Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-245-729/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-12
Bylos Nr.
1-245-729/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45525-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-245-729/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45525-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 12 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,kaltinamajam A. N.,jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, nustatytas 60 procentų neįgalumas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. lapkričio 20 d., apie 12.15 val., Klaipėdos rajone, A1 kelyje, kryptimi Vilnius –Klaipėda, ties 295 km, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. N. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad įvykio dieną pas draugą trise išgėrė 0,7 l degtinės ir litrą alaus, o jis dar buvo gėręs ir iš vakaro. Važiavo nuo Mažeikių link Klaipėdos; važiuojant atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. Savo veiksmus vertina labai blogai, jeigu būtų buvęs blaivus, automobilio nebūtų vairavęs. Teisė vairuoti transporto priemones atimta 2014 m., jos iš naujo nebeįgijo. Nedirba, jam nustatytas neįgalumas, pragyvena iš 440-490 Eur pašalpos; gyvena vienas socialiniame būste. Kas 1,5 mėnesio turi važiuoti į Klaipėdos universitetinę ligoninę chemoterapijos kursui. Nepilnamečių vaikų, išlaikomų asmenų neturi; turi skolų, kurias išieško antstoliai, jas dengia dalimis. Mano, jog gali susilaikyti nevartojęs alkoholio. Su byloje nurodyta automobilio, kurį vairuodamas padarė nusikalstamą veiką, verte sutinka.

Kadangi kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. N. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 20 d. apie 12.16 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniaus pl., Kukuliškių k. nuo Vilniaus link Klaipėdos, 295 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu apsivertė lengvasis automobilis. Atvykus nurodytu adresu A1 kelyje, kryptimi Vilnius – Klaipėda, ties 295 km, nustatyta, kad automobilio „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. N., važiuodamas pirmąja eismo juostą, keisdamas važiavimo kryptį, nepasirinko saugaus greičio bei atstumo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į antra kelio juosta važiavusią transporto priemonę „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavo M. S., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0203“ nustatytas 0,00 promilių blaivumas. A. N. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0203“ pirmu tikrinimu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,32 promilių neblaivumas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, A. N. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 124000720609) išrašo nustatyta, kad adresu Klaipėdos rajono sav., Dauparų – Kvietinių sen., Kuliškių k. nuo Vilniaus link Klaipėdos, 295 km, ant šono apsivertė lengvasis automobilis, dėl nukentėjusių neaišku, pranešė pravažiuojanti moteris (b. l. 5).

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajone, A1 kelyje, kryptimi Vilnius – Klaipėda, ties 295 km, kurioje matomas apgadintas automobilis „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sudužęs priekinis stiklas, bagažinės dangčio stiklas, dešinės pusės šoniniai langai, suveikusios salono šoninės oro pagalvės. Transporto priemonės salono priekinės dalies dešinėje pusėje prie išdužusio lango matoma tuščia lakaus skardinė. Šalia automobilio mėtosi tušti bei pilni iš automobilio iškritę alkoholio buteliai (b. l. 10-17).

Iš 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaido ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į autoįvykio vietą, kurioje matyti į griovį įvažiavęs ir ant šono apvirtęs automobilis „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prie pareigūnų prieina pagyvenęs vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip A. N., kuris nurodo, kad jis vairavo automobilį, jo nesuvaldė, kliudė antra kelio juosta važiavusio automobilio priekinę dalį ir nuvažiavo į griovį bei apsivertė. Pareigūnas alkotesteriu A. N. pirmuoju tikrinimu nustato 2,27 promilių neblaivumą, antru – 2,32 promilių neblaivumą. A. N. prisipažino, kad prieš važiuodamas gėrė alkoholinius gėrimus (b. l. 18-20).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 20 d. A. N. pirmu tikrinimu 12.39 val. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 12.54 val. – 2,32 promilių neblaivumas (b. l. 23).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (b. l. 24).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazė išrašo nustatyta, kad automobilis „Citroen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso T. N. (b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Citroen“, 2005 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje – 1 440 Eurų (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurios nurodytos 2024 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. N. parodė, kad automobilis „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jam. 2024 m. lapkričio 20 d. kartu su A. N. ir A. pas jį namuose vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu jis užmigo, kai prabudo, A. su A. namuose nebuvo; pamatė, kad namuose nebėra jo automobilio raktų. Tada iš karto paskambino A. N., klausė kur jie yra. A. N. pasakė, kad sudaužė jo automobilį, važiavo į Klaipėdą, vežė A., buvo neblaivus ir užmigo prie vairo. Po įvykio kalbėjo su A. N., jis jam sakė, kad raktus jo automobilio jam davė A., kuri prašė, kad ją parvežtų į Klaipėdą. Pats asmeniškai tikrai nebūtų davęs A. N. automobilio (b. l. 49-52).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. N. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bet ir realų autoįvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito vairuotojo turtui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, jam taikyta administracinė nuobauda ir už tai, jog vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta; ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis už vairavimą neblaiviam baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą; jis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, jam nustatytas 60 procentų neįgalumo lygis, yra išsiskyręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, kaltinamajam neskirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė; A. N. gali būti labai sunku ją įvykdyti, priverstinis išieškojimas irgi būtų sudėtingas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, A. N. skirtina arešto bausmė, jos vykdymą atidedant ir tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kadangi A. N. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, net neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimas sunkiam, t. y. policijos pareigūnai įvykio vietoje alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatė 2,27 promilių neblaivumą, antruoju – 2,32 promilių neblaivumą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kito eismo dalyvio turtas; Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn už tokią nusikalstamą veiką traukiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant valstybės vardu adekvačiai sureaguoti į jo elgesį ir užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 3 metų terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2024 m. lapkričio 21 d.).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso T. N. (b. l. 25). Transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, jog kaltinamasis A. N. su automobilio savininku T. N. būdami kartu vartojo alkoholį, tačiau šiuo atveju nėra įrodyta, jog automobilio savininkas laisva valia leido kaltinamajam, būnant neblaiviam, vairuoti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. N. parodė, kad jiems vartojant alkoholį, jis užmigo, o atsikėlęs automobilio raktelių neberado, kaltinamasis savavališkai, be automobilio savininko leidimo, sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaiviu, ir išvyko į Klaipėdą. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Citroen“, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 440 Eur (b. l. 26). Teismas atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis A. N. nedirba, nes yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, pragyvena iš gaunamų pašalpų, gyvena socialiniame būste, sprendžia, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 440 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 720 Eur; teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo bus jam pakankama baudžiamojo poveikio priemonė.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 179,43 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. N. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. N. paskirtos arešto bausmės laiką (santykiu 1:1) įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 12.38 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 10.40 val. (1 parą).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 5 dalis, A. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu A. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. lapkričio 21 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės dalį – 720 (septynis šimtus dvidešimt) Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos; pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nepriteisti iš A. N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė