- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2912-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04810-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. J. 2010 m. rugpjūčio 9 d., apie 18.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prospekte, vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“ ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Audi A4“, važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą D. J. skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus pažeidimus įrodo liudytojų R. S., R. L., D. P., G. B. parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padarytos žalos mastą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir bylą nutraukti arbą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimdamas šį nutarimą teismas neišsiaiškino ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti visų tariamo eismo įvykio aplinkybių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. pavakare šventė bendradarbio vardines Vilniuje, Šeškinės g. 7-17, todėl apie 18-19 val. būti Laisvės prospekte su savo automobiliu negalėjo. Pabrėžia, kad teismas savo išvadą apie apelianto kaltę argumentavo apklaustų liudytojų prieštaringais teiginiais bei įrodymais, nesiimdamas priemonių tiems prieštaravimams pašalinti bei objektyviai surinktiems įrodymams įvertinti. Paaiškina, jog nukentėjusysis nurodė kitą įvykio datą ir automobilio valstybinį numerį, nei kad nustatyti byloje, taip pat jis nurodė, kad jo automobilį kliudė juodos spalvos „Audi 100“, tuo tarpu apelianto automobilis yra pilkos spalvos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kadangi visi prieštaravimai ir visos abejonės turi būti aiškinamos kaltojo asmens naudai. Be to, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jo pateiktos deklaracijos apie eismo įvykį bei nekreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes apie automobilio „Audi 100 Avant“ remontą prieš 1,5 metų ir galimai nuo ankstesnio kontakto su kita transporto priemone pasilikusius nežymius įbrėžimus priekinio bamperio plastmasėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
D. J. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis kliudė kitą automobilį. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog apeliantas sukėlė eismo įvykį, apgadino kito asmens automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, nuvyks į įvykio vietą, automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. S. paaiškino, kad rikiuodamasis jį kliudė kitas automobilis „Audi 100 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilio „Audi A4“ apgadinimai: subraižytas galinis bamperis iš kairės pusės, įbrėžtas galinis kairysis ratlankis (b. l. 6), automobilio „Audi A4“ vairuotojo R. S. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jį kliudė ir nuvažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi 100 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, kurioje užfiksuota, kad R. S. pranešė, jog susidūrė automobiliai „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis automobilis iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti automobilio „Audi 100 Avant“ apgadinimai: brėžta priekinio bamperio dešinė pusė (b. l. 16), fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų pobūdis, mechanizmas ir aukštis atitinka (b. l. 8, 17, 19-20), liudytojų R. S., R. L., D. P. ir G. B. parodymais teisme (b. l. 27, 32, 35) ir kita bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo R. S., kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes byloje jokių duomenų apie tai, kad jis dėl kažkokių priežasčių siekia apeliantą melagingai apkalbėti, nėra. Aplinkybių dėl R. S. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl netikėti šio liudytojo parodymais, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojų parodymų nėra esminiai ir pažeidėjo veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. aplinkybę, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. šventė bendradarbio vardines, todėl įvykio vietoje būti negalėjo, iškėlė tik apeliaciniame skunde. Toks apelianto nenuoseklumas kelia abejonių jo keliamos versijos tikrumu ir leidžia ją laikyti neatitinkančia tikrovės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotomis pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.
Be to, apeliantas nurodo, kad liudytoja R. L. nėra ekspertė, todėl negalėjo įvertinti, ar ant automobilio „Audi 100 Avant“ bamperio esantys įbrėžimai nėra likę nuo seno, prieš 1,5 metų, buvusio eismo įvykio. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad D. J. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. J. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.