tarpusavyje nesipyko, nekonfliktavo, kodėl įvyko muštynės nežino. (T. 1., b. l. 116-117).
Liudytojos D. R. parodymai, kad 2016-10-15, apie 21:00 val., pas jos ir sugyventinio A. N. , adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sugyventinio pusbrolis V. K. , pusseserė L. K. su savo draugu E. K. , E. ir S. A. , visi vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-10-16, apie 0:30 val., visi svečiai išėjo iš namų. Apie 1:00 val. į namo langą pradėjo belsti L. K. , kuriai atidarius duris, ji pasakė, kad E. yra sumuštas. Po to A. N. pasiėmė telefoną ir skambino pagalbos telefonu 112 bei nubėgo į muštynių vietą, L. taip pat išėjo, o ji liko namuose. Parėjęs A. jai papasakojo, kad nuėjęs į muštynių vietą matė kaip greitoji pasiėmė ant žemės gulintį E. A. , daugiau žmonių prie jo nebuvo. Dėl įvykusių muštynių nieko reikšmingo pasakyti negali, nes pačių muštynių nematė., kai namuose vartojo alkoholį, niekas tarpusavyje nekonfliktavo, nesipyko. (T. 1., b. l. 121-122).
Liudytojos L. K. parodymai, kad 2016-10-15, apie 20:00 val., nuėjo pas savo pusbrolį A. N. ir jo sugyventinę D. R. , adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Maždaug po pusvalandžio atėjo sugyventinis E. K. ir brolis V. K. . Po dar valandos atėjo S. A. ir E. A. . Visi pažįstami nuo vaikystės, tarp visų yra geri santykiai. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kol gėrė tarpusavyje niekas nesipyko, nekonfliktavo, bendravo apie gyvenimą, apie darbą. 2016-10-16, tikslaus laiko nepamena, pirmi į kiemą išėjo E., V., E. ir S. - visi ruošėsi eiti namo. Ji išėjo iš kambario į koridorių parūkyti, parūkiusi išėjo į kiemą, ten jau nieko nebuvo, dėl to viena išėjo namo Kulių gatve pro laidojimo namus. Pakeliui nieko nesutiko, jokio triukšmo negirdėjo. Nepamena, kad būtų beldusi į A. N. langą, kadangi buvo stipriai girta. Tą vakarą gėrė alų ir degtinę. Tačiau neatmeta tokios galimybės, jeigu A. ir D. sako, kad beldė į jų namo langą. Tiksliai laiko nurodyti negali, tačiau bendravo apie tą įvykį su A. ir D.. A. paaiškino, kad tą vakarą buvo muštynės ir dėl to jis iš policijos gavo šaukimą. Nurodė, kad susimušė E., S., V. ir E.. Muštynių priežasties nenurodė. Kai bendravo A. ir D. sumušti nebuvo. Po minėtų išgertuvių E. K. pamatė kitą rytą, ant jo kūno, rankų ir veido jokių sužalojimų nebuvo, apie jokias muštynes nepasakojo. V. K. pamatė maždaug po savaitės nuo išgertuvių dienos, ant jo kūno ir veido jokių sužalojimų nebuvo, apie jokias muštynes jai nepasakojo. (T. 1., b. l. 127-128).
Įtariamojo V. K. parodymai, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodymus duoti atsisako, nuo akistatų taip pat atsisako. (T. 1., b. l. 150-151).
Įtariamojo E. K. parodymai, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodymus duoti atsisako, nuo akistatų taip pat atsisako. (T. 1., b. l. 176-177).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamųjų E. K. ir V. K. kaltę, kad jie veikdami bendrininkų grupe tyčia nesunkai sužalojo du nukentėjusiuosius – E. A. ir S. A. , tokia abiejų kaltinamųjų veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.
Dėl prašymo atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui yra pateikti prašymai E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti tėvo Z. K. atsakomybei pagal laidavimą (T. 2., b. l. 77), V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti mamos D. K. atsakomybei pagal laidavimą (T. 2., b. l. 86-87).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-319/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2008).
Teisme abu kaltinamieji visiškai prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų, abu iš dalies yra atlyginę žala pagal nukentėjusiųjų ieškinius. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: E. K. ir V. K. anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka, V. K. charakterizuojamas teigiamai (T. 2., b. l. 49, 50, 51), E. K. charakterizuojamas teigiamai (T. 2., b. l. 70), jų padarytas nusikaltimas tyčinis apysunkis (BK 11 str. 4 d.), yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nuostatas, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.
Teisme apklaustas liudytoju Z. K. parodė, kad E. K. yra jo sūnus, su juo gyvena kartu. Jis turi gana didelę ir teigiamą įtaką sūnui, šeima yra darni, užaugino du vaikus, taip nėra nutikę, sūnus gailisi, yra geras vaikas, dirba. Jo paties išsilavinimas 10 klasių, dirba (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas. Sūnaus padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai. Bylos duomenys patvirtina, kad Z. K. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas tik teigiamai (T. 2., b. l. 78), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 2., b.l. 111), neteistas (T. 2., b. l. 108). Teismas sprendžia, kad Z. K. gali daryti savo sūnui E. K. teigiamą įtaką, jis yra vertas teismo pasitikėjimo.
Teisme apklausta liudytoja D. K. parodė, kad V. K. yra jos sūnus. Jos šeima yra darni, užaugino keletą vaikų, nei vienas nebuvo niekada nusikaltęs, ji turės teigiamos įtakos sūnui, kuris labai išgyvena dėl šio nusikaltimo, ji šį padarytą nusikaltimą vertina neigiamai. Sūnus dirba, yra sugyvenamo charakterio, nerūko, negeria. Ji dirba, niekada nėra buvusi bausta ir teista. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. (duomenys neskelbtini) charakterizuojama tik teigiamai (T. 2., b. l. 93), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 2., b.l. 110), neteista (T. 2., b. l. 107). Teismas sprendžia, kad D. K. gali daryti savo sūnui V. K. teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo.
Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str. dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo tėvui Z. K. , V. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo mamai D. K. .
Ieškovas - Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė savo ieškinio reikalavimų dėl gydymo išlaidų atlyginimo iš atsakovų E. K. ir V. K. , kadangi žalą atlygino gera valia (T. 1., b. l. 87-88; T. 2., b. l. 83, 96, 113), todėl ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str., CPK 293 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, teismui priėmus ieškovo atsisakymą.
Ieškovų – E. A. , S. A. ieškinių reikalavimuose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos vienodos priteistinos sumos, iš tų pačių atsakovų, ieškiniai grindžiami tais pačiais įrodymais ir motyvais, todėl teismas vertins abiejų ieškinių pagrįstumą.
Atsakovai E. K. ir V. K. ieškinius pripažįsta iš dalies. E. K. kiekvienam ieškovui žalos yra atlyginęs po 100 Eur (T. 2. b. l. 81, 82, 116, 117), V. K. žalos kiekvienam ieškovui yra atlyginęs po 150 Eur (T. 2., b. l. 94, 95).
Dėl turtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovai E. A. , S. A. kiekvienas prašo priteisti po 955 Eur turtinių išlaidų, kurias grindžia darbo sutartimis, darbo apskaitos žiniaraščiu, darbovietės pažyma apie darbo užmokestį (T. 1., b. l. 28-29, 30-31, 32-33, 34), kurias sudaro negautos darbo pajamos, nes dėl sužalojimų negalėjo išvykti į darbą užsienyje. Kaip matyti iš duomenų (duomenys neskelbtini) pažymoje (T.1., b. l. 34), kiekvieno ieškovo prašoma priteisti po 955 Eur suma turtinei žalai atlyginti susideda iš darbo užmokesčio neatskaičiavus mokesčių, komandiruočių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 650 Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo nenumato, jog komandiruotpinigiai ir dienpinigiai yra įskaičiuojami į gaunamas pajamas, jie nėra apmokestinami. Atsižvelgtina į tai, kad S. ir E. A. dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo priversti eiti neapmokamų atostogų nuo 2016-10-06 iki 2016-10-31, nėra duomenų, kad nuo 2016-10-16 toks įsakymas būtų atšauktas, kas patvirtina, jog ieškovai nepatyrė jokių nuostolių susijusių su darbo užmokesčiu, todėl abiejų ieškovų reikalavimai šioje dalyje atmestini.
Dėl neturtinės žalos. Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (nutartis kasacinėje byloje 2K-68/2008).
E. A. ir S. A. kiekvienam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie nebuvo gydomi ligoninėje stacionariai, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius. Teismas atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į ieškovų nurodytus motyvus kuriais grindžiami reikalavimai, kad abiem liko randai, patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, atsakovų ir ieškovų interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. nuostatose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, abiejų ieškovų reikalavimus šioje dalyje tenkina iš dalies, ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti kiekvienam po 250 Eur nuo prašomų priteisti sumų.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta priteistina neturtinė žala kiekvienam ieškovui yra atlyginta gera valia, likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 4 d., 307 str. 5 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti Z. K. , a/k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. K. , jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti D. K. , a/k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. K. , jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio nagrinėjimo procesą dėl gydymo išlaidų priteisimo iš E. K. ir V. K. nutraukti, teismui priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą.
E. A. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš E. K. ir V. K. atmesti.
S. A. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš E. K. ir V. K. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.