Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išsprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys M. S., M. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai prašymą patvirtinti taikos sutartį palaikė. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Išvadą teikiančios institucijos atstovė taikos sutarties tvirtinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas. Šalių pateikta taikos sutartis tvirtinama.

Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 3 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 399 straipsniuose numatyta, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo išsprendžiamas teismo sprendimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo, gimimo įrašo nustatyta, kad M. S. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvais yra nurodyti: tėvas – K. S., motina – D. S.. Iš pateikto santuokos liudijimo (b. l. 7) nustatyta, kad ieškovas K. S. ir atsakovė D. S. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

Atsakovė D. S. pripažino faktą, K. S. nėra biologinis M. S. tėvas (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnio 1 dalis). Šis faktas laikomas nustatytu, nes atitinka bylos aplinkybes, šią aplinkybę šalys dar kartą patvirtino teismui pateiktoje taikos sutartyje.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. D. S. nurodė, kad jos sūnaus M. S. biologinis tėvas yra M. M., kuris jau daugiau kaip dešimt metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši aplinkybė yra žinoma ir pačiam M. S., apie tai jam pasakė mama, kai sukako dešimt metų. M. S. nurodė, kad su K. S. nebendrauja, jo nelaiko savo tėvu. Su močiute (M. M. motina) buvo nuvykęs į JAV, būdamas pas močiutę, su M. M. bendrauja SKYPE. M. S. nurodė, kad jam nėra reikšminga, kas yra įrašytas jo tėvu, nes savo tikrąjį tėvą jis žino ir to pakanka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas yra akivaizdžiai praleistas, tačiau proceso dalyviai neprieštarauja dėl termino atnaujinimo, ginčą susitarė išspręsti taikiu būdu, prašymas tenkinamas ir ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Šioje byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas ryšių su M. S. nepalaiko, vaikas nelaiko jo savo tėvu ir žino kas yra jo biologinis tėvas, su biologiniu tėvu ir jo šeima palaiko socialinius ryšius, ieškovo ir M. S. bendravimas yra nutrūkęs, nėra susiformavusių jokių santykių, socialinio vaiko ir tėvo ryšio nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Nuginčijus tėvystę, atsakovei išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus vaiko motinos buvusio sutuoktinio tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).

Gimimo akto įrašą panaikina civilinės metrikacijos skyrius teismo sprendimo pagrindu.

Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Civilinio kodekso 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.

Susipažinus su taikos sutartimi nustatyta, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl ieškinio reikalavimų. Šalių sudaryta taikos sutartis nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi tiek atsakovė, tiek pats nepilnametis vaikas yra pripažinę (b. l. 63), kad ieškovas nėra biologinis M. S. tėvas, kad biologinis tėvas yra M. M., vaikas tai žino ir su biologiniu tėvu bendrauja. Taikos sutartis taip pat neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, todėl taikos sutartis priimama ir tvirtinama (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Šalys atstovaujamos advokatų, todėl taikos sutarties sudarymo sąlygos ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso 293, 294 straipsniuose šalims yra žinomos ir suprantamos.

Patvirtinus taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto 75,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur, ir nepanaudotas 300,00 Eur užstatas už DNR ekspertizę (civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis, 101-102 straipsniai).

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo nustatyta, jog atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba. Įvertinus, kad ieškovo ieškinys atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas pagrįstai, iš ieškovo atstovavimo išlaidos negali būti priteistos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 ir 5 dalimis, teismas nusprendžia, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (suteiktos atsakovei) iš šalių valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovas K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) akto įrašas (duomenys neskelbtini)), biologinis tėvas.

Panaikinti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantį duomenų apie tėvą įrašą, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. S. tėvas.

Patvirtinti kitas ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties sąlygas:

„1. Šalys susitaria nutraukti 2010-10-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19934-221/2010 iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 200 Lt (57,92 Eur) M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. D. S. pareiškia, kad šią taikos sutartį sudaro išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant, kad tarp vaiko ir vaiko gimimo liudijime įrašyto asmens nėra jokio socialinio ryšio, vaikas pageidauja žinoti kas yra jo tikrasis tėvas siekiant, kad vaikas žinotų tikrąją savo kilmę.

3. D. S. pareiškia, kad jai yra žinomas tikrasis vaiko tėvas ir ji sieks nustatyti tėvystę.

4. Šalys susitaria, kad šalių patirtos kiekvienos iš jų bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti, patirtos civilinėje byloje Nr. e2-l 165-877/2019, lieką tai šaliai, kuri šias išlaidas patyrė.

5. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.“

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. balandžio 27 d. „Perlo“ terminalo kvitu.

Grąžinti ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 22 d. sumokėtą ir nepanaudotą 330,00 Eur užstatą už DNR ekspertizę iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

Nutarties dalies dėl užstato grąžinimo vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo buhalterijai.

Išaiškinti ieškovui, kad įsiteisėjus sprendimui, jis raštu turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo buhalteriją ir nurodyti, į kokią sąskaitą jam turi būti grąžintas užstatas.

Valstybei bylinėjimosi išlaidų už atsakovei D. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš šalių nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.