Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-547/2014 pagal pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių padalinto turto teisinio statuso ir apimties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

butas/patalpa – kambarys, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Varėnos m., (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 5 146 Lt);automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) 2003-07-29 m. (vertė šalių sutarimu – 8 000 Lt);transporto priemonė – priekaba BRENDERUP 1205, v/n (duomenys neskelbtini), 2009-08-25 m. (vertė šalių sutarimu – 2 000 Lt);

patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 16 000 Lt);žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (indeksuota sklypo vertė – 232 Lt);automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) 1990-04-18 m. (vertė šalių sutarimu – 2 500 Lt);automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) 1992-01-13 m. (vertė šalių sutarimu – 2 500 Lt);

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

pateikta ir teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia CK 3.59 straipsnio nuostatas, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti.be sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyto turto, santuokos metu yra įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)garažas pastatytas 1988 m., tačiau kaip nekilnojamas daiktas dar nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra įregistruotos nuosavybės teisės į jį. Su pareiškėju buvo žodžiu susitarta, kad garažas nebus įtrauktas į sutartį, o nustačius pastato kadastro duomenis, bus įregistruotos nuosavybės teisės po ½ dalį kiekvienam. Dėl šių aplinkybių šis turtas neįtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.ūkinis pastatas pastatytas santuokos metu sutuoktinio A. B. tėvų sodyboje. Po sutuoktinio tėvų mirties palikimą priėmė sutuoktinis ir jo brolis J. B., paveldėjimo byla nebaigta, nuosavybės teises patvirtinantys įrodymai neišduoti. Ūkinis pastatas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dėl to į dalijamą turtą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šis turtas nebuvo įtrauktas.nutraukiant santuoką su pareiškėju susitarta žodžiu, kad jis visą savo asmeninės nuosavybės teise turimą žemę padovanos sūnums. Tokio susitarimo negalėjome įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.rengiant santuokos nutraukimo bylą, pareiškėjai tam nebuvome tinkamai pasiruošę. Pareiškėja pasitikėjo A. B. pažadais ir pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tikėdamasi, kad A. B. įvykdys savo prisiimtus žodinius įsipareigojimus.sprendimu patvirtinus sutartį, A. B. neketino laikytis žodinio susitarimo. Pareiškėjas siekia vienas įgyti garažo nuosavybės teises, paskelbė apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo pardavimą. Be to, pareiškėja suprato, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje nebus išspręstas ūkinio pastato nuosavybės klausimas, nei šio, nei garažo nuosavybės klausimo ateityje teisme kelti nebus galima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Jeigu turtas nepadalintas paminėtu būdu, sutuoktiniai apie visą bendrą sutuoktinių turtą ir to turto padalijimo variantą turi nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai taip pat privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius to turto priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą bei jo vertę (Nekilnojamojo turto registro ar kitokių viešų registrų tvarkytojų išduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai nurodė kurį turtą jie laiko įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2 punktas). Apeliantei šia sutartimi paskirta turto už 21 232 Lt, o jos sutuoktiniui už 15 146 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti jos interesų esminio pažeidimo. Pažymėtina, kad pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad paskutinius dešimt metų gyvena visiškai atskirus gyvenimus, visas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai, neveda bendro ūkio. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad sutuoktiniai garažo, kurio nuosavybės teisė įstatymo nustatyta tvarka neįregistruota, nepriskyrė prie bendrosios jungtinės nuosavybės, nes šiuo turtu rūpinosi tik pareiškėjas vienas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su sutuoktinio pažadų jai (jeigu tokie buvo) nevykdymu dėl jo asmeninio turto (žemės sklypų) perleidimo vaikams, kas niekaip nesietina su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimu ar jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) sutuoktinio tėvų sodyboje, kurią jis paveldėjo su savo broliu po tėvų mirties, ji laiko santuokoje įgytu turtu. Tačiau į bylą apeliantė nepateikė jokių duomenų nei apie šio turto egzistavimą, nei jo įsigijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, kuomet netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos, nei apeliacinės instancijos teismas, negali konstatuoti jos interesų esminio pažeidimo, kas suponuotų pagrindą skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir jį panaikinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutraukiant apeliantės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka ir spręsdamas dėl sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai pritaikė ir išaiškino CK trečiosios knygos IV skyriaus II skirsnio ir CPK XXXV skyriaus normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą pareiškėjui A. B. už pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisiama 400 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės M. B. pareiškėjui A. B. 400 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.